Agorafobija: Kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas

Agorafobija – tai nerimo sutrikimas, dėl kurio žmogus ima labai bijoti tam tikrų vietų ar situacijų, iš kurių jam gali būti sunku pasišalinti ar gauti pagalbą. Ypač stipriai ši baimė pasireiškia žmonėms, patyrusiems panikos priepuolius – ilgainiui jie ima vengti bet kokių situacijų, kurios galėtų sukelti nerimą ar fizinius simptomus.

Kaip pasireiškia agorafobija

Vieniems žmonėms ši baimė apsiriboja tik keliomis pažįstamomis vietomis, o kitiems gali tapti taip stipri, kad jie nebeįstengia išeiti iš namų. Nors nerimas skirtingiems žmonėms pasireiškia nevienodai, dažniausiai kyla didelė įtampa ar net panika būnant tokiose vietose kaip:

• Viešasis transportas – autobusai, traukiniai, lėktuvai.
• Didelės erdvės – prekybos centrai, automobilių aikštelės, tiltai.
• Uždaros erdvės – nedidelės parduotuvės, kino teatrai, liftai.
• Didelės žmonių minios arba laukimas eilėje.
• Keliaujant automobiliu.
• Bet kokia vieta už namų ribų, ypač jei žmogus yra vienas.

Neretai pasireiškia fiziniai nerimo ženklai: širdies plakimo padažnėjimas, prakaitavimas, drebulys, kvėpavimo sunkumai, spaudimas ar diskomfortas krūtinėje, skrandžio sutrikimai, pykinimas, galvos svaigimas ar net alpimo pojūtis.

Agorafobija ir socialinis nerimas: panašumai ir skirtumai

Nors agorafobija ir socialinis nerimas gali būti susiję, jų esmė skiriasi. Socialinio nerimo atveju žmogus labiau bijo būti nepatogioje situacijoje ar jaustis vertinamas kitų. Tuo tarpu agorafobijos atveju pagrindinis nerimas kyla iš baimės būti tokioje aplinkoje, kur sunku pasitraukti ar gauti pagalbą ištikus panikai.

• Baime kalbėti publikos akivaizdoje.
• Nerimas dalyvaujant vakarėliuose ar nepažįstamų žmonių apsuptyje.
• Diskomfortas valgant viešumoje ar bendraujant per pinigų priėmimą parduotuvėje.

Socialinis nerimas – viena dažnesnių sutrikimų formų, ji gali paliesti apie tryliktąją dalį visų žmonių.

Kiek dažna agorafobija?

Maždaug 2 % žmonių per metus susiduria su agorafobija, tačiau kai kurie tyrėjai mano, kad šis sutrikimas neretai lieka nediagnozuotas. Statistiškai moterys šiuo sutrikimu serga dažniau nei vyrai.

Kas didina riziką susirgti agorafobija?

Reikšmingą įtaką agorafobijos atsiradimui turi paveldimumas – jei artimi šeimos nariai taip pat turėjo šį sutrikimą, tikimybė jį patirti išauga. Antra dažna priežastis – dažni ar stiprūs panikos priepuoliai, ypač jei žmogus ima vengti vietų, kuriose jie įvyko. Prie rizikos faktorių priskiriami:

• Kiti nerimo ar panikos sutrikimai.
• Nevaldomos fobijos.
• Depresija, mitybos sutrikimai ir kiti psichikos sveikatos pokyčiai.
• Gyvenimas aplinkoje, kurioje žmogus jaučiasi kontroliuojamas ar išnaudojamas.
• Sunkios arba traumuojančios gyvenimo patirtys, vaikystėje patirtas praradimas ar smurtas.

Neretas atvejis – žmogus pradeda vengti įprastų vietų dėl vadinamosios laukimo baimės: jis bijo, kad būtent toje situacijoje vėl išgyvens panikos priepuolį.

Vaikų ir paauglių agorafobija

Agorafobijos požymiai vaikams yra panašūs kaip ir suaugusiesiems. Vieni vaikai bijo būti toli nuo tėvų, kiti nenori būti eilėse, kina arba atvirose erdvėse. Sergantys vaikai gali stipriai nerimauti, jaustis įstrigę ar bejėgiai net įprastose situacijose. Šis sutrikimas dažnesnis paaugliams, kurių istorijoje pastebėta panikos epizodų.

Kaip nustatoma agorafobija?

Diagnozuoti agorafobiją nėra paprasta, nes jos simptomai labai panašūs į kitų sveikatos sutrikimų. Gydytojas apklausia apie visus simptomus, dažnai atlieka fizinius tyrimus, kraujo tyrimus, įvertina širdies ir kvėpavimo funkciją, išsiaiškina visą fizinės ir psichikos sveikatos istoriją.

Nėra vieno egzamino, patvirtinančio agorafobiją. Diagnozei būtina, kad stipri baimė ar panika pasireikštų bent dviejose situacijose (pavyzdžiui, išėjus iš namų vienam, važiuojant viešuoju transportu, būnant viešose erdvėse ar uždaroje vietoje, stovint eilėje ar minioje).

Svarbu įvertinti, ar baimės mastas nėra gerokai didesnis nei realus pavojus. Dažnai žmonės vengia tam tikrų vietų arba jas aplanko tik lydimi artimo žmogaus. Šis vengimas gali trukdyti dirbti, mokytis ar užmegzti ryšius su aplinkiniais.

Agorafobijos gydymo būdai

Pokalbių terapija

Dažniausia gydymo taktika – kognityvinė elgesio terapija kartu su palaipsnišku ekspozicijos metodu. Kognityvinė elgesio terapija padeda žmogui suprasti, kas skatina nerimą, kaip keisti neigiamas mintis, valdyti kūno reakcijas, išmokti atsipalaiduoti. Ekspozicijos terapija leidžia laipsniškai, saugioje aplinkoje pravesti per baimę keliančias situacijas. Tai dažnai derinama su kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimais.

Terapiją galima taikyti tiek susitikimų metu, tiek nuotoliniu būdu. Kai kuriais atvejais gali būti siūloma stacionarinė pagalba.

Medikamentinis gydymas

Gydytojai dažniausiai rekomenduoja antidepresantus. Dažniausiai pasitelkiami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): citalopramas, escitalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas, venlafaksinas. Šie vaistai geriami kasdien, tačiau poveikis dažniausiai išryškėja tik po kelių savaičių. Kai kuriems žmonėms prireikia pakeisti vaistą ar jo dozę, kol simptomai pastebimai sumažėja.

Kartais skiriami ir kitų grupių vaistai: serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai, tricikliai antidepresantai, antipsichotikai, nuotaiką stabilizuojantys preparatai. Esant ūmiam nerimui, trumpam gali būti išrašomi raminamieji vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai arba benzodiazepinai. Benzodiazepinai pasižymi greitu, tačiau trumpalaikiu poveikiu – vartoti juos dažnai nerekomenduojama, nes gali atsirasti priklausomybė.

Kartais nuo nerimo naudojami antihistamininiai vaistai, tokie kaip hidroksizinas, kurie laikomi saugesni už benzodiazepinus.

Kiti terapijos metodai

Efektyvumo gali turėti ir įvairūs papildomi metodai: gilaus kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo pratimai, meditacija, vizualizacija, joga, masažas. Dėl papildomų priemonių ar maisto papildų visada patartina pasitarti su gydytoju, kad išsirinktumėte saugiausią ir veiksmingiausią būdą.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Nerimą gali sumažinti reguliarus fizinis krūvis, subalansuota mityba, kuo mažiau perdirbtų produktų, ribotas kofeino ir alkoholio vartojimas.

Agorafobijos gydymas vaikams

Vaikams taikoma tokia pati pagrindinė taktika kaip ir suaugusiesiems – elgesio terapija ir ekspozicija situacijoms, kurios sukelia nerimą. Mandagiai ir nuosekliai vaikas mokomas išbūti nepatogiose situacijose, pamažu skatinamas žengti vis didesnius žingsnius – pvz., pradėti nuo trumpų išvykų ar eiti per viešąsias vietas mažais etapais.

Kaip gyventi su agorafobija?

Nesvarbu, kokio stiprumo jūsų simptomai, yra priemonių, kaip geriau susitvarkyti su kasdieniu nerimu:

• Laikykitės gydytojo rekomendacijų ir nenutraukite gydymo be pasitarimo.
• Kasdien taikykite ramybės ir savipagalbos praktikas net tada, kai jaučiatės gerai.
• Praktikuokitės lankytis vietose, kurios kelia nerimą – paprašykite draugų ar šeimos narių palaikyti jus.
• Venkit alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų.
• Apsvarstykite galimybę prisijungti prie pagalbos grupės panašių sunkumų turintiems žmonėms.

Jei dirbate su psichologu, atvirai pasikalbėkite apie situacijas, kuriose turite sunkumų. Jis padės parengti individualų veiksmų planą, kad pamažu vėl pradėtumėte mėgautis gyvenimu.

Kokios gali būti pasekmės, jei agorafobija nelieka gydoma?

Negydoma agorafobija daro poveikį įvairioms gyvenimo pusėms – žmogus gali prarasti savarankiškumą, negalėti dirbti ar mokytis, išsivystyti priklausomybė nuo aplinkinių, nutrūkti tarpusavio ryšiai. Dažnai tokie žmonės užsidaro namuose, izoliuojasi, praranda dalyvavimo meno ar sporto veiklose džiaugsmą.

Ignoruojant sunkesnius simptomus ilgainiui gali išsivystyti depresija, pablogėti fizinė sveikata, atsirasti piktnaudžiavimo medžiagomis ar net savižalybės pavojus.

Palaikymas artimiesiems

Labai svarbu suprasti, kad agorafobija – ne pasirinkimas ar silpnumas, o medicininis sutrikimas. Būkite jautrūs artimųjų patiriamiems sunkumams, parodykite supratimą. Pagrindiniai pagalbos žingsniai:

• Susipažinkite su simptomais ir elgesiu, kuris signalizuoja apie nerimo priepuolį ar stiprią baimę.
• Priimkite artimo žmogaus jausmus ir jokiu būdu jų nesumenkinkite.
• Būkite rūpestingi ir skaidrūs – jeigu nerimaujate, kalbėkite atvirai ir su pagarba.
• Pasiūlykite praktišką pagalbą: lydėkite pas gydytoją ar terapeutą, padėkite susiplanuoti vizitą.

Nepersistenkite spaudžiant artimą žmogų įveikti baimes, kol jis tam nepasirengęs – prievarta gali sustiprinti nerimą. Kita vertus, neprisidėkite prie vengiančio elgesio – skatinkite ieškoti pagalbos ir nedramatizuokite saugių situacijų.

Santrauka

Agorafobija – tai stiprus, gyvenimą ribojantis nerimas, kylantis būnant tam tikrose vietose ar situacijose, kur žmogus jaučiasi įstrigęs arba bejėgis. Tačiau ši baimė yra gydoma – tyrimų pagrįsta kognityvinė elgesio terapija, ekspozicijos metodai ir tam tikri vaistai gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti vėl jaustis saugiai.