Žarnyno uždegimas

Žarnyno uždegimas – tai būklių grupė, kai dėl užsitęsusio ar pasikartojančio uždegiminio proceso pažeidžiamos žarnyno sienelės. Ši sveikatos problema išsivysto tada, kai imuninė sistema pakartotinai suaktyvėja ir sukelia žalingas reakcijas virškinamajame trakte, ilgainiui trikdančias normalią žarnyno funkciją.

Mokslinėje bendruomenėje nėra visiško sutarimo, kaip tiksliai vystosi žarnyno uždegimas. Vieni specialistai jį sieja su autoimuniniais mechanizmais, kai organizmo apsauginės sistemos klaidingai veikia paties kūno audinius. Kiti tyrėjai mano, kad imuninė sistema reaguoja į įprastus, paprastai nekenksmingus žarnyne gyvenančius mikroorganizmus, o ne į pačius žarnyno audinius. Nepaisant skirtingų teorijų, galutinis šių procesų rezultatas yra uždegimas, kuris pažeidžia žarnyno gleivinę ir sutrikdo virškinimą.

Pagrindinės žarnyno uždegimo formos

Medicinoje išskiriamos dvi dažniausiai pasitaikančios lėtinio žarnyno uždegimo rūšys.

Opinis kolitas

Opinis kolitas pasireiškia uždegimu, kuris sukelia opas, patinimą ir gleivinės pažeidimus storojoje žarnoje bei tiesiojoje žarnoje – paskutinėje virškinamojo trakto dalyje. Dažniausiai ligos pradžia fiksuojama tiesiojoje žarnoje, o vėliau uždegimas palaipsniui plinta aukštyn, apimdamas didesnę storosios žarnos dalį.

Krono liga

Krono ligai būdingas platesnis pažeidimų spektras, nes uždegimas gali išsivystyti bet kurioje virškinamojo trakto vietoje – nuo burnos ertmės iki išangės. Vis dėlto dažniausiai uždegiminiai pakitimai nustatomi plonosios žarnos galinėje dalyje, storojoje žarnoje arba abiejose šiose srityse vienu metu.

Abi šios ligos laikomos lėtinėmis ir paprastai išlieka visą gyvenimą. Jų eiga nėra pastovi – simptomai gali silpnėti, visai išnykti arba vėl sustiprėti, o jų intensyvumas svyruoja nuo lengvų iki sunkių formų. Tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos padeda daugeliui žmonių kontroliuoti žarnyno uždegimą ir palaikyti kasdienę gyvenimo kokybę.

Žarnyno uždegimo priežastys

Žarnyno uždegimo kilmė yra sudėtinga ir iki galo neišaiškinta. Manoma, kad ligos vystymuisi įtakos turi keli tarpusavyje susiję veiksniai.

Nepriklausomai nuo to, ar imuninės sistemos reakcija nukreipta prieš žarnyno audinius, ar prieš bakterijas ir kitus mikroorganizmus, svarbų vaidmenį atlieka genetiniai veiksniai. Tyrimai rodo aiškų paveldimumo ryšį, kuris pasireiškia keliais aspektais.

Genetiniai ir paveldimi veiksniai

• Šeiminė anamnezė. Iki penktadalio žmonių, kuriems diagnozuotas žarnyno uždegimas, turi artimų giminaičių, susidūrusių su ta pačia problema.
• Rasė ir etninė kilmė. Ši liga dažniau nustatoma baltaodžiams, taip pat tam tikrose etninėse grupėse, įskaitant aškenazių žydus.

Mokslininkai identifikavo daugiau nei du šimtus genetinių pakitimų, kurie gali didinti riziką susirgti žarnyno uždegimu. Šie genetiniai veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip:

• imuninė sistema reaguoja į galimus pavojus,
• veikia apsauginis žarnyno gleivių sluoksnis,
• organizmas reguliuoja bakterijų dauginimąsi žarnyne.

Aplinkos ir gyvenimo būdo įtaka

Be genetinių veiksnių, reikšmingą vaidmenį gali atlikti ir aplinkos sąlygos. Pavyzdžiui, rūkymas siejamas su gerokai didesne Krono ligos išsivystymo rizika. Taip pat pastebėta, kad žarnyno uždegimo simptomai gali paūmėti tam tikromis aplinkybėmis, tarp jų:

• vartojant antibiotikus,
• naudojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną,
• patiriant ilgalaikį ar stiprų stresą.

Nors maistas nelaikomas tiesiogine žarnyno uždegimo priežastimi, kai kurie žmonės pastebi, kad jų savijauta pablogėja vartojant tam tikrus produktus ar gėrimus. Dažniausiai minimi:

• alkoholiniai gėrimai,
• kofeino turintys gėrimai,
• gazuoti gėrimai,
• pienas ir pieno produktai,
• daug skaidulų turintis maistas,
• riebūs ir sunkiai virškinami patiekalai.

Moksliniai tyrimai taip pat nagrinėja kitus galimus rizikos veiksnius, tokius kaip itin stipriai perdirbto maisto vartojimas ar hormoninės kontracepcijos naudojimas, siekiant geriau suprasti, kaip šie aspektai gali būti susiję su žarnyno uždegimo atsiradimu ir eiga.

Žarnyno uždegimo simptomai

Sergant žarnyno uždegimu, ligos eiga dažniausiai nėra pastovi. Būdingi laikotarpiai, kai simptomai stipriai paūmėja, ir fazės, kai jie susilpnėja arba laikinai visai išnyksta. Simptomų intensyvumas gali svyruoti nuo nežymaus iki labai sunkaus ir daugiausia priklauso nuo to, kuri virškinamojo trakto dalis yra pažeista.

Dažniausiai pasireiškiantys požymiai:

• pilvo spazmai ir skausmas,
• ilgalaikis viduriavimas,
• kraujo priemaišos išmatose,
• staigus ir sunkiai sulaikomas noras tuštintis,
• padidėjusi kūno temperatūra,
• neplanuotas kūno svorio kritimas,
• sumažėjęs apetitas,
• nuolatinis nuovargis,
• pykinimas,
• vėmimas.

Moterims žarnyno uždegimo simptomai gali sustiprėti prieš menstruacijas arba jų metu. Taip pat pastebima, kad priešmenstruaciniai negalavimai, tokie kaip galvos skausmas ar pilvo spazmai, gali būti intensyvesni nei įprastai. Ligos paūmėjimo metu gali sumažėti vaisingumas, todėl pastoti tuo laikotarpiu kartais būna sudėtingiau.

Žarnyno uždegimo komplikacijos

Kai kuriems žmonėms žarnyno uždegimas pasireiškia itin gausiu viduriavimu su krauju. Dėl nuolatinio kraujo netekimo gali išsivystyti geležies stokos anemija, kuri ypač dažnai diagnozuojama moterims. Ilgalaikis viduriavimas taip pat didina skysčių netekimo riziką, todėl gali atsirasti dehidratacija.

Uždegimo pažeistos žarnos ne visada geba tinkamai įsisavinti maistines medžiagas, todėl laikui bėgant gali išsivystyti nepakankama mityba. Jei žarnyno uždegimas prasideda vaikystėje, liga gali neigiamai paveikti normalų augimą ir vystymąsi.

Be bendrųjų pasekmių, ši liga gali sukelti ir rimtų vietinių komplikacijų žarnyne.

Galimos žarnyno komplikacijos

• stiprus kraujavimas iš opų,
• žarnyno sienelės plyšimai ar skylės,
• žarnyno susiaurėjimai ar nepraeinamumas, dažniau pasitaikantys sergant Krono liga,
• fistulės ir įtrūkimai aplink išangę, kurie dažniau nustatomi sergant Krono liga nei opiniu kolitu,
• toksinis megakolonas – gyvybei pavojingas storosios žarnos išsiplėtimas ir patinimas, dažniau pasireiškiantis opiniu kolitu.

Ilgalaikis žarnyno uždegimas taip pat didina storosios žarnos vėžio riziką. Ši rizika didėja po kelerių metų, nes nuolatinis uždegimas storosios ar tiesiosios žarnos gleivinėje gali skatinti nenormalių ląstelių formavimąsi.

Poveikis kitoms organizmo sistemoms

Žarnyno uždegimas nėra tik virškinamojo trakto liga – jis gali paveikti ir kitas kūno dalis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia:

• sąnarių uždegimas,
• odos problemos,
• akių uždegiminės būklės,
• kepenų ligos,
• inkstų veiklos sutrikimai,
• kaulų tankio mažėjimas,
• padidėjusi kraujo krešulių susidarymo rizika.

Gyvenimas su žarnyno uždegimu dažnai tampa ir psichologiniu iššūkiu. Ilgalaikiai simptomai, ligos nenuspėjamumas bei kasdieniai apribojimai gali prisidėti prie emocinių sunkumų, todėl neretai pasireiškia depresija, nerimas ar kitos psichologinės įtampos formos.

Kaip nustatomas žarnyno uždegimas?

Žarnyno uždegimo diagnozė nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus ir atlikus įvairius klinikinius tyrimus. Gydytojas remiasi simptomų pobūdžiu, jų trukme bei rezultatais, gautais atlikus laboratorinius, endoskopinius ir vaizdinius tyrimus. Dažniausiai taikomi keli skirtingi diagnostikos metodai, leidžiantys tiksliai įvertinti ligos buvimą ir jos sunkumą.

Laboratoriniai tyrimai

Išmatų tyrimas

Paciento prašoma pateikti išmatų mėginį, kuris siunčiamas laboratoriniam ištyrimui. Šis tyrimas padeda atmesti infekcines ligas, galinčias sukelti viduriavimą. Taip pat laboratorijoje ieškoma kraujo pėdsakų, kurie gali būti nepastebimi plika akimi, tačiau rodo galimą žarnyno pažeidimą.

Bendras kraujo tyrimas

Atliekant šį tyrimą paimamas kraujo mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje. Vertinamas baltųjų kraujo kūnelių kiekis, kurio padidėjimas gali rodyti uždegiminį procesą organizme. Jei liga pasireiškia gausiu kraujavimu, tyrimas gali parodyti sumažėjusį raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekį.

Papildomi kraujo tyrimai

Gali būti tiriami elektrolitai, tokie kaip natris ir kalis, baltymų kiekis bei uždegimo rodikliai, pavyzdžiui, eritrocitų nusėdimo greitis ir C reaktyvusis baltymas. Šie rodikliai padeda įvertinti ligos aktyvumą ir sunkumą. Kai kuriais atvejais tiriamas perinuklearinių antineutrofilinių citoplazminių antikūnų kiekis, kuris dažniau būna padidėjęs sergant opiniu kolitu.

Endoskopiniai tyrimai

Sigmoidoskopija

Šio tyrimo metu gydytojas naudoja siaurą, lankstų vamzdelį su šviesos šaltiniu ir kamera, leidžiantį apžiūrėti apatinę storosios žarnos dalį ir tiesiąją žarną. Prietaisas įvedamas per išangę. Tyrimo metu vertinama, ar nėra opų, uždegimo požymių ar kraujavimo. Prireikus paimami audinių mėginiai, kurie vėliau tiriami laboratorijoje.

Kolonoskopija

Kolonoskopijos metu naudojamas ilgesnis lankstus endoskopas, leidžiantis detaliai apžiūrėti visą storąją žarną. Šio tyrimo metu taip pat gali būti atliekamos biopsijos, padedančios tiksliau nustatyti uždegimo pobūdį ir išplitimą.

Viršutinė endoskopija

Jei pacientą vargina pykinimas, vėmimas ar kiti simptomai, rodantys viršutinės virškinamojo trakto dalies pažeidimą, gali būti atliekamas šis tyrimas. Endoskopas įvedamas per burną, o gydytojas apžiūri stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, kuri yra pradinė plonosios žarnos dalis.

Kapsulinė endoskopija

Šio metodo metu pacientas praryja mažą kapsulę su integruota kamera. Ji judėdama virškinamuoju traktu fiksuoja vaizdus iš stemplės, skrandžio ir plonosios žarnos. Vaizdai perduodami į specialų imtuvą, kurį pacientas nešioja ant diržo, o vėliau perkeliami į kompiuterį. Kapsulė natūraliai pasišalina su išmatomis.

Vaizdiniai tyrimai

Norint detaliai įvertinti virškinamojo trakto būklę, gali būti paskirti vaizdiniai tyrimai:

• kompiuterinė tomografija,
• magnetinio rezonanso tomografija,
• ultragarsinis tyrimas,
• rentgenologiniai tyrimai.

Vienas iš rentgeno metodų atliekamas naudojant kontrastinę medžiagą – barį. Tai tirštas skystis, kuris leidžia aiškiau matyti virškinamojo trakto struktūras rentgeno nuotraukose. Baris gali būti nuryjamas, suleidžiamas per tiesiąją žarną arba įvedamas per specialų vamzdelį per nosį ar burną, priklausomai nuo tiriamos srities.

Ką svarbu žinoti apie žarnyno uždegimą?

Gavus diagnozę, kad nustatytas žarnyno uždegimas, natūralu norėti kuo daugiau aiškios ir patikimos informacijos. Vizito pas gydytoją metu verta būti pasiruošus ir užduoti klausimus, kurie padėtų geriau suprasti ligą, jos eigą ir gydymo galimybes.

Dažniausiai pacientams kyla tokie klausimai:

• ar mano simptomus galėtų sukelti kita liga, o ne žarnyno uždegimas,
• ar nustatytas opinis kolitas, ar Krono liga,
• kurios virškinamojo trakto dalys yra pažeistos,
• kokį gydymą gydytojas rekomenduoja,
• per kiek laiko galima tikėtis simptomų palengvėjimo,
• kokių vaistų šalutinių poveikių reikėtų saugotis ir ką daryti jiems pasireiškus,
• kaip elgtis, jei simptomai vėl atsinaujina, ir kurie požymiai laikomi skubiais,
• ar liga gali sukelti simptomus už virškinamojo trakto ribų,
• ar reikėtų keisti mitybą arba vartoti maisto papildus,
• ar naudingi kiti gyvenimo būdo pokyčiai,
• kada planuoti pakartotinį vizitą ir ar reikalinga specialisto konsultacija,
• kokia ilgalaikė ligos prognozė,
• kaip dažnai reikės atlikti kolonoskopiją.

Žarnyno uždegimo gydymas

Žarnyno uždegimo gydymas apima tiek savipriežiūros priemones, tiek medicininį gydymą. Abu šie aspektai yra svarbūs siekiant sumažinti simptomus, kontroliuoti ligos aktyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Savipriežiūra sergant žarnyno uždegimu

Simptomų stebėjimas

Svarbu atkreipti dėmesį į laikotarpius, kai simptomai stiprėja, ypač ligos paūmėjimo metu. Tai leidžia geriau planuoti kasdienę veiklą ir iš anksto pasirūpinti praktiniais dalykais, pavyzdžiui, žinoti, kur artimiausias tualetas.

Apgalvota mityba

Nors nėra mitybos plano, kuris galėtų visiškai užkirsti kelią žarnyno uždegimui ar jį išgydyti, tam tikri mitybos pokyčiai gali padėti lengviau kontroliuoti simptomus. Gydytojas gali rekomenduoti valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, arba riboti individualiai simptomus provokuojančius produktus. Paūmėjimo metu ar po operacijų kartais skiriama itin ribota dieta. Tokiais laikotarpiais gali prireikti vitaminų ir mineralų papildų, todėl svarbu tai aptarti su gydytoju ar dietologu, turinčiu patirties dirbant su šia liga.

Rūkymo atsisakymas

Rūkymas gali pabloginti ligos eigą ir sumažinti vaistų veiksmingumą. Sergant žarnyno uždegimu, rūkymo nutraukimas yra itin svarbus žingsnis siekiant geresnės savijautos.

Streso valdymas

Kadangi stresas dažnai sustiprina simptomus, verta atrasti veiksmingus jo mažinimo būdus. Tai gali būti meditacija, fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, dienoraščio rašymas ar laiko skyrimas malonioms veikloms.

Psichologinė pagalba

Ilgalaikė liga ir jos sukelti apribojimai gali turėti įtakos emocinei būsenai. Jei jaučiamas nerimas, prislėgta nuotaika ar kitas psichologinis diskomfortas, pokalbiai su psichologu ar kitu psichikos sveikatos specialistu gali būti naudingi.

Paramos grupės

Bendravimas su kitais žmonėmis, gyvenančiais su žarnyno uždegimu, dažnai padeda jaustis geriau suprastiems. Paramos grupėse dalijamasi praktiniais patarimais, kaip tvarkytis su kasdieniais iššūkiais.

Bendros sveikatos priežiūra

Svarbu reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus, tokius kaip kraujospūdžio matavimas ar kiti gydytojo rekomenduojami tyrimai. Taip pat būtina laikytis storosios žarnos vėžio patikros grafiko. Kai kuriems pacientams gali būti reikalingi papildomi tyrimai dėl gimdos kaklelio, odos ar kaulų sveikatos. Reikėtų nepamiršti ir profilaktinių skiepų, nes pati liga ir kai kurie vaistai gali silpninti imuninę sistemą.

Medicininis žarnyno uždegimo gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – sustabdyti nenormalų uždegiminį procesą, kad žarnyno audiniai galėtų atsistatyti. Sumažėjus uždegimui, dažniausiai palengvėja viduriavimas ir pilvo skausmai. Vėliau gydymas orientuojamas į ligos paūmėjimų retinimą ir simptomų kontrolę kuo ilgesnį laiką.

Dažnai taikomas laipsniškas gydymo principas: pradedama nuo švelnesnių ar trumpiau vartojamų vaistų, o prireikus pereinama prie stipresnių preparatų.

Priešuždegiminiai vaistai

Gydymas dažniausiai pradedamas aminosalicilatais – priešuždegiminiais vaistais, savo poveikiu panašiais į aspiriną. Jie gali būti vartojami tablečių pavidalu, taip pat žvakučių ar klizmų forma. Kai kuriais atvejais trumpam skiriami kortikosteroidai, kurie greitai slopina uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą. Dėl galimų rimtų ilgalaikių šalutinių poveikių šie vaistai nenaudojami ilgą laiką.

Imuninę sistemą slopinantys vaistai

Jei priešuždegiminiai vaistai nepakankamai veiksmingi, gali būti skiriami preparatai, mažinantys imuninės sistemos aktyvumą. Jie padeda apsaugoti žarnyno gleivinę nuo tolesnio pažeidimo, tačiau dažniausiai neveikia greitai, todėl nenaudojami ūmių paūmėjimų metu.

Biologinė terapija

Biologiniai vaistai yra modernesnė gydymo forma, nukreipta į konkrečius baltymus, dalyvaujančius uždegimo procese. Šie vaistai leidžiami injekcijomis arba infuzijomis gydymo įstaigoje.

Antibiotikai

Antibiotikai gali būti skiriami sergant Krono liga, ypač jei pažeidimai apima sritį aplink išangę. Sergant opiniu kolitu jie naudojami rečiau.

Kiti vaistai ir papildai

Priklausomai nuo simptomų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo viduriavimo, preparatus, didinančius išmatų tūrį, ar spazmus mažinančius vaistus. Skausmui malšinti dažniausiai pasirenkamas paracetamolis, nes kai kurie kiti vaistai gali didinti kraujavimo riziką. Taip pat gali būti skiriami vitaminų ir mineralų papildai, atsižvelgiant į individualius poreikius.

Enterinė mityba

Kai kuriais atvejais visa mityba laikinai gali būti užtikrinama skystais mišiniais, vartojamais per burną arba per specialų zondą. Šis metodas taikomas tada, kai manoma, kad virškinamajam traktui reikalingas poilsis, arba kai vaikams dėl ligos sutrinka augimas.

Klinikiniai tyrimai

Jei standartinis gydymas neduoda norimų rezultatų, gydytojas gali pasiūlyti dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Jų metu vertinami nauji gydymo metodai, siekiant nustatyti jų veiksmingumą ir saugumą pacientams, sergantiems žarnyno uždegimu.

Chirurginis žarnyno uždegimo gydymas

Jeigu medikamentinis gydymas tampa neveiksmingas arba išsivysto sunkios komplikacijos, gydytojas gali pasiūlyti chirurginį gydymą. Operacijos dažniausiai atliekamos siekiant pašalinti, praplėsti ar atkurti pažeistas žarnyno dalis. Konkretus chirurginis metodas priklauso nuo to, kokia žarnyno uždegimo forma nustatyta, kurioje vietoje yra pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę.

Prieš operaciją svarbu detaliai aptarti su gydytoju procedūros tikslus, galimą naudą ir rizikas, taip pat galimas pasekmes, jei chirurginio gydymo būtų atsisakyta.

Operacijos sergant opiniu kolitu

Maždaug trečdaliui žmonių, sergančių opiniu kolitu, tam tikru gyvenimo etapu prireikia chirurginio gydymo. Operacija gali būti rekomenduojama, jei pasireiškia:

• gyvybei pavojingos komplikacijos, tokios kaip stiprus kraujavimas, toksinis megakolonas ar storosios žarnos sienelės plyšimas,
• storosios žarnos vėžys arba ikivėžiniai pakitimai,
• labai sunkūs simptomai, kurie nereaguoja į vaistus,
• būklė, kai simptomus pavyksta kontroliuoti tik kortikosteroidais, dėl ko išauga sunkių šalutinių poveikių rizika.

Pagrindinė chirurginė procedūra sergant opiniu kolitu – visos storosios ir tiesiosios žarnos pašalinimas. Po šios operacijos chirurgas suformuoja naują būdą išmatoms pasišalinti iš organizmo. Dažniausiai pasirenkami du sprendimai.

Proktokolektomija su klubinės žarnos rezervuaro sujungimu su išange

Šios procedūros metu pašalinama storoji ir tiesioji žarna, o iš plonosios žarnos suformuojamas vidinis rezervuaras, leidžiantis tuštintis per išangę. Kai kuriais atvejais laikinai gali būti reikalinga išorinė stomos sistema, o visas gydymas gali apimti kelias operacijas.

Proktokolektomija su galine ileostoma

Šis metodas taikomas rečiau. Jo metu pašalinama storoji žarna, tiesioji žarna ir išangė, o pilvo sienoje suformuojama anga, per kurią plonoji žarna sujungiama su išoriniu maišeliu, skirtu išmatoms surinkti.

Operacijos sergant Krono liga

Per dešimt metų nuo diagnozės nustatymo chirurginio gydymo gali prireikti iki pusės sergančiųjų Krono liga. Operacijos dažniausiai atliekamos siekiant:

• sutvarkyti fistules, pūlinius ar žarnyno nepraeinamumą,
• sustabdyti kraujavimą,
• pašalinti stipriai uždegiminius audinius,
• gydyti vėžinius ar ikivėžinius pakitimus ir sumažinti storosios žarnos vėžio riziką ateityje.

Galimi keli chirurginiai metodai.

Plonosios žarnos rezekcija

Atliekama pašalinant dalį plonosios žarnos. Šios operacijos gali prireikti esant žarnyno nepraeinamumui ar sunkiai pažeistiems audiniams.

Storosios žarnos rezekcija

Šios procedūros metu pašalinama dalis storosios žarnos. Ji taikoma esant susiaurėjimams, fistulėms ar ryškiems audinių pažeidimams.

Proktokolektomija su ileostoma

Tai operacija, kurios metu pašalinama visa storoji ir tiesioji žarna, o išmatos šalinamos per išorinį maišelį. Skirtingai nei sergant opiniu kolitu, Krono ligos atveju vidinis rezervuaras dažniausiai nesudaromas, nes išlieka didelė uždegimo atsinaujinimo rizika.

Esminės įžvalgos

Žarnyno uždegimas yra ilgalaikė liga, kurios simptomai gali kartotis daugelį metų. Norint efektyviai valdyti ligą, būtinas glaudus bendradarbiavimas su gydytojų komanda. Gydymo planas dažniausiai apima gyvenimo būdo korekcijas, vaistus, o tam tikrais atvejais ir chirurginį gydymą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žarnyno uždegimą

Ar vaikai gali sirgti žarnyno uždegimu?

Taip, ši liga gali pasireikšti ir vaikams. Apie ketvirtadalis pacientų diagnozę gauna dar iki dvidešimties metų, dažniausiai paauglystėje. Tačiau liga gali būti nustatyta ir mažiems vaikams. Vaikams dažnai pastebimas sulėtėjęs augimas ir svorio kritimas.

Kokiame amžiuje žarnyno uždegimas pasitaiko dažniausiai?

Dažniausias ligos pradžios laikotarpis yra tarp penkiolikos ir trisdešimt penkerių metų.

Kuo skiriasi žarnyno uždegimas ir dirgliosios žarnos sindromas?

Dirgliosios žarnos sindromas yra visiškai kita būklė nei žarnyno uždegimas. Nors abi ligos gali sukelti viduriavimą, pilvo pūtimą ir kitus virškinimo simptomus, dirgliosios žarnos sindromui nebūdingas uždegimas ir žarnyno audinių pažeidimai. Ši būklė taip pat nesukelia simptomų kituose organuose, pavyzdžiui, sąnariuose ar akyse, ir paprastai nekelia tokios didelės grėsmės sveikatai kaip žarnyno uždegimas.

Ar kava gali padėti gydyti žarnyno uždegimą?

Kai kurie sergantieji pastebi, kad kava jiems padeda, tačiau kiti teigia, jog ji sustiprina simptomus. Mokslinių tyrimų rezultatai šiuo klausimu nėra vienareikšmiai. Dalies tyrimų duomenimis, tam tikros kavos sudedamosios dalys gali turėti apsauginį poveikį žarnynui, tačiau kiti tyrimai rodo, kad poveikis gali būti neutralus arba net neigiamas.

Šaltiniai

• Kumar V., Abbas A. K., Aster J. C. Robbins and Cotran Pathologic Basis of Disease, Elsevier
• Sands B. E., et al. Inflammatory Bowel Disease, New England Journal of Medicine
• Baumgart D. C., Sandborn W. J. Crohn’s disease, The Lancet
• Ungaro R., Mehandru S., Allen P. B., Peyrin-Biroulet L., Colombel J. F. Ulcerative colitis, The Lancet
• Feuerstein J. D., Cheifetz A. S. Crohn disease: epidemiology, diagnosis, and management, Mayo Clinic Proceedings