Dermatologas

Sužinosite
Oda saugo nuo karščio, šalčio, mikrobų ir pavojingų medžiagų. Ji taip pat yra puikus bendros sveikatos rodiklis – odos spalvos ar tekstūros pokyčiai gali būti ligos požymis. Svarbu tinkamai prižiūrėti odą ir stebėti jos būklę.
Kas yra dermatologas?
Dermatologas – tai gydytojas, kuris specializuojasi:
- Odos.
- Plaukų.
- Nagų priežiūroje.
Jie diagnozuoja ir gydo odos, plaukų bei nagų ligas, taip pat sprendžia kosmetines problemas, tokias kaip plaukų slinkimas ar randai.
Ką daro dermatologai?
Dermatologai diagnozuoja ir gydo įvairias odos būkles. Jie taip pat atpažįsta odos simptomus, kurie gali rodyti vidinių organų ligas ar sutrikimus.
Specializuoti diagnostiniai ir gydymo metodai apima:
- Išoriškai taikomas ar injekuojamas vaistines priemones.
- Ultravioletinės (UV) šviesos terapiją.
- Įvairias dermatologines chirurgines procedūras, tokias kaip apgamų šalinimas ar odos biopsijos.
- Kosmetines procedūras, pavyzdžiui, cheminius pilingus, skleroterapiją, lazerines procedūras.
Kokias dažniausias ligas gydo dermatologai?
Tarp dažniausiai gydomų būklių yra:
- Aknė.
- Egzema.
- Plaukų slinkimas.
- Nagų grybelis.
- Psoriazė.
- Odos vėžys.
- Rožinė.
Kokias procedūras atlieka dermatologai?
Įprastos dermatologinės procedūros:
- Elektrochirurgija – aukšto dažnio elektros srovės naudojimas audiniui pašalinti ar sunaikinti.
- Kriochirurgija – itin žemos temperatūros naudojimas audiniui sunaikinti.
- Lazerinė chirurgija – specialių šviesos spindulių taikymas odai.
- Ekscizinė chirurgija – audinio pašalinimas skalpeliu su atitinkamu žaizdos uždarymu.
- Mohso chirurgija – sluoksnis po sluoksnio šalinami odos vėžio pažeisti audiniai.
- Apgamų šalinimas – dalinis ar visiškas apgamo pašalinimas bei jo ištyrimas dėl vėžio ar kitų odos ligų.
- Venų gydymas – dermatologai gali gydyti pažeistas venas skleroterapijos ar lazerinių procedūrų pagalba.
Dermatologijos subspecializacijos
Dermatologija apima keletą specializuotų sričių, įskaitant:
- Dermatopatologiją.
- Mohso chirurgiją.
- Pediatrinę dermatologiją.
- Kosmetinę dermatologiją.
Kuo skiriasi dermatologai ir estetikos specialistai?
Estetikos specialistai nėra gydytojai – jie negali diagnozuoti odos ligų ar skirti vaistų. Jie rūpinasi tik odos išvaizda ir gali atlikti tokias procedūras kaip:
- Odos šveitimas (eksfoliacija).
- Makiažo patarimai randų maskavimui.
- Aknės priežiūros procedūros.
- Odos priežiūros priemonių rekomendavimas.
- Vaškavimas.
- Purškiamas įdegis.
Kada reikėtų kreiptis į dermatologą?
Jei pastebėjote šiuos simptomus, gali būti naudinga apsilankyti pas dermatologą:
- Odos lopinėlis ar apgamas pakeitė dydį, spalvą ar formą.
- Odos vėžys.
- Sunki ar ilgalaikė aknė.
- Bėrimas.
- Dilgėlinė.
- Randai.
- Egzema.
- Psoriazė.
- Rožinė.
- Tamsios dėmės ant veido (hiperpigmentacija).
- Ilgalaikis odos sudirgimas.
- Infekcijos.
- Karpos.
- Plaukų slinkimas.
- Nagų ligos.
- Senėjimo požymiai.
- Venų varikozė ir kapiliarų tinklai.
Kaip pasiruošti pirmajam vizitui pas dermatologą?
Kad pirmasis apsilankymas būtų kuo naudingesnis, verta pasiruošti:
- Sudarykite svarbiausių klausimų sąrašą, kuriuos norite aptarti su dermatologu.
- Atkreipkite dėmesį į visus pokyčius savo bendroje sveikatoje.
- Veskite simptomų dienoraštį, kuriame užfiksuotumėte simptomų atsiradimo laiką, trukmę, stiprumą, galimus sukėlėjus bei taikytas priemones. Jei įmanoma, atsineškite aiškias nuotraukas.
- Pasidomėkite šeimos medicinos istorija – ši informacija gali padėti dermatologui tiksliau nustatyti diagnozę.
- Dėvėkite laisvus drabužius, kad dermatologas galėtų lengvai atlikti apžiūrą.
- Nenaudokite makiažo ar nagų lako, nes tai gali apsunkinti odos ar nagų būklės vertinimą.
- Jei reikia, su skalbiamu rašikliu pažymėkite vietas, kurias norite parodyti gydytojui.
- Atsineškite visus turimus tyrimų rezultatus, įskaitant vaizdinius ir laboratorinius tyrimus, kurie buvo atlikti kitose gydymo įstaigose.
- Sudarykite sąrašą visų naudojamų produktų ir vaistų, įskaitant receptinius ir nereceptinius vaistus, vitaminus, papildus, vaistažolių produktus, muilus, kosmetiką ir apsaugos nuo saulės priemones. Taip pat informuokite dermatologą apie anksčiau vartotus vaistus, kurie nesuteikė efekto ar sukėlė šalutinį poveikį.
- Atsineškite alergijų sąrašą.
- Jei įmanoma, atsiveskite draugą ar šeimos narį, kuris galėtų užsirašyti svarbią informaciją ir priminti apie būsimus tyrimus ar vizitus.
- Paklauskite, ar reikėtų suplanuoti papildomą vizitą kitoms problemoms aptarti.