Šizofrenija

Šizofrenija yra ilgalaikė ir sunki psichikos sveikatos būklė, daranti didelę įtaką žmogaus mąstymui, elgesiui, emocijų raiškai, realybės suvokimui ir gebėjimui kurti bei palaikyti santykius su kitais. Nors ši liga pasitaiko rečiau nei daugelis kitų rimtų psichikos sutrikimų ir ja serga mažiau nei 1 % suaugusiųjų, ji dažnai priskiriama prie labiausiai gyvenimą ribojančių ir negalią sukeliančių būklių.

Dažniausiai pirmieji šizofrenijos požymiai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Nors liga neišgydoma, jos eigą galima valdyti taikant vaistus, psichoterapiją ir įvairias elgesio bei socialinės paramos priemones.

Šizofrenija sergantys žmonės neretai susiduria su sunkumais kasdieniame gyvenime: darbe, mokykloje, socialiniuose ryšiuose. Jie gali tapti uždaresni, jausti baimę arba atrodyti atitrūkę nuo realybės. Tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, tačiau tinkamai gydant galima pasiekti reikšmingą simptomų kontrolę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Priešingai paplitusiems mitams, šizofrenija nėra susijusi su asmenybės susidvejinimu ar keliomis asmenybėmis. Šis sutrikimas siejamas su psichoze – būsena, kai žmogui tampa sunku atskirti realius dalykus nuo įsivaizduojamų. Psichozės metu gali susilieti mintys, vaizdiniai ir garsai, todėl aplinka atrodo chaotiška ir klaidinanti. Dėl iškreipto realybės suvokimo elgesys kartais gali atrodyti neįprastas ar net šokiruojantis. Staigus elgesio ar asmenybės pokytis vadinamas psichozės epizodu.

Šizofrenijos eiga labai individuali. Vieni žmonės patiria tik vieną psichozės epizodą per visą gyvenimą, kiti – kelis ar net daugybę. Tarp epizodų kai kurie geba gyventi palyginti įprastą gyvenimą. Tačiau yra ir tokių atvejų, kai laikui bėgant funkcionavimas blogėja, o pagerėjimo laikotarpiai tarp ryškių simptomų būna minimalūs. Ligos eiga dažnai pasižymi paūmėjimų ir pagerėjimų ciklais, vadinamais atkryčiais ir remisijomis.

Šizofrenijos simptomai

Ankstyvieji šizofrenijos požymiai

Pirmieji ligos signalai vyrams dažniausiai išryškėja vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvaisiais dvidešimtaisiais gyvenimo metais, o moterims – kiek vėliau, dažniausiai tarp dvidešimtųjų pabaigos ir trisdešimtųjų pradžios. Šizofrenija vienodai dažnai pasitaiko abiejų lyčių atstovams.

Laikotarpis, kai simptomai pradeda ryškėti, bet dar nepasiekia pilnos psichozės, vadinamas prodrominiu etapu. Jis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių metų. Šį etapą sunku atpažinti, nes dažnai nebūna aiškios priežasties ar staigaus lūžio. Pokyčiai dažniausiai būna subtilūs, ypač paaugliams. Galimi požymiai:

• pastebimi mokymosi rezultatų pokyčiai;
• polinkis atsiriboti nuo aplinkinių;
• sunkumai sutelkiant dėmesį;
• staigūs pykčio ar dirglumo protrūkiai;
• miego problemos.

Teigiami šizofrenijos simptomai

Šiuo atveju terminas „teigiami“ nereiškia kažko naudingo ar gero. Juo apibūdinami simptomai, kurie „prideda“ naujų, realybės neatitinkančių minčių ar elgesio formų. Šie simptomai dar vadinami psichoziniais. Jie gali pasireikšti taip:

Kliedesiai. Tai klaidingi, dažnai keisti ir realybės neatitinkantys įsitikinimai, kurių žmogus nepakeičia net pateikus aiškius įrodymus. Pavyzdžiui, gali būti tikima, kad kiti girdi jų mintis, kad jie turi antgamtinių galių, arba kad kažkas sąmoningai kišasi į jų mąstymą ar rezga sąmokslą.

Haliucinacijos. Tai jutiminiai išgyvenimai, neturintys realaus pagrindo. Dažniausiai pasitaiko balsų girdėjimas. Šie balsai gali komentuoti elgesį, įžeidinėti ar liepti ką nors daryti. Rečiau pasitaiko regos haliucinacijos, neįprastų kvapų jutimas, keistas skonis burnoje ar fiziniai pojūčiai odoje, nors jokio realaus dirgiklio nėra.

Katatonia. Šiai būklei būdingas labai sumažėjęs aktyvumas – žmogus gali ilgam nutilti ir išlikti vienoje kūno padėtyje.

Dezorganizuoti šizofrenijos simptomai

Šie simptomai taip pat priskiriami prie teigiamų, nes rodo sutrikusį mąstymą ir nesugebėjimą adekvačiai reaguoti. Dažniausi požymiai:

• kalbėjimas nelogiškais sakiniais arba beprasmių žodžių vartojimas, apsunkinantis bendravimą;
• staigus perėjimas nuo vienos minties prie kitos be aiškių ryšių;
• sulėtėję judesiai;
• sunkumai priimant sprendimus;
• gausus, bet prasmės neturintis rašymas;
• dažnas daiktų pametimas ar užmiršimas;
• pasikartojantys judesiai ar gestai, pavyzdžiui, vaikščiojimas ratu;
• sunkumai suprantant kasdienius vaizdus, garsus ar kūno pojūčius.

Kognityviniai šizofrenijos simptomai

Šioje srityje dažniausiai pasireiškia sunkumai:

• suprasti informaciją ir ja remiantis priimti sprendimus;
• išlaikyti dėmesį ir susikaupti;
• naudotis darbine atmintimi, tai yra išsaugoti ir pritaikyti neseniai gautą informaciją;
• atpažinti ir suvokti savo pačių simptomus bei problemas, kurias pastebi aplinkiniai.

Neigiami šizofrenijos simptomai

Terminas „neigiami“ šiuo atveju reiškia ne blogą elgesį, o įprastų funkcijų ar savybių sumažėjimą arba praradimą. Šie simptomai gali apimti:

• sumažėjusią emocijų raišką arba labai ribotą jausmų spektrą;
• atsitraukimą nuo šeimos, draugų ir socialinio gyvenimo;
• energijos stoką;
• motyvacijos trūkumą;
• sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu ar interesų praradimą;
• prastą asmens higieną ir savęs priežiūrą.

Šizofrenijos priežastys

Tiksli šizofrenijos atsiradimo priežastis iki šiol nėra nustatyta. Vis dėlto, kaip ir tokios ligos kaip vėžys ar diabetas, šizofrenija laikoma realia medicinine būkle, turinčia aiškų biologinį pagrindą. Moksliniai tyrimai atskleidė keletą veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti šiuo sutrikimu.

Genetiniai veiksniai (paveldimumas). Šizofrenija gali pasireikšti šeimose, todėl asmenys, kurių artimi giminaičiai serga šia liga, turi didesnę tikimybę ja susirgti. Tai rodo, kad genetinė informacija gali būti perduodama iš tėvų vaikams ir turėti reikšmės ligos vystymuisi.

Smegenų cheminiai procesai ir nerviniai tinklai. Manoma, kad šizofrenija sergantiems žmonėms sutrikusi tam tikrų neuromediatorių – cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių – pusiausvyra. Šie neuromediatoriai reguliuoja specifinius smegenų neuronų kelius, atsakingus už mąstymą, emocijas ir elgesį.

Smegenų struktūros pakitimai. Tyrimai parodė, kad kai kurių šizofrenija sergančių asmenų smegenų sandara gali skirtis nuo įprastos. Vis dėlto tokie pakitimai nustatomi ne visiems sergantiesiems ir kartais pasitaiko žmonėms, kurie šio sutrikimo neturi.

Aplinkos veiksniai. Įvairūs išoriniai veiksniai gali paskatinti ligos pasireiškimą asmenims, turintiems genetinį polinkį. Prie jų priskiriamos virusinės infekcijos, kanapių vartojimas, rūkymas, vaikystėje patirtos psichologinės traumos, socialinis atstūmimas, nepakankama mityba, vitamino D stoka, silpnesni socialinio pažinimo gebėjimai ir žemesnis intelekto koeficientas. Šizofrenija dažniau išryškėja laikotarpiais, kai organizme vyksta intensyvūs hormoniniai ir fiziniai pokyčiai, pavyzdžiui, paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje.

Kas gali susirgti šizofrenija?

Šizofrenija gali išsivystyti bet kuriam žmogui. Ji pasitaiko visame pasaulyje, nepriklausomai nuo rasės, tautybės ar kultūrinės aplinkos. Nors teoriškai liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda paauglystėje arba ankstyvaisiais dvidešimtaisiais gyvenimo metais.

Šis sutrikimas vienodai dažnai pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, tačiau vyrams simptomai paprastai išryškėja anksčiau. Kuo anksčiau pasireiškia ligos požymiai, tuo sunkesnė eiga dažniausiai nustatoma. Vaikams nuo penkerių metų šizofrenija teoriškai gali būti diagnozuojama, tačiau iki paauglystės ji pasitaiko itin retai.

Šizofrenijos diagnozavimas

Jeigu pastebimi šizofrenijai būdingi simptomai, gydytojas pirmiausia surenka išsamią ligos ir gyvenimo anamnezę, o kai kuriais atvejais atlieka ir fizinę apžiūrą. Nors nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų šizofrenijos diagnozę, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, kraujo analizę ar smegenų vaizdinimo tyrimus. Šie tyrimai padeda atmesti kitas galimas simptomų priežastis, tokias kaip fizinės ligos ar psichoaktyviųjų medžiagų sukeltas psichozinis sutrikimas.

Jeigu neaptinkama kitų medicininių priežasčių, galinčių paaiškinti simptomus, pacientas arba jo artimasis nukreipiamas pas psichiatrą ar psichologą. Tai psichikos sveikatos specialistai, turintys specialų pasirengimą diagnozuoti ir gydyti psichikos sutrikimus. Diagnozė nustatoma remiantis struktūruotais pokalbiais, vertinimo metodikomis, paciento ir šeimos narių pateikta informacija apie simptomus bei specialisto stebėjimais, vertinant žmogaus elgesį, emocinę būseną ir bendravimo ypatumus.

Šizofrenijos gydymas

Šizofrenijos gydymo pagrindinis tikslas – sumažinti ligos simptomų intensyvumą ir kuo labiau sumažinti atkryčio, tai yra simptomų atsinaujinimo, riziką. Gydymas paprastai yra kompleksinis ir gali apimti vaistus, psichosocialines intervencijas bei, tam tikrais atvejais, stacionarinį gydymą ar kitas specializuotas procedūras.

Vaistinis gydymas

Pagrindinė vaistų grupė, naudojama šizofrenijai gydyti, yra antipsichotikai. Jie gali būti vartojami įvairiomis formomis: geriamosios tabletės, injekcijos arba ilgai veikiantys preparatai, leidžiami kartą per mėnesį. Šie vaistai neišgydo šizofrenijos, tačiau padeda kontroliuoti ryškiausius simptomus, tokius kaip kliedesiai, haliucinacijos ir mąstymo sutrikimai.

Pirmosios kartos antipsichotikai

Senesnės kartos, dar vadinami pirmosios kartos antipsichotikais, vaistai apima:

• chlorpromazinas
• flufenazinas
• haloperidolis
• loksapinas
• perfenazinas
• pimozidas
• tioridazinas
• tiotiksenas
• trifluoperazinas

Antrosios kartos antipsichotikai

Naujesni, vadinamieji atipiniai arba antrosios kartos antipsichotikai, apima šiuos vaistus:

• aripiprazolas
• aripiprazolo lauroksilis
• asenapinas
• brekspiprazolas
• kariprazinas
• klozapinas
• iloperidonas
• lumateperonas
• lurasidonas
• olanzapinas
• olanzapino ir samidorfano derinys
• paliperidonas
• kvetiapinas
• risperidonas
• ziprazidonas

Klozapinas yra išskirtinis tuo, kad jis taikomas tais atvejais, kai kiti gydymo metodai nepasiteisina. Be to, jis naudojamas siekiant sumažinti savižudiško elgesio riziką žmonėms, sergantiems šizofrenija ir turintiems padidintą savižudybės pavojų.

Taip pat kuriami nauji vaistai, pavyzdžiui, ksanomelino ir trospijaus derinys. Šis preparatas skiriasi nuo daugumos antipsichotikų tuo, kad veikia ne dopamino, o cholinerginę smegenų sistemą, nukreiptą į kitus receptorius, susijusius su mąstymo ir suvokimo procesais.

Koordinuota specializuota priežiūra

Koordinuota specializuota priežiūra – tai komandinis požiūris į šizofrenijos gydymą, taikomas vos pasirodžius pirmiesiems simptomams. Šis modelis apjungia medikamentinį gydymą, psichoterapiją, socialines paslaugas, pagalbą įsidarbinant ir ugdymo ar mokymosi palaikymą. Į gydymo procesą aktyviai įtraukiami ir šeimos nariai. Ankstyva intervencija laikoma itin svarbia, nes ji didina tikimybę, kad žmogus galės gyventi visavertį ir funkcionalų gyvenimą.

Psichosocialinė terapija

Nors vaistai padeda suvaldyti pagrindinius simptomus, psichosocialinės terapijos yra būtinos sprendžiant elgesio, emocinius, socialinius ir profesinius sunkumus, susijusius su šizofrenija. Terapijos metu žmogus mokosi atpažinti savo simptomus, suprasti ligos eigą, pastebėti ankstyvus atkryčio požymius ir susikurti individualų atkryčio prevencijos planą.

Psichosocialinės intervencijos gali apimti:

• Reabilitaciją, orientuotą į socialinių įgūdžių stiprinimą ir profesinį mokymą, siekiant padėti žmogui kuo savarankiškiau funkcionuoti bendruomenėje
• Kognityvinę korekciją, kurios metu taikomi metodai, padedantys įveikti informacijos apdorojimo sunkumus; naudojami pratimai, individualus mokymas ir kompiuterinės programos, stiprinančios dėmesį, atmintį, planavimą ir organizavimo gebėjimus
• Individualią psichoterapiją, padedančią geriau suprasti savo ligą ir ugdyti streso bei problemų sprendimo įgūdžius
• Šeimos terapiją, skirtą padėti artimiesiems suprasti ligą, prisitaikyti prie jos iššūkių ir veiksmingai palaikyti sergantį šeimos narį
• Grupinę terapiją ar savitarpio pagalbos grupes, kurios suteikia ilgalaikę emocinę paramą ir bendruomeniškumo jausmą

Hospitalizacija

Daugelis šizofrenija sergančių žmonių gydomi ambulatoriškai, tačiau tam tikrais atvejais gydymas ligoninėje gali būti tinkamiausias sprendimas. Hospitalizacija dažniausiai reikalinga, kai:

• simptomai tampa itin sunkūs;
• kyla pavojus, kad žmogus gali pakenkti sau ar kitiems;
• asmuo nebegali pasirūpinti savimi namų aplinkoje.

Elektros traukulių terapija (ETT)

Elektros traukulių terapijos metu prie galvos odos pritvirtinami elektrodai, o pacientui taikoma bendroji nejautra. Procedūros metu į smegenis siunčiamas trumpas elektros impulsas, sukeliantis kontroliuojamą traukulį. Gydymas paprastai atliekamas kelis kartus per savaitę, kelias savaites iš eilės.

Nors tikslus šio metodo veikimo mechanizmas nėra iki galo aiškus, manoma, kad traukuliai gali paveikti neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse, taip pagerindami nuotaiką ir mąstymą. Šizofrenijos gydyme ši terapija taikoma rečiau nei depresijos ar bipolinio sutrikimo atvejais. Ji gali būti naudinga tuomet, kai vaistai nebeveikia arba kai sunki depresija ar katatonija apsunkina gydymą.

Moksliniai tyrimai ir naujos kryptys

Mokslininkai taip pat tiria giliosios smegenų stimuliacijos galimybes gydant šizofreniją. Šios procedūros metu chirurginiu būdu implantuojami elektrodai, stimuliuojantys tam tikras smegenų sritis, susijusias su mąstymu ir suvokimu. Šis metodas jau taikomas gydant sunkias Parkinsono ligos formas ir esminį tremorą, tačiau psichikos sutrikimų srityje jis vis dar laikomas eksperimentiniu.

Ar šizofrenija sergantys žmonės yra pavojingi?

Populiariojoje kultūroje – knygose, filmuose ir serialuose – žmonės, turintys šizofreniją ar kitų psichikos sutrikimų, dažnai vaizduojami kaip agresyvūs ar linkę į smurtą. Tačiau realybėje didžioji dalis šizofrenija sergančių asmenų nėra pavojingi aplinkiniams. Kur kas dažniau jie pasirenka atsiribojimą, vengia socialinių kontaktų ir nori būti palikti ramybėje.

Tais retais atvejais, kai psichikos sutrikimų turintys žmonės įsitraukia į pavojingą ar smurtinį elgesį, tai dažniausiai susiję su psichozės simptomais. Tokiose būsenose žmogus gali jausti stiprią baimę ir manyti, kad aplinka jam kelia grėsmę. Riziką dar labiau padidina alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

Kur kas dažniau šizofrenija sergantys žmonės kelia pavojų ne kitiems, o patys sau. Savižudybė yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šia liga sergantys asmenys miršta anksčiau laiko.

Kokia yra šizofrenija sergančių žmonių gyvenimo perspektyva?

Tinkamai gydant, dauguma šizofrenija sergančių žmonių gali gyventi prasmingą, aktyvų ir visavertį gyvenimą. Ligos eiga ir gyvenimo kokybė priklauso nuo simptomų sunkumo bei nuo to, kaip nuosekliai laikomasi gydymo plano.

Daugeliu atvejų žmonės gali gyventi kartu su šeima arba bendruomenėje, o ne ilgalaikėse psichiatrijos ligoninėse. Reguliarus gydymas ir palaikymas leidžia išlaikyti didesnį savarankiškumą ir socialinį funkcionavimą.

Ar įmanoma užkirsti kelią šizofrenijai?

Šiuo metu nėra žinomo būdo, kuris leistų visiškai išvengti šizofrenijos atsiradimo. Tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas ir savalaikis gydymas gali padėti sumažinti atkryčių dažnį, ligos paūmėjimus ir hospitalizacijų poreikį.

Nuoseklus gydymo plano laikymasis padeda sumažinti ligos poveikį kasdieniam gyvenimui, šeimos santykiams ir socialiniam funkcionavimui.

Esminės įžvalgos

Šizofrenija yra rimtas, visą gyvenimą trunkantis psichikos sutrikimas. Nors konkreti jos priežastis nėra nustatyta, manoma, kad ligos pradžioje sąveikauja genetinis polinkis, aplinkos veiksniai ir tam tikri ligą suaktyvinantys įvykiai. Šis sutrikimas vienodai dažnai pasireiškia vyrams ir moterims, o pirmieji simptomai dažniausiai išryškėja paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje.

Nustačius diagnozę, yra įvairių gydymo galimybių, o moksliniai tyrimai nuolat atveria naujas perspektyvas. Ankstyvas ligos nustatymas ir gydymo pradžia yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai apie šizofreniją

Ar šizofrenija sergantys žmonės gali gyventi normalų gyvenimą?

Nors šizofrenija gali apsunkinti kasdienį funkcionavimą, normalus gyvenimas yra įmanomas. Ankstyvas gydymas, stiprus artimųjų palaikymas ir aktyvus pagalbos išteklių naudojimas sumažina atkryčių tikimybę ir padidina stabilios būklės išlaikymo galimybes. Statistiškai maždaug vienam iš trijų žmonių, kuriems diagnozuota šizofrenija, tinkamai gydant pasiekiama simptomų remisija.

Kas nutinka, jei šizofrenija nėra gydoma?

Negydoma šizofrenija gali turėti itin rimtų pasekmių ir smarkiai sugriauti žmogaus gyvenimą. Galimos komplikacijos apima:

• savižudybę;
• mintis apie savižudybę ir savižudišką elgesį;
• depresiją;
• nerimo sutrikimus;
• obsesinį kompulsinį sutrikimą;
• psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą;
• nedarbą;
• negalėjimą mokytis ar užbaigti išsilavinimo;
• finansinius sunkumus;
• benamystę;
• socialinę izoliaciją;
• tapimą smurto ar išnaudojimo auka;
• kitas fizinės ir psichinės sveikatos problemas;
• agresyvų elgesį, nors jis pasitaiko retai.

Kaip šizofrenija veikia žmogaus gyvenimą?

Be gydymo šizofrenija gali paveikti visas gyvenimo sritis. Sergantys asmenys dažnai susiduria su sunkumais palaikydami santykius, dirbdami ar mokydamiesi. Jie gali patirti finansinių problemų, netekti būsto ir tapti pažeidžiami kitų žmonių atžvilgiu.

Kasdienis gyvenimas neretai svyruoja tarp realybės ir vidinių išgyvenimų. Žmonės, sergantys šizofrenija, gali patirti psichozę, susidurti su priklausomybėmis ir turėti padidėjusią savižudybės riziką. Tačiau taikant gydymą galima pasiekti simptomų remisiją, stabilizuoti būklę ir reikšmingai pagerinti bendrą sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Šaltiniai

• American Psychiatric Association. DSM-5-TR: Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Text Revision. Washington, DC
• World Health Organization. Schizophrenia and Other Primary Psychotic Disorders. Geneva
• Sadock, B. J., Sadock, V. A., Ruiz, P. Kaplan & Sadock’s Synopsis of Psychiatry: Behavioral Sciences/Clinical Psychiatry. Wolters Kluwer
• van Os, J., Kapur, S. Schizophrenia. The Lancet, 2019
• Tandon, R., Nasrallah, H. A., Keshavan, M. S. Schizophrenia: Just the Facts. Schizophrenia Research, 2009