Odos bėrimai nerviniu pagrindu

Odos bėrimai nerviniu pagrindu gali pasireikšti kaip niežtintys išbėrimai arba dilgėlinė ir atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jų priežastis – padidėjęs nerimo lygis, o ne kiti veiksniai, tokie kaip alergijos ar infekcijos.

Kai organizmas patiria stresą ar nerimą, jis išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios gali sukelti fizines reakcijas, įskaitant odos bėrimus. Šie bėrimai dažnai būna laikini, tačiau gali kelti diskomfortą ir sukelti papildomą stresą. Trumpalaikiam simptomų palengvinimui gali padėti vietiniai tepalai ar antihistamininiai vaistai. Vis dėlto ilgalaikis gydymas turėtų būti nukreiptas į streso ir nerimo valdymą, nes mažinant psichologinę įtampą galima ne tik gydyti, bet ir užkirsti kelią odos bėrimams nerviniu pagrindu.

Kas yra odos bėrimai nerviniu pagrindu?

Tai odos reakcija, kuri atrodo panašiai kaip dilgėlinė – raudonos, niežtinčios dėmės ar iškilimai ant odos. Jie atsiranda dėl nerimo, o ne dėl kitų išorinių dirgiklių, pavyzdžiui, maisto produktų ar vaistų. Tyrimai rodo, kad lėtinis nerimas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri, reaguodama į stresą, išskiria histaminą. Ši medžiaga organizme įprastai sukelia uždegimines reakcijas arba alerginius simptomus, o jos perteklius gali lemti odos bėrimų atsiradimą.

Emociniai padariniai

Odos bėrimai nerviniu pagrindu gali dar labiau sustiprinti nerimą ir sukelti nepasitikėjimą savimi dėl odos būklės. Daugelis žmonių stengiasi paslėpti bėrimus naudodami makiažą, losjonus ar aptemptus drabužius, tačiau tai gali tik pabloginti situaciją. Tokie bėrimai dažniausiai išnyksta per 24 valandas, tačiau norint pagreitinti gijimą, galima naudoti vietinius gydomuosius preparatus. Be to, svarbu taikyti įvairias atsipalaidavimo technikas, kurios padėtų mažinti stresą ir nerimą.

Priežastys

Odos bėrimai nerviniu pagrindu gali atsirasti bet kam, kas patiria didelį nerimą. Pagrindinės priežastys:

• Genetika – žmonės, kurių šeimos nariai turi nerimo sutrikimų, dažniau patiria panašias problemas.
• Aplinkos veiksniai – stresiniai gyvenimo įvykiai, trauma, netektis, piktnaudžiavimas ar ilgalaikės ligos gali paskatinti nerimo simptomus.

Simptomai

Žmonės, kuriuos kamuoja odos bėrimai nerviniu pagrindu, gali pastebėti šiuos simptomus:

• niežtintis ar dirginantis bėrimas, kuris praeina per 24 valandas;
• smulkūs odos iškilimai arba papulės;
• dilgėlinė arba raudonos, iškilusios dėmės;
• bėrimas atsiranda stresinių situacijų metu, be aiškios kitos priežasties.

Be odos pokyčių, gali pasireikšti ir bendrieji nerimo simptomai:

• nuolatinis nerimas ar baimė net ir nesant realios grėsmės;
• padidėjęs dirglumas, įtampa;
• per didelis budrumas arba hiperaktyvus aplinkos stebėjimas;
• fiziniai simptomai, tokie kaip padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, dusulys, galvos skausmai, drebulys ar virškinimo sutrikimai.

Jei šie simptomai pasireiškia dažnai, gali būti, kad žmogus kenčia nuo nerimo sutrikimo, kuris reikalauja gydymo. Laimei, yra daug veiksmingų gydymo būdų, kurie gali padėti valdyti tiek psichologinius, tiek fizinius simptomus.

Ar nerimas sukelia bėrimą ar tai kažkas kita?

Norint nustatyti, ar bėrimą sukelia nerimas, ar kita priežastis, svarbu pašalinti visus kitus galimus veiksnius. Bėrimo atsiradimą gali lemti:

• alerginė reakcija į tam tikrus maisto produktus ar vaistus,
• kontaktinis dermatitas, kurį sukelia reakcija į kosmetikos, maudymosi priemonių, papuošalų ar skalbimo miltelių sudedamąsias dalis,
• infekcinės ligos, pavyzdžiui, tymai ar vėjaraupiai,
• odos ligos, tokios kaip egzema ar psoriazė.

Jei žmogus atmeta visas kitas galimas priežastis ir pastebi, kad bėrimas atsiranda padidėjus nerimui ar stresui, tikėtina, jog tai yra su nerimu susijęs bėrimas.

Gydymas

Kai kuriais atvejais nerimo suvaldymas gali būti veiksmingas būdas įveikti bėrimą. Nors vaistai taip pat gali turėti įtakos, buvo nustatyta, kad asmuo, kuriam pasireiškė bėrimas dėl panikos priepuolių, patyrė pagerėjimą, kai buvo geriau kontroliuojamas nerimas.

Gydymas gali apimti:

• Kognityvinę elgesio terapiją (KET) – tai viena dažniausiai naudojamų psichoterapijos formų, padedanti keisti nerimą sukeliančius mąstymo modelius, įsitikinimus ir elgesį.
• Ekspozicijos ir atsako prevencijos terapiją – taikoma tam tikroms nerimo rūšims, pavyzdžiui, fobijoms ar socialiniam nerimui gydyti. Ji padeda žmogui palaipsniui prisitaikyti prie nerimą keliančių situacijų ir išmokti jas valdyti.
• Vaistus – kai kuriais atvejais gali būti skiriami nerimą mažinantys ar antidepresantai, padedantys sumažinti tiek emocinius, tiek fizinius nerimo simptomus.

Be to, galima naudoti vietinius gydomuosius preparatus, padedančius sumažinti niežėjimą ir bėrimo simptomus. Antihistamininiai vaistai gali padėti kontroliuoti dilgėlinę, nes jie slopina organizmo histamino reakciją, kuri sukelia naujų bėrimų atsiradimą.

Taip pat gali būti naudinga šaldanti kompresija ar steroidiniai tepalai, tokie kaip hidrokortizonas, kurie padeda sumažinti niežėjimą ir diskomfortą.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei bėrimas blogėja arba nereaguoja į gydymą, būtina kreiptis į gydytoją.

Taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei nerimas pradeda trukdyti kasdienei veiklai ar blogina bendrą savijautą. Specialistas gali paskirti vietinius preparatus simptomams palengvinti ir padėti sudaryti nerimo valdymo planą.

Kartais bėrimas gali būti rimtos infekcijos ar stiprios alerginės reakcijos požymis. Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos, jei kartu su bėrimu pasireiškia šie simptomai:

• išplitęs bėrimas didelėje kūno dalyje,
• karščiavimas,
• staiga atsiradęs ir greitai plintantis bėrimas,
• švokštimas ar kvėpavimo sunkumai,
• pūslės ar atviros žaizdos,
• skausmas,
• patinimas arba šiluma aplink bėrimą,
• paraudimas, šlapiavimas ar gelsvai žalia išskyra iš bėrimo vietos.

Prevencija

Nerimo kontrolė gali padėti išvengti su juo susijusių bėrimų. Tam gali būti naudingi įvairūs gyvenimo būdo pokyčiai ir streso valdymo strategijos. Galima išbandyti šiuos metodus ir atrasti tinkamiausią derinį:

• reguliari meditacija,
• kvėpavimo pratimai,
• jogos praktika,
• nuolatinė fizinė veikla, ypač aerobinė mankšta,
• asmeninių stresą keliančių veiksnių atpažinimas,
• muzikos klausymasis,
• sveika, subalansuota mityba,
• kokybiškas ir reguliarus miegas,
• alkoholio ir kofeino ribojimas, nes jie gali sukelti panikos priepuolius,
• lėtas iki dešimties skaičiavimas nerimo metu,
• humoro ieškojimas ir juokas,
• neigiamų minčių keitimas pozityviomis,
• bendravimas su bendruomene – savanoriavimas ar dalyvavimas palaikymo grupėse,
• pokalbiai su artimaisiais ar sveikatos specialistu, jei nerimas tampa sunkiai valdomas.