Tyrimas atskleidė: glifosato poveikis siejamas su didesniu auglių dažniu žiurkėms

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia glifosato – vienos plačiausiai naudojamų piktžolių naikinimo priemonių – poveikis sveikatai. Nors kai kurie tyrimai sieja šią medžiagą su onkologinėmis, inkstų ligomis ir lėtiniu žarnyno uždegimu, mokslininkų nuomonės vis dar išsiskiria. Naujausias Italijos tyrėjų darbas vėl atnaujino diskusijas apie galimą glifosato žalą.

Glifosato tyrimas su žiurkėmis: onkologinių susirgimų padaugėjimas

Italijos mokslininkai, siekdami išsiaiškinti glifosato poveikį, dviem metus sistemingai davė skirtingus šios medžiagos kiekius laboratorinėms žiurkėms – pradedant dar prieš jų gimimą. Panaudoti glifosato kiekiai atitiko tas ribas, kurias šiuo metu leidžia Europos reguliavimo institucijos.

Eksperimento pabaigoje paaiškėjo, kad glifosatą gavusioms žiurkėms buvo būdinga dažnesnė navikų (tiek gerybinių, tiek piktybinių) išsivystymo rizika skirtinguose organuose, palyginti su kontroline grupe. Pastebėta ir tai, kad didelė dalis žiurkių (apie 40 %) dar nesulaukusios metų mirė nuo onkologinių kraujo ligų. Tyrėjų teigimu, toks amžius žiurkėms atitiktų 35–40 metų žmogų.

Ankstyvas vėžinių susirgimų pasireiškimas

Tyrimo vadovas pabrėžė, jog buvo stebimi ankstyvi ir retai pasitaikantys piktybiniai navikai, tarp jų – leukemija, kepenų, kiaušidžių ir nervų sistemos augliai. Tokie rezultatai kelia klausimą, ar galimos rizikos aktualios ir žmogaus sveikatai.

Ar rezultatai su gyvūnais pritaikomi žmogui?

Priešklininiuose tyrimuose žiurkės neretai pasirenkamos kaip žmogų atitinkančios modelinės gyvūnų rūšys. Šio tyrimo bendraautoriai nurodo, jog ankstesni mirčių atvejai nuo kraujo vėžio tarp jauniausių žiurkių gali būti susiję su galimomis rizikomis ir vaikams. Visgi reikia paminėti, kad reali žmogaus glifosato ekspozicija kasdienėje aplinkoje gerokai mažesnė nei tirtosios dozės laboratorijoje.

Skirtingos institucijų vertinimo išvados

Reguliavimo tarnybos taip pat nesutaria, kaip reikėtų vertinti glifosato saugumą. Kol vienos agentūros tvirtina, kad pagal gamintojų rekomendacijas naudojant glifosatą grėsmės sveikatai nekyla, kitos nemano, kad jis visiškai saugus. Yra ir tokių, kurios įvardija ryšį tarp šios medžiagos ir onkologinių susirgimų.

• Dalies agentūrų išvados grindžiamos gamintojo pateiktais ir publikuotais tyrimais, kurių didžioji dauguma nerodo grėsmės.
• Kitos institucijos analizuoja ne tik gryną glifosato poveikį, bet ir jo derinius su kitais piktžolių naikinimo produktuose esančiais komponentais.
• Taip pat išryškėja skirtumai tarp nagrinėjamų ekspozicijos lygių: nuo bendros mitybos iki profesinės rizikos.

Kaip sumažinti glifosato likučių vartojimą

Glifosatas – populiariausias pesticidas pasaulyje. Lietuviškų produktų lentynose, kaip ir kitur, pesticidų likučių galima aptikti griūduose, makaronuose bei pusryčių dribsniuose. Norint sumažinti šių cheminių medžiagų vartojimą, rekomenduojama rinktis ekologiškai užaugintų daržovių ar vaisių produkciją. Šaldytos ekologiškos gėrybės – geras pasirinkimas, jei norisi nepermokėti.

Analizuojant likučių kiekius, paaiškėja, jog kai kurie produktai, pavyzdžiui, ananasai, avokadai, papajos, kukurūzai ar svogūnai, pasižymi beveik neregistruotu pesticidų kiekiu, net jei nėra ekologiški.

Kiti patarimai saugumui

• Verta atkreipti dėmesį į ženklinimą „be glifosato likučių“, ypač renkantis supakuotuosius produktus.
• Svarbu atsakingai naudoti ar net visai vengti cheminių herbicidų sode bei kieme.

Naujausi tyrimai vėl kelia klausimų dėl glifosato saugumo žmonėms, ypač žinant jo ryšį su vėžiu laboratorinėse žiurkėse. Siekdami apsaugoti save ir šeimą, rinkitės ekologiškus produktus, atidžiai skaitykite etiketes ir pagalvokite apie natūralesnius piktžolių naikinimo būdus namų aplinkoje.