Xolair gydant lėtinę dilgėlinę

Urtikarija – kitaip dar vadinama dilgėline – yra dažnas odos bėrimas, kuris pasireiškia iki penktadalio žmonių bent kartą gyvenime. Šią būklę lengva atpažinti iš raudonų, niežtinčių, įvairaus dydžio iškilimų odoje. Vieni iškilimai gali būti smulkūs, kaip uodo įkandimas, kiti – gerokai didesni, net susiliejantys tarpusavyje į netaisyklingas dėmes. Dažniausiai bėrimai ant odos atsiranda ir išnyksta per kelias valandas, o išplitimo vieta gali keistis – iš vienos kūno dalies persikelia į kitą.

Kas sukelia urtikariją?

Urtikarija ir ją lydintis angioedema – tai reakcijos, susijusios su odos ir gleivinių putliųjų ląstelių išskiriamomis medžiagomis: histaminu ir kitais cheminiais junginiais. Tokios reakcijos gali būti sąlygotos alergijos, tačiau pasitaiko atvejų, kai jas sukelia ir nealerginiai mechanizmai. Angioedemos metu patinimas dažniausiai kyla veido, rankų ar pėdų srityse. Ši būklė paprastai nebūna raudona ar niežtinti, tačiau gali būti nemaloni – juntamas deginimas ar dilgčiojimas. Retais atvejais stiprus patinimas apsunkina kvėpavimą ir tampa pavojingas gyvybei.

Urtikarijos trukmė: ūmi ir lėtinė forma

Urtikarija bei angioedema gali būti trumpalaikės – išnykti per šešias savaites – arba užsitęsti ilgiau ir virsti lėtine būkle. Ūminė urtikarija dažniausiai būna susijusi su alergijomis. Tuo tarpu lėtinės urtikarijos ir angioedemos atveju alergenai veikia tik apie 5–10 proc. atvejų. Dažniausiai tiksli priežastis taip ir lieka nenustatyta, todėl ši būklė vadinama lėtine idiopatine urtikarija (CIU). Labiau tikėtina, kad CIU siejama su autoimuniniais procesais – tuomet organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo paties putliųjų ląstelių komponentus (pavyzdžiui, prieš IgE receptorius ar IgE). Dėl šios priežasties išsiskiria histaminas ir kyla simptomai.

Lėtinės urtikarijos gydymas

Dažniausiai CIU gydoma geriamaisiais antihistamininiais preparatais. Vis tik ši terapija ne visuomet veiksminga – net pusė žmonių nejaučia pagerėjimo vartojant įprastas antihistaminikų dozes. Tokiais atvejais gali prireikti papildomų gydymo priemonių.

Xolair: naujas požiūris gydant lėtinę urtikariją

Xolair (omalizumabas) yra vaistas, injekcijomis skiriamas pacientams, kurių lėtinė urtikarija nepasiduoda įprastiniam gydymui antihistaminiais. Šis vaistas priskiriamas monokloninių antikūnų grupei – jis prisijungia prie imunoglobulino E (IgE) kraujyje ir neleidžia jam sąveikauti su putliosiomis ląstelėmis. Taip supaprastinamas histamino bei kitų alerginę reakciją sukeliančių medžiagų išsiskyrimas, o kartu sumažėja bėrimų, niežėjimo ir kitų simptomų dažnis.

Klinikiniai tyrimai ir Xolair veiksmingumas

Pirmieji tyrimai rodo, kad omalizumabas padeda reikšmingai sumažinti lėtinės urtikarijos požymius tiems žmonėms, kuriems nepadeda įprasti antihistamininiai vaistai. Atliekant didesnės apimties tyrimus, daugiau kaip 300 pacientų buvo gydomi skirtingomis Xolair dozėmis kas keturias savaites. Aukščiausią vaisto dozę gavusiųjų grupėje apie 44 proc. pacientų pastebėjo visišką simptomų išnykimą per vieną ar dvi gydymo savaites, o vidutinę dozę gavusiųjų – 22 proc. Nutraukus Xolair, simptomai vėl palaipsniui grįždavo, taigi ilgalaikio poveikio nebuvo pastebėta.

Kituose tyrimuose simptomų remisija buvo pasiekta 30 proc. pacientų, o autoimuninių procesų metu net 70 proc. Xolair gydytų žmonių visiškai išnyko lėtinės urtikarijos požymiai. Įdomu, kad šio vaisto veiksmingumas nėra reikšmingai susijęs su žmogaus svoriu, IgE kiekiu ar autoimuniniu statusu.

Ką verta žinoti apie Xolair naudojimą

Nors Xolair vartojimas lėtinei urtikarijai dažnai leidžia pasiekti gerų rezultatų, jo poveikis paprastai išlieka tol, kol vaistas vartojamas. Ilgalaikės remisijos po gydymo dažniausiai nepasiekiama. Vaisto kaina – didelė, todėl nedaug pacientų gali sau leisti šį gydymo būdą, ypač kai daliai žmonių urtikariją pavyksta kontroliuoti aukštomis antihistamininių vaistų dozėmis.

2014 metų kovo mėnesį buvo leista oficialiai naudoti Xolair lėtinės idiopatinės urtikarijos gydymui tiems, kuriems nepadeda įprasti antihistamininiai vaistai.