Trombocitai

Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, yra smulkios ląstelių dalelės kraujyje, atsakingos už krešėjimą. Jie veikia kaip natūrali organizmo apsauga, padedanti sustabdyti kraujavimą sužeidimų atveju.

Viename kraujo laše yra dešimtys tūkstančių trombocitų. Svarbu, kad jų kiekis būtų subalansuotas – per mažas skaičius gali sukelti per didelį kraujo netekimą, o per didelis padidina pavojingų krešulių susidarymo riziką. Tinkamas trombocitų kiekis užtikrina, kad kraujo netekimas sužeidimo metu būtų minimalus, o tuo pačiu nesukeliama kraujotakos sutrikimų.

Ką daro trombocitai?

Pagrindinė trombocitų funkcija – stabdyti kraujavimą pažeidus kraujagyslę. Jei atsiranda žaizda, jie susitelkia į pažeistą vietą ir veikia kaip laikinas barjeras, padedantis užsandarinti kraujagyslę. Tai vadinama krešėjimo (koaguliacijos) procesu, kuris neleidžia organizmui prarasti per daug kraujo.

Oficialus kraujavimo stabdymo procesas vadinamas hemostaze. Štai kaip trombocitai atlieka savo funkciją šio proceso metu:

• Adhezija – kraujyje cirkuliuojantys trombocitai keliauja į pažeistą kraujagyslės vietą ir prisitvirtina prie jos sienelės.
• Aktyvacija – prisitvirtinę trombocitai pradeda veikti: jie išskiria medžiagas, kurios susiaurina kraujagyslę ir sumažina kraujavimo intensyvumą. Taip pat šios medžiagos pritraukia daugiau trombocitų į žaizdos vietą. Trombocitai pakeičia formą, kad lengviau susijungtų tarpusavyje.
• Agregacija – trombocitai susijungia ir suformuoja laikiną barjerą, kuris uždaro kraujagyslės pažeidimą.

Trombocitų veikla inicijuoja vadinamąją „krešėjimo kaskadą” – reakcijų seką, kurios metu kraujo baltymai, vadinami krešėjimo faktoriais, suformuoja fibriną. Fibrinas yra stiprus tinklas, kuris sustiprina trombocitų suformuotą barjerą ir padeda visiškai sustabdyti kraujavimą.

Kur yra trombocitai?

Trombocitai yra kaupiami ir gaminami kaulų čiulpuose, cirkuliuoja kraujyje ir saugomi blužnyje.

• Kaulų čiulpai – trombocitai formuojasi iš didžiausių kaulų čiulpuose esančių ląstelių, vadinamų megakariocitais. Nauji trombocitai atsiskiria nuo šių ląstelių, todėl jie laikomi ląstelių fragmentais, o ne pilnavertėmis ląstelėmis.
• Kraujas – kraujas susideda iš plazmos (skystosios dalies), raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų. Kadangi trombocitai yra lengviausia kraujo sudedamoji dalis, jie yra prisispaudę prie kraujagyslių sienelių, todėl gali greitai reaguoti į kraujagyslių pažeidimus.
• Blužnis – šiame organe yra apie trečdalis visų organizme esančių trombocitų. Taip pat blužnis filtruoja senus arba pažeistus trombocitus.

Kiek trombocitų yra kraujyje?

Trombocitai kartu su baltosiomis kraujo ląstelėmis sudaro apie 1% viso kraujo tūrio. Kiti kraujo komponentai yra plazma (55% kraujo tūrio) ir raudonieji kraujo kūneliai (44% kraujo tūrio). Organizme paprastai būna apie vieną trombocitą kas 20 raudonųjų kraujo kūnelių.

Sveiko žmogaus organizme viename mikrolitre kraujo yra nuo 150 000 iki 450 000 trombocitų. Kadangi jų gyvavimo trukmė yra tik 7-10 dienų, organizmas nuolat gamina naujus trombocitus. Naujų trombocitų susidarymas trunka apie 72 valandas (tris dienas).

Kaip atrodo trombocitai?

Trombocitai yra smulkūs, bespalviai ląstelių fragmentai, turintys plokščią formą, iš kurios ir kilęs jų pavadinimas. Jų išorinėje membranoje yra specialūs baltymai, kurie leidžia jiems prisitvirtinti prie kraujagyslių sienelių. Kai trombocitai aktyvuojami, jie išskleidžia ilgus siūlinius išaugimus, kurie primena voro kojas. Šios struktūros padeda trombocitams susijungti tarpusavyje ir uždaryti kraujagyslės pažeidimą, sustabdant kraujavimą.

Dažniausi trombocitų sutrikimai ir ligos

Dauguma trombocitų sutrikimų yra susiję su per dideliu arba per mažu jų kiekiu kraujyje:

• Trombocitopenija (mažas trombocitų kiekis): Kai organizmas nesugeba pagaminti pakankamai trombocitų arba jie yra sunaikinami per anksti, gali išsivystyti šis sutrikimas. Mažas trombocitų kiekis didina kraujavimo riziką.
• Trombocitozė (didelis trombocitų kiekis): Tai būklė, kai trombocitų padaugėja dėl pirminių kaulų čiulpų veiklos sutrikimų arba dėl antrinių priežasčių, pavyzdžiui, kaip atsakas į kitą sveikatos problemą.

Dažniausi trombocitų sutrikimų simptomai

Bendrieji trombocitų sutrikimų požymiai gali būti:

• Lengvai atsirandančios mėlynės (įskaitant purpurą ir petechijas)
• Dažnas kraujavimas iš nosies ar dantenų
• Kraujo buvimas išmatose ar šlapime
• Vidinis kraujavimas
• Ilgai trunkantis kraujavimas po smulkių sužeidimų
• Gausus mėnesinių kraujavimas
• Padidėjusi blužnis (splenomegalija)
• Raumenų ir sąnarių skausmai
• Tirpimas ar dilgčiojimas rankose ir kojose (parestezija)
• Kojų patinimas (edema)
• Stiprūs galvos skausmai, silpnumas ar galvos svaigimas

Trombocitų būklės tyrimai

Norint įvertinti trombocitų sveikatą, atliekami šie tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas (CBC): Šis kraujo tyrimas parodo bendrą kraujo ląstelių ir trombocitų kiekį organizme.
• Periferinio kraujo tepinėlis (PBS): Mėginys tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti ar yra pakitusių formų ar nenormalių trombocitų.
• Krešėjimo tyrimai: Protrombino laiko testas ir dalinis tromboplastino laiko testas leidžia įvertinti kraujo krešėjimo procesus.
• Kaulų čiulpų biopsija: Gydytojas paima kaulų čiulpų mėginį, kad įvertintų, kaip gaminami trombocitai.
• Genetiniai tyrimai: Padeda nustatyti galimus genetinius pakitimus, kurie gali lemti trombocitų funkcijos sutrikimus.

Gydymas

Priklausomai nuo trombocitų sutrikimo tipo, gali būti taikomi šie gydymo būdai:

• Vaistai be recepto: Maža aspirino dozė gali būti skiriama krešulių susidarymo prevencijai, jei yra padidėjusi trombozės rizika.
• Receptiniai vaistai: Kai kurie vaistai gali slopinti per didelę trombocitų gamybą arba gydyti pagrindinę ligą, sukeliančią sutrikimus (pvz., autoimunines ligas ar infekcijas).
• Trombocitoferezė: Procedūra, kurios metu specialus aparatas pašalina dalį perteklinių trombocitų iš kraujo.
• Trombocitų perpylimas: Jei yra didelė kraujo netekimo rizika dėl mažo trombocitų skaičiaus, gali būti atliekamas specialus kraujo perpylimas, kuriame yra daug trombocitų.
• Blužnies pašalinimo operacija (splenektomija): Gali būti reikalinga, jei blužnis sulaiko per daug trombocitų ir sukelia jų trūkumą.

Kaip palaikyti sveikus trombocitus?

Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, jei turite problemų su trombocitais. Net jei nesergate jokia liga, galite palaikyti sveikus trombocitus laikydamiesi šių rekomendacijų:

• Riboti alkoholio vartojimą
• Nerūkyti
• Vengti toksinių cheminių medžiagų
• Stengtis išvengti traumų ir sužeidimų

Taip pat galima padėti kitiems, paaukojant trombocitus. Šis procesas panašus į kraujo donorystę, tačiau donorystės metu paimami tik trombocitai, o kiti kraujo komponentai grąžinami atgal donorui. Trombocitų donorystė yra gyvybiškai svarbi žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vėžiu ar patyrusiems sunkius sužeidimus.