Raudonukė

Raudonukė yra dažna virusinė liga, dažniausiai serga vaikai ir jauni suaugę. Šis virusas sukelia bėrimą, karščiavimą ir limfmazgių padidėjimą. Nors dažnai ši liga yra lengva gydyti, ji gali būti pavojinga nėščioms moterims.

Skiepai yra efektyvi prevencija prieš raudonukę. Geri asmeninis higiena, vengimas kontaktu su užsikrėtusiais ir tyrimų laikymas taip pat svarbu. Jei susirgai, simptomai dažniausiai yra lengvi ir valdomi.

Raudonukė: ligos aprašymas ir statistika

Raudonukė, dar vadinama “trišale virusinė liga”, yra ūmi virusinė liga. Jos simptomai primena tymų ir kiaulytės ligas. Lietuvoje šios ligos plitimo būdai labai sumažėjo dėl skiepijimo programos.

Ligos paplitimas Lietuvoje

2014 m. Lietuvoje nebuvo raudonukės atvejų. Paskui, pastaraisiais metais, susirgo tik pavienėliai. Bet raudonukės dažniau susiranda neskiepytų vaikų ir suaugusiųjų.

Statistiniai duomenys

Kasmet Lietuvoje užregistruojama nuo 3 iki 32 kiaulytės atvejų. Daugiausiai jų tenka vaikams iki 18 metų. 2019 m. buvo 834 tymų atvejai, iš kurių 196 buvo vaikams iki 18 metų.

Rizikos grupės

• Neskiepyti vaikai ir suaugusieji
• Rizikai labiausiai imlios yra nėščios moterys

Skiepijimas yra geriausias būdas apsaugotis nuo raudonukės. Nuo 2012 iki 2022 m. Lietuvoje buvo paskiepijama nuo 40 000 iki 47 000 MMR vakcinos dozių. Nepageidaujamų reakcijų dažnis labai sumažėjo.

Ligos istorija ir vystymasis

Raudonukė, arba rubella, yra virusinė liga. Pirmą kartą aprašyta XVIII amžiuje. 1941 m. australų oftalmologas Norman Gregg pastebėjo ryšį tarp raudonukės ir įgimtų vaikų defektų.

Šis momentas paskatino siekti sukurti vakciną. Laimei, jau 1960-aisiais buvo sukurta pirmoji vakcina.

Nuo tada, pradėjus masinį skiepijimą, raudonukės atvejų skaičius ženkliai sumažėjo. Šiandien raudonukė laikoma retai pasitaikančia liga. Tačiau jos istorija rodo, kaip svarbu yra nuolatinė epidemiologinė priežiūra.

1. Raudonukė pirmą kartą aprašyta XVIII amžiuje.
2. 1941 m. Norman Gregg pastebėjo ryšį tarp raudonukės ir įgimtų vaikų defektų.
3. 1960-aisiais sukurta vakcina nuo raudonukės.
4. Prasidėjus masiniam skiepijimui, raudonukės atvejų skaičius pasaulyje sumažėjo.

Šios ligos evoliucijos kelias rodo, kaip svarbu yra nuolatinė epidemiologinė priežiūra. Siekiant išvengti naujų raudonukės protrūkių, reikia profilaktinės priemonės.

Raudonukės sukėlėjai ir perdavimo būdai

Raudonukę sukelia Rubella virusas, priklausantis Togaviridae šeimai. Tai yra labai užkrečiama virusinė liga. Ji plinta per kvėpavimo takų sekreto lašelius arba tiesioginio kontakto su sergančiuoju būdu.

Žmogus, užsikrėtęs raudonukės virusu, gali platinti jį nuo 7 dienų iki bėrimo atsiradimo. Jis gali platinti jį iki 7-14 dienų po bėrimo pasirodymo.

Viruso charakteristikos

Rubella virusas yra labai užkrečiamas ir gali lengvai plisti tarp žmonių. Jis gali patekti į organizmą ne tik per kvėpavimo takus. Jis gali patekti per užkrėstus daiktus.

Dažniausiai užkratas plinta per smulkias, ore plūduriuojančias lašelinius. Atsiranda sergančio asmens kosint ar čiaudint.

Užsikrėtimo keliai

• Tiesioginis kontaktas su sergančiuoju asmeniu
• Lašelinis užkratas oro lašeliais iš kvėpavimo takų
• Per užkrėstus daiktus ir paviršius
• Nėščios moters užsikrėtimas gali sukelti įgimtą raudonukę vaisiui

Svarbu suprasti raudonukės virusą ir jo perdavimo būdus. Tai padeda taikyti tinkamas prevencijos ir gydymo priemones. Ši informacija padeda apsisaugoti nuo šios užkrečiamos ligos.

Pagrindiniai ligos simptomai

Raudonukė pasižymi specifiniais simptomais. Dažnai jie padeda greitai atpažinti šią ligą. Pagrindiniai raudonukės simptomai yra smulkus, rausvas bėrimas, prasidedantis veide ir plintantis po visą kūną. Nedidelis karščiavimas (iki 38°C) taip pat būna svarus. Taip pat padidėję limfmazgiai, ypač už ausų ir sprande.

Sergant raudonuke, galimos pasireikšti galvos skausmai ir bendras negalavimas. Retesniu atveju, sąnarių skausmas. Šie simptomai paprastai trunka 3-7 dienas. Įdomu, kad iki pusės užsikrėtusiųjų raudonuke simptomai nepasireiškia. Tačiau jie vis tiek gali perduoti infekciją kitiems.

• Smulkus, rausvas bėrimas
• Nedidelis karščiavimas (iki 38°C)
• Padidėję limfmazgiai, ypač už ausų ir sprande
• Galvos skausmas
• Bendras negalavimas
• Retai – sąnarių skausmas

Simptomai paprastai trunka 3-7 dienas. Tačiau iki 50 proc. užsikrėtusių asmenų gali būti besimptomiai. Šie žmonės vis tiek gali perduoti infekciją kitiems.

Diagnozės nustatymo metodai

Raudonukė diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Šios ligos diagnostika apima du pagrindinius etapus: kraujo testus ir klinikinę apžiūrą.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti specifinius raudonukės antikūnus. IgM antikūnai rodo ūmią infekciją, o IgG antikūnai – persirgimą ar vakcinaciją. Taip pat gali būti atliekamas PGR tyrimas, kurio metu nustatoma viruso RNR.

Klinikiniai požymiai

Kliniškai raudonukė pasireiškia charakteringais simptomais, tokiais kaip:

• Švelnūs ir nedideli limfmazgių patinimas
• Nedidelė temperatūra
• Išbėrimas, panašus į:raudonukės išsivystantis veide, kakle ir kūno viršutinėje dalyje
• Konjunktyvitas
• Artralgija

Šių simptomų derinys ir laboratorinių tyrimų rezultatai leidžia gydytojui diagnozuoti raudonukę ir pritaikyti tinkamą gydymą.

Komplikacijos ir rizikos faktoriai

Raudonukė, nors ir paprasta liga, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypatingai nėščioms moterims. Įgimta raudonukė yra ypatingai pavojinga. Ji gali sukelti vaisiaus apsigimimą, akių defektus, širdies ydas ir centrinės nervų sistemos pažeidimus.

Suaugusiesiems retai pasireiškia komplikacijos. Tačiau, jei pasireiškia sąnarių uždegimas ar encefalitas, tai gali būti rimtas atvejis. Toks atvejis reikalauja skubos medicininės pagalbos.

Raudonukės rizika nėščioms moterims yra didelė. Užsikrėtus raudonuke, yra dideli apsigimimo pavojai vaisiui. Dėl to nėščioms moterims būtina neskubėti ir vengti kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis.

Gydymo metodai ir rekomendacijos

Raudonukei nėra specifinio gydymo. Daugiausia dėmesio skiriama simptomų malšinimui. Svarbiausios gydymo rekomendacijos apima raudonukės simptomus mažinančius veiksmus.

Reguliarus poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir karščiavimo mažinančios vaistų vartojimas yra svarbu. Pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofinas gali padėti.

Medikamentinis gydymas

Kadangi raudonukei nėra specifinių vaistų, sergantysis turi būti izoliuotas. Tai padeda išvengti viruso plitimo. Svarbu vartoti vaistus, mažinančius raudonukės simptomus.

Šie gydymo metodai padeda palengvinti ligos eigą. Jie paspartina sveikimą.

Natūralūs gydymo būdai

• Vitamino C ir D vartojimas
• Vaistažolių ir gydomųjų arbatų gėrimas
• Tinkama mityba, užtikrinantis pakankamą organizmui reikalingų maistinių medžiagų kiekį

Natūralūs gydymo būdai, kaip vitaminų vartojimas, arbatų gėrimas ir subalansuota mityba, gali padėti. Jie pasitarnauoja kaip papildoma pagalba gydant raudonukę.

Prevencijos priemonės ir skiepijimas

Skiepijimas yra geriausias būdai apsaugoti nuo raudonukės. Lietuvoje naudojama MMR vakcina. Ji apsaugo nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 metų amžiaus.

Užtikrinti kolektyvinį imunitetą Lietuvoje yra svarbu. Reikia, kad visi vaikai būtų skiepijami ne mažiau kaip 90-95 proc. Šis aukštas skiepijimo lygis apsaugo nuo raudonukės virusų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus laiku pasiskiepyti. Laikas pasiskiepyti yra nustatytas pagal vaikų skiepijimų kalendorių. Bendri pastangos padės apsaugoti nuo raudonukės.