Skilvelinė tachikardija: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas

Ventrikulinė tachikardija – tai širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdingas gerokai padažnėjęs ritmas, kilęs iš apatinės širdies dalių, t. y. skilvelių. Kitaip tariant, širdis ima plakti daug greičiau nei įprastai, o šis greitėjimas kyla būtent skilveliuose.

Kaip veikia įprastas širdies ritmas

Žmogaus širdyje yra keturi skyriai: du viršutiniai, vadinami prieširdžiais, ir du apatiniai – skilveliai. Šie skyriai dirba kartu, kad nuolat pumpuotų kraują po visą kūną. Įprastai širdis plaka nuo 60 iki 100 kartų per minutę, o per parą susitraukia apie 100 000 kartų.

Širdies plakimo tempą reguliuoja sudėtinga elektrinių impulsų sistema. Impulsai pirmiausia gimsta prieširdžiuose esančiame sinusiniame mazge – tai vadinamasis natūralus širdies stimuliatorius. Signalas pirma sukelia prieširdžių susitraukimą, kraujas patenka į skilvelius, tuomet impulsas pasiekia atrioventrikulinį mazgą, signalizuodamas skilveliams susitraukti ir išstumti kraują toliau.

Kas vyksta, kai išsivysto ventrikulinė tachikardija

Sergant šiuo ritmo sutrikimu, širdies skilveliuose atsiranda papildomi, nenormalūs elektriniai signalai, kurie užvaldo širdies plakimą ir ženkliai pagreitina ritmą – širdis gali plakti 120–170 kartų per minutę ar dar greičiau. Dėl šio proceso prieširdžiai nespėja užpildyti skilvelių krauju, todėl sumažėja efektyvus kraujo tekėjimas visame kūne.

Kuo ventrikulinė tachikardija skiriasi nuo skilvelių virpėjimo

Kartais ventrikulinė tachikardija gali pereiti į skilvelių virpėjimą. Šios būklės metu širdies raumuo ne susitraukia, o virpa, todėl kraujas nebepumpuojamas. Vėluojant gydymui, širdis per kelias minutes gali visiškai sustoti.

Ventrikulinės tachikardijos rūšys

• Monomorfinė ventrikulinė tachikardija – širdies plakimo modelis išlieka vienodas, kai jį registruoja EKG. Tai dažniausiai pasitaikanti šio sutrikimo forma.
• Polimorfinė ventrikulinė tachikardija – labai pavojinga būklė, kai širdies elektrinė veikla kinta kiekvieno tvinksnio metu.
• Trumpalaikė (nesitęsianti) ventrikulinė tachikardija – epizodai trunka trumpiau nei 30 sekundžių ir dažnai praeina savaime.
• Ilgalaikė (sitęsianti) ventrikulinė tachikardija – epizodas trunka 30 sekundžių ar ilgiau arba sukelia rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, akivaizdų kraujospūdžio kritimą.
• Be pulso ventrikulinė tachikardija – skilvelių susitraukimai tokie dažni, kad jie nespėja prisipildyti krauju, dėl to nebejaučiamas pulsas. Tai gali ištikti tiek monomorfinės, tiek polimorfinės formos metu.

Kaip pasireiškia ventrikulinė tachikardija

Trumpi epizodai dažnai nesukelia jokių pojūčių, tačiau sutrikimui užsitęsus, gali pasireikšti:

• Galvos svaigimas ar silpnumo jausmas
• Skausmas krūtinėje
• Staigaus širdies plakimo ar fluteriavimo pojūtis
• Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
• Nerimas
• Nualpimas
• Spaudimo ar tempimo jausmas krūtinėje ar kakle
• Bendras nuovargis

Ūmi ventrikulinė tachikardija gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, kai audiniai ir organai ima stokoti deguonies. Tokiais atvejais gresia sąmonės netekimas ar net širdies sustojimas (staigus širdies veiklos nutrūkimas).

Kada kreiptis į gydytoją

Svarbu pasikonsultuoti su specialistu, jei be aiškios priežasties pasikeitė ar pagreitėjo įprastas širdies ritmas. Jeigu pasireiškia stiprus krūtinės skausmas, sunku kvėpuoti, netenkate sąmonės arba jaučiamas nereguliarus širdies plakimas ilgiau nei pusę minutės, būtina nedelsti ir kreiptis dėl skubios medicinos pagalbos.

Galimos ventrikulinės tachikardijos priežastys

Dažniausiai šio ritmo sutrikimo priežastis – pakitusi ar sutrikusi širdies elektrinių signalų sistema. Ši būklė dažniau išsivysto vyresniems žmonėms ar tiems, kas turi paveldimų širdies problemų, pavyzdžiui, ilgąjį QT sindromą ar Brugada sindromą.

Kiti rizikos veiksniai ar ligos, didinančios ventrikulinės tachikardijos tikimybę:

• Infarktas praeityje
• Širdies nepakankamumas
• Silpnas širdies raumuo (kardiomiopatija)
• Širdies randėjimą sukeliantys susirgimai (pvz., sarkoidozė)
• Kraujotakos sutrikimai dėl širdies ligų
• Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, ypač kalio ar magnio trūkumas ar perteklius
• Širdies raumens uždegimas
• Acidozė (pakitusi ląstelių aplinkos pH)
• Stipraus poveikio stimuliantai, tokie kaip kokainas ar metamfetaminai
• Pernelyg gausus alkoholis ar kofeinas
• Tam tikri vaistai
• Pramoginiai narkotikai

Jei tikslios priežasties nenustatoma, ši būklė vadinama idiopatine ventrikuline tachikardija.

Kaip nustatoma ventrikulinė tachikardija

Diagnozuojant šį ritmo sutrikimą, renkami duomenys apie sveikatos būklę ir simptomus, dažniausiai atliekamas elektrokardiogramos tyrimas (EKG), kuris parodo širdies elektrinę veiklą. Jei reikalinga platesnė diagnostika, gali būti pasitelkiami:

• Holterio monitorius – nešiojamas prietaisas, stebintis širdies darbą visą parą, net ir už gydymo įstaigos ribų.
• Įvykio (event) monitorius – aparatas, naudojamas kelias savaites ritmo sutrikimams fiksuoti.
• Implantuojamas kilpinis registratorius – mažas prietaisas po oda, leidžiantis ilgam stebėti širdies ritmą.
• Vaizdo tyrimai (rentgenas, echoskopija, MRT, KT) – leidžia įvertinti širdies struktūrą ir kraujotaką.
• Koronarinė angiografija – ieškoma kraujagyslių užsikišimų ar kraujotakos sutrikimų.
• Krovinių mėginys (stresinis testas) – vertinama, kaip fizinis krūvis ar stresas veikia širdį.
• Inklinacijos (tilto) stalo testas – naudojamas, jei žmogus dažnai nualpsta.
• Elektrofiziologiniai tyrimai – širdies viduje įvedami zondai, padedantys išaiškinti problemos šaltinį.
• Kraujo tyrimai – nustatomi elektrolitų disbalansai ar kitos ligos.

Ventrikulinės tachikardijos gydymas

Jei pojūčių nėra ir epizodai trumpi (iki 30 sek.), gydymo gali neprireikti. Kitais atvejais pasirinkimas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei ritmo sutrikimą sukėlė tam tikras vaistas ar stimuliantai – jų vartojimą būtina nutraukti.

Galimi gydymo būdai

• Kardiovertacija – elektrinis impulsas sugrąžina įprastą širdies ritmą. Dažnai naudojama greitai susirgus ar pastebėjus didelį kraujospūdžio kritimą.
• Vaistai nuo aritmijos – tai įvairių rūšių preparatai, lėtinantys širdies darbą. Gali būti skiriami ir beta blokatoriai, lėtėjantys širdies dažnį.
• Širdies resinchronizavimo terapija (CRT) – mažas prietaisas šalia raktikaulio užtikrina tinkamą skilvelių susitraukimų sinchronizavimą.
• Implantuojamas defibriliatorius (ICD) – aparatas, kuris, užfiksavus pavojingą ritmo sutrikimą, atstato normalų plakimą elektriniu impulsu. Dažniausiai skiriamas norint išvengti staigios mirties rizikos.
• Katetereinė abliacija – specialiu zondo pagalba sunaikinami nenormalios elektrinės veiklos šaltiniai širdies viduje.
• Maze procedūra – chirurgijos būdu širdyje suformuojama randinio audinio „labirintas“, neleisdamas sklįsti pakitusiems impulsams.
• Atviros širdies operacija – gali būti atliekama esant kitoms širdies problemoms ar neišnykus sutrikimui taikant kitus metodus.

Po kai kurių procedūrų (pvz., abliacijos) gali reikėti likti ligoninėje per naktį. Daugelis po kelių dienų grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo, tačiau kiekvienam pacientui atsigavimo trukmė yra individuali.

Kaip gyventi su ventrikuline tachikardija

• Laikykitės gydytojo paskirtų vaistų režimo
• Jei paskirtas, naudokite defibriliatorių (ICD) ir reguliariai tikrinkite jo veikimą
• Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo fizinio aktyvumo plano
• Fiksuokite, ar neatsiranda naujų ar stiprėjančių simptomų
• Gydykite kitas sveikatos problemas, ypač susijusias su širdimi
• Rinkitės sveiką mitybą, mažinkite sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus suvartojimą
• Venkite rūkalų

Galimos komplikacijos ir pasekmės

Nors ventrikulinė tachikardija ne visada kelia tiesioginį pavojų gyvybei, dažni ar ilgai trunkantys epizodai be gydymo gali išsivystyti į rimtas komplikacijas, ypač jei yra kitų širdies ligų. Sunkiausios pasekmės:

• Dažnas nualpimas ar apalpimas
• Staigūs kraujospūdžio svyravimai
• Širdies nepakankamumas
• Skilvelių virpėjimas
• Staigus širdies veiklos sustojimas (gali baigtis mirtimi)

Kaip sumažinti ventrikulinės tachikardijos riziką

Nors visiškai išvengti ventrikulinės tachikardijos gali nepavykti, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti susirgimo riziką:

• Vartokite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, sveikų riebalų ir liesų baltymų
• Ribokite pridėtinio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų vartojimą
• Užsiimkite širdžiai naudingais fiziniais pratimais bent 30 minučių daugumoje savaitės dienų
• Mėginkite jogos ar kitus streso mažinimo būdus
• Stenkitės išlaikyti sveiką kūno svorį
• Venkite ar ribokite kofeino, alkoholio vartojimą ir visiškai atsisakykite rūkalų bei pramoginių narkotikų
• Užtikrinkite tinkamą nakties poilsį (7–9 val.)

Taip pat aptarkite su gydytoju, kaip palaikyti elektrolitų (ypač kalio ir magnio) pusiausvyrą, kaip kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolį, ar reikia gydyti skydliaukės, inkstų ar kitas ligas, kurios gali paveikti širdies ritmą.

Pagrindinės žinios apie ventrikulinę tachikardiją

Ventrikulinė tachikardija – tai aritmijos rūšis, dėl kurios širdis plaka daug greičiau nei įprastai, ypač jei epizodas trunka ilgiau nei pusę minutės. Gydymas vaistais, prietaisais ar operacija gali padėti atstatyti normalų ritmą bei sumažinti grėsmingų pasekmių riziką ateityje.