Kurčiųjų kalba gali skambėti labai įvairiai

Girdėjote, kad klausos netekusių žmonių kalba gali skambėti kitaip nei girdinčiųjų. Tačiau tiksliai apibūdinti šį skirtumą nėra lengva – kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ir jų balsai labai skirtingi.

Kaip vystosi kalba vaikystėje

Vaikai su klausos sutrikimais, kurie nuo mažens naudoja klausos aparatus ar kohlearinius implantus, neretai, padedami specialistų, išmoksta kalbėti taip, kad jų balsas niekuo nesiskiria nuo girdinčiųjų. Jų kalba gali nesukelti įtarimų, kad jie turi klausos negalią. Tačiau vaikams, augusiems be jokio klausos pojūčio ir be galimybės girdėti savo paties balso, kalbos išmokimas tampa kur kas sudėtingesnis. Tokiu atveju kalbos skambesys įgyja savitų bruožų, kurie išsiskiria iš įprastos kalbos.

Kalbos ypatumai praradus klausą

Kai žmogus negali girdėti, kaip skamba aplinkinių balsai, jo kalba dažnai tampa monotoniška. Nepaisant to, kad dedamos pastangos ir taikoma intensyvi kalbos terapija, be klausos grįžtamojo ryšio sunku išmokti natūralių kalbos intonacijų ar užtvirtinti balsą kintančiu tonu. Kai kurie gali įdėti daug pastangų, kad jų kalboje atsirastų daugiau spalvų, bet daugeliu atvejų ji vis tiek išlieka monotoniška.

Taip pat galima išgirsti ir tokių apibūdinimų kaip “gerklinis” ar “grynai ryklės” balsas. Taip vadinama kalba, kai didesnė balso dalis sklinda iš gerklės, o ne nosiaryklės ar burnos ertmės. Tokia kalba dažnai siejama su klausos praradimu.

Suprantamumas ir jo reikšmė

Be to, kaip kalba skamba, svarbus ir kitas aspektas – kiek lengvai ją supranta kiti žmonės. Tiriamieji apie klausos negalią kalbantys žurnalai dažnai nagrinėja kalbos suprantamumo klausimą. Vienas straipsnis aprašė Izraelio tyrimą, kuriame remtasi dviejų grupių lyginimu: viena grupė kurtųjų vaikų mokėsi specialioje klasėje, kurioje kartu naudojama kalba ir gestų kalba, o kita grupė integruota į bendras pamokas ir bendravo tik žodžiu.

Iš viso tyrime dalyvavo 19 vaikų: 10 specializuotoje klasėje ir 9 integruotoje. Visi jie užpildė klausimynus apie vienišumą ir pasitikėjimą savimi, o vėliau perskaitė tekstus, kuriuos įrašė. Jų kalbos suprantamumą vertino girdintys bendraamžiai, kurie anksčiau nebuvo girdėję kurtiesiems būdingo kalbos skambesio.

Kokius rezultatus parodė tyrimas?

Paaiškėjo, kad tarp specialios ir bendros klasės vaikų atsakymų apie vienišumą ir pasitikėjimą savimi esminių skirtumų nebuvo. Tačiau ryškus skirtumas išryškėjo žiūrint į bendrojo lavinimo mokinius: integruotose klasėse suprantamesnė kalba siejosi su geresne savijauta ir didesniu pasitikėjimu savimi. Tuo tarpu specializuotoje grupėje ryšys tarp kalbos suprantamumo ir emocinės savijautos nebuvo pastebėtas.

Analizuojant kitų tyrėjų darbus pastebėta, kad geriau artikuliuota kalba skatino geresnį girdinčių bendraamžių požiūrį į klausos negalią turinčius vaikus. Suprantama kalba padėjo kurtiesiems lengviau užmegzti draugystes bendrose klasėse. Remiantis apžvalga, daryta išvada, kad kalbos aiškumas yra labai svarbus siekiant draugysčių tarp girdinčių ir klausos netekusią patiriančių vaikų bendrojo lavinimo mokyklose.