10 rimtų nugaros smegenų infekcijų

Miopatija – tai stuburo smegenų pažeidimas, kuris gali pasireikšti jutimų praradimu, silpnumu, įvairiais koordinacijos sutrikimais ir kitais nemaloniais pojūčiais. Šiuos simptomus sukelti gali daugybė priežasčių, tarp jų ir infekcijos. Nors infekcijos nėra dažniausia miopatijos priežastis, jas svarbu greitai atpažinti, nes gydymas skiriasi. Stuburo smegenų pažeidimą gali sukelti ir virusai, ir bakterijos, grybai ar parazitai. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausias stuburo infekcijų rūšis.

Infekcijos, susijusios su virusais

Viena dažniausių virusų sukeltų stuburo smegenų ligų priežasčių – ŽIV infekcija. Šia liga sergantys žmonės gali susidurti su įvairiais nervų sistemos pažeidimais. ŽIV gali tiesiogiai paveikti stuburo smegenis arba pasireikšti dėl antrinių – oportunistinių – infekcijų, atsirandančių susilpnėjus imunitetui.

Tyrimai rodo, kad mirusiųjų nuo ŽIV stuburo smegenyse 11–22 % atvejų išsivysto specifinė miopatija. Dažnai pacientai pirmiausia pajunta dilgčiojimą ir diskomfortą kojose, vėliau juos lydi silpnumas, koordinacijos sutrikimai, o progresuojant ligai gali sutrikti šlapinimasis ar tuštinimasis. Dažniau nei kiti jutimai sutrinka vibracijos ar kūno padėties pojūtis. Svarbu atmesti kitas infekcijas ar onkologines ligas, todėl visuomet atliekamas išsamus ištyrimas.

HTLV-1 virusas

Žmogaus T limfocitų virusas (HTLV-1) dažniausiai paplitęs tropikuose. Dėl šios infekcijos kylanti miopatija dažnai vadinama tropine spazmine parapareze. Būdingas lėtinis, metų bėgyje progresuojantis kojų silpnumas, spaudimas bei šlapinimosi sutrikimai. Gali keistis ir kojų jutimai.

Herpeso virusų sukelti pažeidimai

Herpeso infekcijos šeimai priklauso keli virusai – varicella zoster (vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė), herpes simplex, Epstein-Barr ar citomegalovirusas. Visi jie gali pažeisti stuburo smegenis.

Dažniausiai varicella zoster virusas atsinaujina nervų šaknelėse šalia stuburo, sukeldamas stiprų skausmingą bėrimą (juostinę pūslelinę). Kai kuriais atvejais kartu arba net be bėrimo gali prasidėti uždegimas ir raumenų silpnumas, ypač nusilpusiems žmonėms. Kitų herpes virusų sukelta mielitas sveikiems asmenims pasitaiko retai, tačiau stipriai nusilpus imunitetui (pavyzdžiui, AIDS atveju) liga gali pasireikšti stipriu silpnumu, jutimų sutrikimais ar šlapinimosi sutrikimais. Gydymui dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai bei stiprinamas imunitetas.

Enterovirusai: poliomielitas

Poliomielitas – vienas iš labiausiai žinomų enterovirusų, galinčių atakuoti stuburo smegenis, tačiau pasitaiko ypač retai ten, kur vykdoma vakcinacija. Šis virusas pažeidžia priekinės ragų ląsteles, o tai sukelia paralyžių – dažniausiai be jutimų sutrikimų. Nors poliomielitas paralyžiumi komplikuojasi tik 1–2 % sergančiųjų, ši komplikacija itin sunki.

Vakarų Nilo virusas

Vakarų Nilo virusą platina uodai. Apie 5 % užsikrėtusiųjų išsivysto neurologinės komplikacijos, pavyzdžiui, meningitas arba paralyžius. Manoma, kad paralyžius išsivysto dėl taip pat pažeidžiamų priekinės ragų ląstelių. Jei simptomai sunkūs, gali prireikti kvėpavimo palaikymo.

Bakterinės stuburo infekcijos

Sifilis

Sifilis – labai įvairiai pasireiškianti infekcija, galinti pažeisti visą nervų sistemą. Nors dauguma asmenų gydomi laiku ir rimų komplikacijų išvengia, apie 5 % vis tik išsivysto neurologiniai simptomai. Stuburo miopatija tarp infekcijos komplikacijų aptinkama gerokai dažniau nei kitos infekcijos rūšys. Gali pasireikšti ne tik mielitas, bet ir kraujagyslių, dengiančių stuburo smegenis, pažeidimas arba vadinamieji gumai, ilgainiui užspaudžiantys stuburo smegenis.

Dažniausias sifilio komplikacijos simptomas – tabes dorsalis. Ši liga išsivysto per 10–15 metų nuo užsikrėtimo ir pirmiausia pasireiškia labai stipriu skausmu. Toliau gali vystytis potencijos sutrikimai, šlapinimosi ir tuštinimosi problemos, tirpimas, pusiausvyros praradimas, o baigiamojoje stadijoje – visiškas kojų paralyžius. Dėl mielito pirmiausia pasireiškia kojų sunkumas, vėliau silpnumas, sutrinka jutimai. Sifilis dažniausiai gerai reaguoja į antibiotikų terapiją.

Tuberkuliozė

Nors tuberkuliozė dažnai pažeidžia plaučius, ji gali paveikti ir stuburą, sukelti abscesus ar susergant stuburo slanksteliais. Dažniausias pirmasis simptomas – stiprus nugaros skausmas, o pūliai iš infekuotų slankstelių gali spausti stuburo smegenis.

Bakteriniai abscesai

Abscesas – tai lokalizuota infekcija, kurią imuninė sistema „atskiria“ nuo kitų audinių, apsupdama pūliais. Dėl jų gali padidėti spaudimas stubure, kas lemia įvairius neurologinius simptomus. Dažniausias šios infekcijos sukėlėjas – Staphylococcus aureus. Gydymui dažniausiai prireikia chirurginio absceso pašalinimo, kad būtų išvengta infekcijos išplitimo. Antibiotikai ne visada veiksmingi dėl prastesnio jų patekimo į židinius.

Reti grybeliniai ir parazitiniai susirgimai

Grybelinės infekcijos

Grybeliai labai retai pažeidžia tik stuburo smegenis ir tokie atvejai dažniausiai pasitaiko žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Kai kurie grybai, pavyzdžiui, Aspergillus, gali plisti į epidurinį stuburo tarpą ir formuoti darinius, kurie spaudžia stuburo smegenis.

Parazitinės ligos

Nors išsivysčiusiose šalyse tokios infekcijos retos, pasaulyje viena dažniausių infekcinės miopatijos priežasčių – šistosomozių sukeltos ligos, ypač Pietų Amerikoje, Afrikoje bei rytų Azijoje. Parazitas paprastai aptinkamas gėlame vandenyje, užsikrečiama plaukiant tokioje aplinkoje.

Kiti pavyzdžiai – šuninių kaspinuočių (Echinococcus granulosus) sukelti cistiniai dariniai bei kaspinuotės sukelta cisticerkozė, kuri stuburą pažeidžia maždaug 5 % visų atvejų. Taip pat parazitas Paragonimus, gyvenantis Azijoje ir perduodamas per termiškai nepakankamai apdorotus vėžiagyvius. Visais atvejais gali atsirasti tirpimas, silpnumas, neurologiniai sutrikimai, būdingi miopatijai.

Ką verta žinoti

Nors stuburo smegenų infekcijos skamba rimtai ir dažnai reikalauja skubaus gydymo, daugeliu atvejų prognozė gera, jei liga nustatoma laiku. Pajutus neįprastus simptomus – staigų silpnumą, tirpimą, jutimų ar šlapinimosi sutrikimus – verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus nustatyta tiksli infekcijos priežastis ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti be ilgalaikių pasekmių.