Nagų grybelis

Nagų grybelinė infekcija yra dažna problema, dėl kurios nagai tampa trapūs, pakeičia spalvą ir dažniausiai pažeidžia kojų nagus. Medicininis šios būklės pavadinimas – onychomikozė. Ji savo pobūdžiu panaši į pėdų grybelį, tačiau skirtingai nuo jo, pažeidžia ne pėdų odą ar tarpupirščius, o patį nagą.

Grybeliai – tai mikroskopiniai organizmai, nematomi plika akimi. Yra daug jų rūšių, galinčių sukelti nagų infekcijas. Kai kurie grybeliai gali gyventi ant odos nesukeldami jokių simptomų, tačiau esant palankioms sąlygoms ir didesniam jų kiekiui tam tikroje vietoje, gali išsivystyti infekcija. Nagų grybelis nėra retas reiškinys, todėl tai nėra priežastis jaustis nepatogiai – ši būklė pasitaiko gerokai dažniau, nei manoma.

Grybelinių nagų infekcijų tipai

Yra keturios pagrindinės nagų grybelio formos. Kiekviena jų pasireiškia šiek tiek skirtingais požymiais.

Distalinė arba lateralinė po nagu esanti onichomikozė

Tai dažniausiai pasitaikantis nagų grybelio tipas. Jį sukelia dermatofitai. Infekcija gali pažeisti tiek rankų, tiek kojų nagus. Pirmieji pakitimai atsiranda nago guolyje, po nagu. Paprastai pastebima gelsva sritis, kuri plinta nuo nago kraštų centro link. Laikui bėgant nagas gali pradėti atsiskirti nuo nago guolio.

Baltosios paviršinės onichomikozės forma

Ši forma pasitaiko rečiau ir paveikia tik nago paviršių, dažniausiai kojų nagus. Pradžioje atsiranda baltos dėmelės, kurios ilgainiui tampa miltelinės struktūros. Nagas pradeda trupėti ir praranda tvirtumą.

Proksimalinė po nagu esanti onichomikozė

Šio tipo infekcija iš pradžių pasireiškia baltomis dėmėmis nago guolio centre, šalia odelės. Augant nagui, pakitimai plinta į išorę. Tai reta forma, dažniausiai nustatoma žmonėms, turintiems nusilpusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV infekcija.

Kandidinė onichomikozė

Šią infekciją sukelia mieliagrybiai. Dažniausiai ji pažeidžia rankų nagus. Oda aplink nagą dažnai būna patinusi, paraudusi ir uždegiminė. Kai kuriais atvejais nagas gali visiškai atsiskirti. Šio tipo infekcija dažniau vystosi nagams, kurie anksčiau buvo pažeisti traumos ar kitos infekcijos.

Nagų grybelinė infekcija išsivysto tuomet, kai grybelis pažeidžia rankos ar kojos nagą arba po juo esantį audinį – nago guolį.

Nagų grybelio simptomai

Simptomai priklauso nuo konkretaus nagų grybelio tipo. Dažniausiai pradžioje jie būna nežymūs, tačiau laikui bėgant tampa vis ryškesni. Iš pradžių po nagu gali atsirasti balta arba gelsva dėmelė. Vėliau ji plečiasi, o visas nagas gali tapti baltas, geltonas, žalsvas ar net juodas.

Nagui būdingas storėjimas, jį tampa sunku kirpti. Jis gali pradėti riestis į viršų arba žemyn, taip pat atsiskirti nuo nago guolio. Nagas tampa trapus ir gali byrėti net nuo lengvo prisilietimo. Taip pat galimi nago formos pakitimai ir nemalonus kvapas.

Pradinėse stadijose grybelinė infekcija dažnai nesukelia skausmo, todėl ją lengva ignoruoti. Tačiau negydoma infekcija gali tapti skausminga, ypač spaudžiant pažeistą vietą. Sunkiais atvejais ji gali apsunkinti vaikščiojimą ir kasdienę veiklą.

Nagų grybelio atsiradimo priežastys

Grybelinė nagų infekcija išsivysto tada, kai per nago įtrūkimą arba pažeistą odą aplink nagą grybeliai patenka į vidų ir pradeda daugintis.

Kadangi grybeliai geriausiai dauginasi šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kojų nagai pažeidžiami dažniau nei rankų. Be to, kojų pirštuose kraujotaka yra silpnesnė nei rankose, todėl organizmui sunkiau laiku atpažinti infekciją ir su ja kovoti.

Nagų grybelio rizika padidėja, jei:

• Esate vyras
• Esate vyresnio amžiaus, nes bėgant metams nagai tampa trapesni ir lengviau skilinėja
• Turite nusilpusią imuninę sistemą arba sergate lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu
• Avite avalynę, kuri skatina pėdų prakaitavimą ir šilumos kaupimąsi
• Vaikštote basomis sporto klubų dušuose, baseinuose ar persirengimo kambariuose – vietose, kur grybeliai lengvai plinta
• Gyvenate kartu su asmeniu, turinčiu grybelinę infekciją
• Sergate pėdų grybeliu, nes jį sukeliantys grybeliai gali išplisti į nagus
• Neseniai patyrėte nago traumą, atlikote nago operaciją arba anksčiau sirgote nagų infekcija
• Ilgą laiką mūvite plastikines pirštines arba dažnai laikote rankas drėgnas

Įtarus nagų grybelį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Gydymui dažnai reikalingi receptiniai vaistai – geriami arba tepami vietiškai. Sudėtingesniais atvejais pažeistas nagas gali būti pašalinamas, kad jo vietoje galėtų ataugti sveikas. Kai kuriais atvejais taikomas ir gydymas lazeriu.

Nagų grybelio gydymas

Jei įtariate, kad turite nagų grybelį, svarbu kreiptis į gydytoją. Ši infekcija dažnai sunkiai išgydoma, todėl gydymas be receptinių priemonių ne visada būna veiksmingas. Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai:

Geriamieji priešgrybeliniai vaistai

Gydytojas gali paskirti tabletes, kurios naikina grybelį visame organizme. Tai laikoma efektyviausiu būdu gydyti nagų grybelį. Rankų nagų infekcijos gydymas paprastai trunka apie 2 mėnesius, o kojų nagų – maždaug 3 mėnesius.

Vietinio poveikio priešgrybelinės priemonės

Šie vaistai tepami arba lakuojami tiesiai ant nago. Jie gali būti veiksmingi esant lengvai infekcijos formai, tačiau dažnai neprasiskverbia pakankamai giliai, kad pašalintų pažengusį grybelį. Kartais vietinio poveikio priemonės naudojamos kartu su geriamaisiais vaistais.

Chirurginis gydymas

Jei kiti gydymo būdai nepadeda, gali prireikti visiškai pašalinti pažeistą nagą. Jo vietoje vėliau atauga naujas, sveikas nagas, nors išlieka rizika, kad infekcija gali pasikartoti.

Lazerinė arba fotodinaminė terapija

Šiuo metu tiriami ir naujesni gydymo metodai, kuriuose naudojama speciali šviesa, siekiant sunaikinti grybelį nago struktūroje.

Nagų grybelio prevencija

Norint sumažinti grybelinės nagų infekcijos riziką, svarbu reguliariai plauti rankas ir kojas. Reikėtų naudoti muilą ir kruopščiai nuvalyti odą tarp pirštų bei tarpupirščius. Taip pat rekomenduojama laikytis šių prevencinių priemonių:

• Laikyti rankų ir kojų nagus trumpus, kirpti juos tiesiai, neapvalinant kampų
• Dėvėti kojines, kurios gerai sugeria drėgmę. Jei pėdos gausiai prakaituoja, kojines verta keisti vieną ar du kartus per dieną arba, esant galimybei, nusiauti batus ir leisti pėdoms atvėsti
• Naudoti priešgrybelinius miltelius ar purškalus tiek pėdoms, tiek batams. Senus uždarus batus patartina išmesti, nes juose gali būti likusių grybelio sukėlėjų
• Atliekant manikiūrą ar pedikiūrą grožio salonuose, rinktis tik tuos, kuriuose įrankiai dezinfekuojami po kiekvieno kliento. Taip pat galima atsinešti savo dildę ir žnyples. Rekomenduojama prašyti nekirpti odelių, nes tai gali sukelti smulkius odos pažeidimus, per kuriuos lengvai patenka mikroorganizmai
• Nesidalyti rankšluosčiais su šeimos nariais, jei kuris nors iš jų serga nagų grybeliu, nes taip infekcija gali plisti

Nagų grybelio komplikacijos

Net ir pradėjus gydymą, gali prireikti metų ar dar daugiau, kol nagai vėl atrodys taip, kaip iki infekcijos. Kai kuriais atvejais problemos gali išlikti ilgiau:

• Grybelinė infekcija gali atsinaujinti
• Nagai gali likti visam laikui pakitusios spalvos arba deformuoti
• Infekcija gali išplisti į kitas kūno vietas

Ypač svarbu atidžiai stebėti ir gydyti nagų grybelį sergant cukriniu diabetu. Šiems asmenims yra didesnė rizika susirgti sunkesnėmis odos infekcijomis.

Šaltiniai

• Gupta A. K., Simpson F. C. Onychomycosis: diagnosis, clinical presentation, and management. Journal of the American Academy of Dermatology.
• Scher R. K., Daniel C. R. Nails: Diagnosis, Therapy, Surgery. Elsevier Health Sciences.
• Baran R., Hay R. J., Haneke E., Tosti A. Onychomycosis: The Current Approach to Diagnosis and Therapy. CRC Press.
• Thomas J., Jacobson G. A., Narkowicz C. K., Peterson G. M. Toenail onychomycosis: an important global disease burden. Journal of Clinical Pharmacy and Therapeutics.
• Hay R. J., Ashbee H. R. Fungal infections. In: Rook’s Textbook of Dermatology. Wiley-Blackwell.