Medžiagos, naudojamos gipsui lūžusiam kaului gaminti

Gipsas arba elastinės įtvaros dažniausiai naudojamos kaulų lūžių gydymui – jos padeda suformuoti stabilumą, apsaugo pažeistą vietą ir suteikia kaulams reikiamą laiką suaugti. Šiuolaikinė medicina siūlo kelias tokių įtvarų rūšis: klasikinį gipsą, modernųjį stiklo pluošto įtvarą bei minkštąjį įtvarą.

Stiklo pluošto įtvaras

Pastaruoju metu dauguma pacientų gydymui yra parenkami būtent stiklo pluošto įtvarai. Tokie įtvarai dedami tada, kai kaulas jau yra teisingai savo vietoje arba gijimo procesas jau prasidėjęs.

Stiklo pluošto įtvarai, kaip ir gipsiniai, pirmiausia apvyniojami keliais sluoksniais vatos, kad apsaugotų odą. Labai svarbu palaikyti vatą sausą ir švarią, kad būtų išvengta diskomforto ar odos problemų.

• Lengvesni ir orui pralaidesni nei tradiciniai gipsiniai įtvarai
• Atsparūs ir leidžiantys ilgesnį nešiojimą
• Nereikalauja sudėtingos priežiūros
• Yra galimybė naudoti specialų pamušalą, kuris leidžia įtvarą drėkinti, todėl jis tampa atsparus vandeniui
• Galimi įvairių ryškių spalvų, todėl patrauklesni vaikams

Gipsinis įtvaras

Nors stiklo pluošto įtvarai tapo populiaresni, vis dar dažnai naudojamas ir tradicinis gipsas. Tokie įtvarai ypač pasiteisina, kai reikia tiksliai imobilizuoti kaulą po to, kai jis atstatytas į teisingą padėtį po lūžio.

Gipsas puikiai prisitaiko prie konkrečios kūno dalies formos ir užtikrina patikimą prilaikymą. Tačiau jam būdingi ir trūkumai. Gipsas yra sunkesnis, ne toks patogus, o kontaktas su vandeniu gali sugadinti jo formą ir apsunkinti kaulo gijimą. Be to, gan dažnai pacientai skundžiasi dėl didesnio svorio ir apimties, kas gali apsunkinti kasdienę veiklą.

Minkštasis įtvaras

Minkštasis įtvaras, dar vadinamas atplaiša, dažniausiai naudojamas ankstyvoje traumos stadijoje arba tuomet, kai nereikia visiškai sustingdyti galūnės. Tokiu atveju pirmajam laikotarpiui po lūžio tinka minkšti įtvarai, ypač kai yra didelis patinimas.

Žmogui susilaužius kaulą, dažnai iš pradžių uždedamas minkštas įtvaras. Taip sumažinamas spaudimas ir sukuriama vietos tinimui, kas padeda išvengti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, skyrių sindromo. Ši būklė kyla, kai stipriai patinusioje galūnėje per griežtas įtvaras sukelia pavojingą spaudimą – todėl pirmiausia dažnai pasirenkama laikina atplaiša, leidžianti tinimui sumažėti.

Minkštieji įtvarai gaminami iš įvairių medžiagų, pavyzdžiui, porolono ar plastiko, ir nėra tokie kieti kaip klasikiniai įtvarai. Kai tinimas atslūgsta arba po būtinos operacijos, pacientui uždedamas nuolatinis įtvaras.

Kokį įtvarą pasirinkti?

Lūžių gydymui dažniausiai naudojami gipsiniai bei stiklo pluošto įtvarai. Gipsas yra ilgaamžis metodas, užtikrinantis tvirtą prilaikymą, tačiau dažnai vargina savo sunkumu ir nepraktiškumu. Tuo tarpu stiklo pluošto įtvarai lengvesni, patogesni bei, esant specialiam pamušalui, gali būti atsparūs vandeniui.

Iš karto po traumos, ypač esant tinimui, dažniausiai pasirenkami minkštieji įtvarai ar atplaišos. Jie užtikrina, kad galūnė nebus per stipriai suveržta ir leis saugiai laukti, kol sumažės tinimas, prieš uždedant ilgesniam periodui skirtą įtvarą.