Noroviruso atvejų skaičius sparčiai auga visoje šalyje: kaip apsisaugoti nuo žarnyno viruso

Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami noroviruso protrūkiai – šis itin lengvai plintantis virusas žiemą „užklupo“ ir šimtus kruizinių laivų keleivių. Prasidėjus žiemos sezonui išaugo ne tik užsikrėtusiųjų skaičius, bet ir nerimas dėl jo plitimo bendruomenėse, viešose vietose ir kelionėse.

Norovirusas žiemos mėnesiais plinta intensyviau

Norovirusu galima užsikrėsti bet kada, tačiau žiemą išplitimas būna ryškiausias – kasmet stebimas vis daugiau atvejų būtent vėsiaisiais mėnesiais. Pastarąją žiemą užsikrėtimų skaičius išaugo kelis kartus lyginant su kitais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Tikslūs tokio protrūkio mastai gali būti nulemti ne tik pačio viruso savybių. Dažniau ligos aptinkamos ir dėl geresnių diagnostikos galimybių, kruopštesnės atskirų regionų sveikatos priežiūros statistikos ar dėl suaktyvėjusių socialinių renginių po pandeminių ribojimų. Vis dėlto, tikslių atsakymų, kodėl šįkart atvejų tiek daug, kol kas nėra.

Viruso plitimo ypatumai ir atmainų kaita

Norovirusas laikui bėgant keičiasi – atsiranda naujos atmainos, kurios gali paveikti užsikrėtimų skaičių ir ligos sunkumą. Toks pokytis paprastai įvyksta kas kelerius metus. Be to, ši infekcija plinta ne tik tarp žmonių – dažnai ja užkrečia ir per maisto produktus arba vandenį. Net pakanka, kad vienas užkrėstas žmogus liestų paviršius, maistą ar skystį.

Kasdienės aplinkos rizika

Norovirusas itin pavojingas vietoje, kur žmonės dažnai kontaktuoja tarpusavyje – pavyzdžiui, keliaujant kruiziniais laivais, kolektyvuose ar išbūnant sausakimšose patalpose. Praktiškai visoms priežastims bendras veiksnys – sunkiai sunaikinamas virusas, kurio dalelės išgyvena ant paviršių, daiktų ar rankų ilgą laiką, todėl reikia atidaus ir nuolatinio higienos laikymosi.

Noroviruso simptomai – staigūs ir stiprūs

Daugelis užsikrėtusiųjų pasijunta blogai per 12–48 valandas nuo kontakto su virusu. Dažniausiai ligą atpažinsite iš staigaus stipraus vėmimo ir viduriavimo, kurie greitai sukelia dehidrataciją. Daugeliu atvejų nemalonūs pojūčiai baigiasi per porą parų, tačiau nemalonūs simptomai – aukšta temperatūra, skausmai visame kūne, šaltkrėtis, galvos skausmai – gali varginti ir ilgiau.

Liga ypač pavojinga mažiems vaikams, pagyvenusiems asmenims bei žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė. Būtent šioms grupėms gresia rimtesnės komplikacijos dėl greitai netenkamų skysčių. Jei negalite gerti skysčių, jaučiate stiprią dehidrataciją, aukštą temperatūrą arba kraują išmatose, būtinas gydytojo vertinimas.

Kasdieniai būdai apsisaugoti nuo noroviruso

Dažnas rankų plovimas – vienas veiksmingiausių būdų sustabdyti viruso plitimą. Alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfekantai nėra efektyvūs prieš norovirusą, todėl svarbiausia – muilas ir šiltas vanduo. Rankas reikėtų plauti bent 10 sekundžių, ypatingai po tualeto ar prieš maisto gaminimą.

Kai sergate, vertėtų kurį laiką vengti tiesioginio kontakto su kitais ir maisto ruošimo. Net pajutus pagėrėjimą, rekomenduojama dar 48 valandas nelankyti kolektyvų, nes viruso galite išskirti ilgiau nei jaučiate simptomus.

Maistas ir vanduo – dažni užsikrėtimo šaltiniai

• Norovirusas dažnai perduodamas per prastai nuplautą ar termiškai neapdorotą maistą (ypač jūros gėrybes ar žalius vaisius, daržoves).
• Užkrėstas ar netinkamai apdorotas vanduo – taip pat dažnas infekcijos šaltinis, todėl vandens iš nežinomų šaltinių reikėtų vengti.
• Maistą ruošiantiems labiau verta palūkėti bent 48 valandas po sveikimo, kad neužkrėstumėte kitų.
• Jūros gėrybės turi būti ruošamos pakankamai karštoje temperatūroje, o šviežius vaisius bei daržoves būtina kruopščiai nuplauti.

Skysčių svarba ir gydymas

Kol kas nėra nei vakcinos, nei specifinio gydymo nuo noroviruso. Dažniausiai liga praeina savaime, tačiau svarbiausia – palaikyti organizmo skysčių ir mineralų balansą. Vietoj sportinių gėrimų geriausia rinktis specialius vaistinėse parduodamus skysčių tirpalus.

Kai kuriems palengvinti simptomus gali padėti nereceptiniai vaistai nuo pykinimo ar viduriavimo. Sunkių atvejų metu kartais prireikia gydytojų pagalbos – ypač kai žmogus nebegali išgerti pakankamai skysčių, prasideda stipri dehidratacija ar vėmimas ilgai nesiliauja.

Nors dauguma pasveiksta per kelias dienas, būtina stebėti savo savijautą. Jei ligos požymiai nepraeina ilgiau nei 48 valandas arba neįmanoma palaikyti skysčių, būtina pasitarti su gydytoju.

Norovirusas pasižymi itin greitu ir lengvu plitimu, todėl, net pasveikus, dar porą dienų laikykitės ypatingų higienos priemonių bei apribokite kontaktą su kitais asmenimis, kad neplatintumėte infekcijos.