Plaučių embolija

Plaučių embolija yra pavojinga būklė. Ji susidaro, kai krešulys užsikimša plaučių arterijai ar jos šakoms. Tai sutrinka kraujotakai dalies plaučių.

Ši ligos priežastis yra viena iš dažniausių mirties priežasčių ligoninėje. Žmonėms pasireiškia staigus dusulys, krūtinės skausmas, širdies plakimo pokyčiai ir kiti simptomai.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius požymius plaučių embolijos. Taip pat aptarsime diagnostikos būdus ir šiuolaikinius gydymo metodus. Siekiame suteikti išsamius duomenis apie šią pavojingą sveikatos problemą.

Statistika rodo, kad plaučių embolija yra rimta sveikatos problema. Reikalauja nuolatinio dėmesio ir tinkamo gydymo.

Kas yra plaučių embolija ir jos paplitimas

Plaučių embolija yra pavojinga būklė. Kraujo krešuliai, susiformavę giliosiose kojų venose, pateka į plaučių arterijas. Tai sukelia blokadą ir trukdo kraujui patekti į plaučius.

Ši problema yra gana paplitusi, ypač tarp hospitalizuotų pacientų. Dažnumas siekia net 0,4%. Bendra plaučių arterijos trombinės embolijos dažnumas įvertinamas kaip 20-200 atvejų iš 100 000 žmonių.

Statistika ir sergamumo dažnis

Plaučių embolija yra rimta sveikatos problema. Dažnai nepastebima ar netinkamai įvertinama. Tyrimai rodo, kad net 70% atvejų embolija nebuvo diagnozuota per ligonio gyvenimą.

Daugelyje šalių šio susirgimo dažnis siekia 4-20 atvejų iš 10 000 gyventojų.

Plaučių embolijos pasikartojimo rizika

Ši būklė pasižymi dideliu pasikartojimo rizinkingumu. Nustatyta, kad per pirmuosius 6 mėnesius pasikartoja apie 10% atvejų. Per metus – 12%, o per 5 metus – net 25%.

Pati didžiausia pakartotinės embolijos tikimybė yra pirmuosius 6-12 mėnesių po pirmojo epizodo.

Plaučių embolijos rizikos veiksniai ir priežastys

Plaučių embolija yra pavojinga būklė. Ji lemia įvairius rizikos veiksnį. Amžius, rūkymas, aukštas kraujo spaudimas, antsvorio nutukimas, cukrinis diabetas ir kraujo sutrikimai padidina riziką.

Mažas fizinis aktyvumas, ilgos kelionės, imobilizacija, lipidų pokyčiai ir naudojamas kontraceptikai taip pat padidina šią riziką.

Plaučių arterijos tromboembolija dažnai susijusi su kitomis ligomis. Ortopedinės operacijos ir traumos kelia didžiausią riziką. Onkologinės ligos, chemoterapija, miokardo infarktas, hormonų terapija ir lėtinės širdies ligos taip pat didina tikimybę.

Siekiant sumažinti pavojų, svarbu būti aktyvus, gerti pakankamai ir vartoti kraujo krešėjimo mažinančius vaistus. Po diagnozės dauguma pacientų vartoja šiuos vaistus nuo trijų mėnesių iki metų.

Plaučių embolija yra dažna, bet rimta sveikatos problema. Suprantant rizikos veiksnius ir imantis atitinkamų priemonių, galima žymiai sumažinti pavojingos būklės tikimybę.

Plaučių embolijos simptomai ir klinikiniai požymiai

Plaučių embolija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Tai priklauso nuo embolijos dydžio ir kurioje vietoje ji atsiranda. Pagrindiniai simptomai yra dusulys, krūtinės skausmas, krūtinės spaudimas, sunkumas ar deginimas, kraujo atkosėjimas, apalpimas, tachipnėja (dažnas kvėpavimas) ir žemas kraujo spaudimas.

Ūminės embolijos požymiai

Staiga atsiradusio didelio kraujo krešulio atveju gali išsivystyti ūminis plaučių ir širdies nepakankamumas. Smarkus dusulys, stiprus krūtinės skausmas, hipotenzija (žemas kraujo spaudimas), tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas) ir šokas pasireiškia.

Lėtinės embolijos simptomai

Kai plaučių arterijų spindį užkemša mažesni trombai, simptomai gali būti mažiau ryškūs. Tačiau gali kartotis. Dažniausiai pasireiškia dusulys, silpnumas, nuovargis ir nespecifiniai krūtinės skausmai.

Pavojingi simptomai, reikalaujantys skubios pagalbos

Esant masyviai embolijai, kai užsikemša didelė dalis plaučių arterijų, būklė gali greitai blogėti. Tai gali sukelti staigią mirtį. Tad būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes gresia ūminis širdies ir plaučių nepakankamumas.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Plaučių embolijos diagnostika yra kompleksinis procesas. Jis apima įvairius tyrimo metodus. Pagrindiniai tyrimai yra:

1. Plaučių arterijų angiografinis tyrimas – aukso standartas diagnozuojant plaučių emboliją. Jis tiesiogiai pavaizduoja krešulį plaučių arterijose.
2. Plaučių skenavimas su radioaktyviais izotopais – padeda nustatyti plaučių kraujo sutrikimus. Jie gali būti susiję su plaučių embolija.
3. Kompiuterinė tomografija (KT) su plaučių arterijų angiografija – vienas iš svarbiausių diagnostikos metodų. Jis leidžia nustatyti krešulį plaučių arterijose ir patvirtinti ar paneigti kitas plaučių ligas.

Atliekami ir elektrokardiogramos (EKG) tyrimai. Jie gali parodyti dešinio skilvelio perkrovos požymius, būdingus plaučių embolijai.

Svarbu laiku ir tinkamai interpretuoti visus tyrimų rezultatus. Tada galima parinkti tikslingą tolesnę diagnostikos ir gydymo taktiką. Tik kompleksinis klinikinių simptomų ir tyrimų įvertinimas leidžia patvirtinti ar paneigti plaučių embolijos diagnozę.

Plaučių embolijos klasifikacija ir sunkumo laipsniai

Plaučių embolija (PATE) yra serioji sveikatos problema. Ji gali sukelti sunkias komplikacijas, jei diagnoza ir gydymas nebus tinkami. Plaučių embolijos sunkumas lemia gydymo planą.

Masyvios embolijos ypatumai

Masyvi PATE sutrinka daugiau nei 60% plaučių kraujotakos. Tokiu atveju eiga būna žaibiška. Pacientai su masyvia PATE turi būti skubiai gydrinti.

Submasyvi ir mikroembolija

• Pusiau masyvi PATE sutrinka 50-60% plaučių kraujotakos.
• Mikroembolija sutrikdo mažiau nei pusę plaučių kraujotakos.

Submasyvi ir mikroembolija dažnai pasireiškia mažais simptomais. Tačiau jos taip pat gali sukelti komplikacijas. Reikia atitinkamo gydymo.

Plaučių embolijos klasifikavimas ir sunkumo įvertinimas suteikia galimybę pasirinkti geriausią gydymo būdą. Tai padeda siekti geresnių rezultatų.

Šiuolaikiniai gydymo metodai ir galimybės

Plaučių embolijos gydymo metodai šiuolaikėje visai gerina savo efektyvumą. Seni būdai, kaip antikoaguliantų naudojimas, dabar kartu su naujomis procedūromis. Santaros klinikų gydytojai pritaikė balioninę plaučių angioplastiką (BPA).

BPA leidžia išplėsti susiaurėjusias plaučių arterijas. Tai labai naudinga sergantiems lėtine plaučių arterijos trombine embolija.

Ši procedūra minimaliai invazinė. Ji efektyviai sumažina plaučių arterijų spaudimą. Dauguma pacientų jaučia simptomų palengvėjimą.

Kartu su BPA, naudojami ir kiti būdai, kaip trombektomija. Ji yra efektyvi sunkiems atvejams. Šie būdai leidžia sėkmingai gydyti plaučių embolijas.

Apibendrinus, šiuolaikiniai plaučių embolijos gydymo metodai gerina plaučių kraujotaką. Jie sumažina simptomų sunkumą. Plaučių embolija tampa lengviau kontroliuojama ir gydoma.

Medikamentinis gydymas ir antikoaguliantų terapija

Plaučių embolijos gydymas dažnai naudoja medikamentines terapijas. Antikoaguliantai yra svarbūs šioje terapijoje. Jie sustabdyta kraujo krešulių susidarymą ir plitimą.

Antikoaguliantų tipai ir jų vartojimas

Pacientams, sergantiems plaučių embolija, gali būti skiriami įvairūs antikoaguliantai. Tarp jų yra heparinai, mažos molekulinės masės heparinai ir varfarinas. Pirmiausia naudojami parenterinių antikoaguliantų, vėliau pereinama prie geriamųjų.

Gydymo trukmė ir stebėsena

Vartojant varfariną, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Reikia įvertinti protrombino laiką (SPA) ir tarptautinį normalizuotą santykį (INR). Tai padeda užtikrinti tinkamą antikoaguliaciją.

Priklausomai nuo paciento rizikos veiksnių, gydymo trukmė gali svyruoti. Ji gali būti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Pacientams, sergantiems sunkia masyvios embolijos forma, gali būti skiriami trombolitiniai vaistai. Streptokinazė ar urokinazė yra tokie vaistai. Jie padeda greitai atkurti kraujo tėkmę ir sumažinti grėsmę gyvybei.

Chirurginis gydymas ir intervencinės procedūros

Plaučių embolijos atveju reikia kartais chirurginio gydymo. Medikamentinis gydymas ne visada pavyksta. Balioninė plaučių angioplastika (BPA) yra naujas metodas, kuris padeda atverti užkimštas plaučių arterijas.

Lietuvoje Santaros klinikų medikai pradėjo naudoti šią procedūrą. Ji padeda gydyti plaučių arterijas užkimštas trombais. Balioninė plaučių angioplastika yra naudinga, kai medikamentinis gydymas nepakanka.

Procedūra atliekama per šlaunies veną. Reikia nuo 4 iki 10 procedūrų vienam pacientui. Chirurginis gydymas šalinantis “senus” trombus kartu su vidiniu sluoksniu.

Procedūra atliekama etapais, plečiant kraujagysles. Santaros klinikų medikai sėkmingai pritaikė šią procedūrą Lietuvoje. Plaučių arterijų angioplastika padeda pacientams, sergantiems lėtine tromboemboline plautine hipertenzija.

Plaučių embolijos prevencija ir rizikos mažinimas

Plaučių embolijos prevencija yra labai svarbi. Ji padeda sumažinti šios pavojingos būklės riziką. Taip pat sumažina komplikacijų ir mirtingumo atvejų skaičių.

Viena iš pagrindinių prevencinių priemonių yra rizikos veiksnių šalinimas. Tai apima įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, reguliarūs fiziniai pratimai, sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba, rūkymo atsisakymas.

• Reguliarūs fiziniai pratimai pagerina kraujotaką ir sumažina trombozės riziką.
• Sveika mityba ir rūkymo atsisakymas mažina uždegimą ir kraujagyslių pažeidimą.
• Kontroliuojamos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar širdies-kraujagyslių sutrikimai, taip pat sumažina plaučių embolijos riziką.

Kita svarbi prevencijos priemonė yra antikoaguliacinio gydymo taikymas. Kai kuriems pacientams, turintiems padidėjusią plaučių embolijos riziką, gydytojai gali paskirti netiesioginio veikimo antikoaguliantų.

Esant dažniems tromboembolijų epizodams, gali būti rekomenduota implantuoti “skėčio” pavidalo filtrą į apatinę tuščiąją veną. Sulaiko trombus ir užkerta kelią jų patekimui į plaučius. Svarbu nekoreguoti antikoaguliantų dozių savarankiškai.

Plaučių embolijos prevencija ir rizikos veiksnių šalinimas yra itin svarbūs. Tai sumažina šios pavojingos būklės pasireiškimo tikimybę. Pagerina pacientų gyvenimo kokybę.

Gyvenimo kokybė po plaučių embolijos

Gyvenimo kokybė po plaučių embolijos priklauso nuo ligos sunkumo ir gydymo efektyvumo. Pacientams, kurie sėkmingai išgyveno ūminį plaučių embolijos epizodą, svarbu laikytis gydytojo nurodytų rekomendacijų. Reguliarus vaistų vartojimas ir kontroliniai tyrimai yra būdingi.

Tinkama reabilitacija ir fizinis aktyvumas gali pagerinti plaučių funkciją. Tai padeda pagerinti bendrą savijautą.

Pacientams, kuriems buvo taikoma balioninė plaučių angioplastika, gali pagerėti fizinis pajėgumas. Ši procedūra padeda atkurti normalią kraujo tėkmę. Dėl to paciento savijauta ir gyvenimo kokybė gali žymiai pagerėti.

Svarbu, kad po plaučių embolijos pacientai būtų kruopščiai stebimi. Ligos recidyvo rizika per ateinančius dešimt metų siekia net 30 procentų. Tik nuolatinė gydymo tęstinumas ir sveiko gyvenimo būdo laikymasis gali užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.