Psoriazinis artritas: priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas

Psoriazinis artritas yra uždegiminė sąnarių liga, kuri dažnai susijusi su psoriaze – lėtiniu odos sutrikimu. Ši būklė pasireiškia sąnarių tinimu, skausmu, odos bėrimais ir gali paveikti bet kurią kūno dalį. Psoriazinis artritas gali būti skirtingų tipų, turėti įvairias priežastis ir simptomus, bei paveikti gyvenimo kokybę, tačiau tinkamai prižiūrint simptomus galima jaustis geriau.

Psoriazės formos

Psoriazė pasireiškia įvairiomis odos apraiškomis, dažnai kartu su sąnarių uždegimu:

• Lašelinė psoriazė. Ryškūs, raudoni dėmelės paprastai atsiranda ant liemens ar galūnių, dažniausiai po infekcijų, pavyzdžiui, gerklės uždegimo. Šią formą dažniau stebime vaikams ir jaunimui.
• Pūslinė psoriazė. Oda išberia pūslėmis, kurios būna užpildytos pūliais, aplink matyti paraudimas.
• Atvirkštinė psoriazė. Lygios, stipriai paraudusios dėmės tarp odos raukšlių, pavyzdžiui, po krūtimis ar pažastyse.
• Eritroderminė psoriazė. Ši reta ir sudėtinga ligos forma gali padengti didžiąją dalį kūno ryškiai raudonu, pleiskanojančiu bėrimu.

Psoriazinio artrito tipai

Panašiai kaip kitos artrito rūšys, ši liga gali būti lengvesnė arba sunkesnė. Dažniausiai ji klasifikuojama pagal tai, kuriuos sąnarius paveikia. Pagrindiniai tipai:

• Distalinių sąnarių tipo artritas. Dažniausiai pažeidžiami pirštų ar kojų pirštų galiniai sąnariai. Šis tipas dažnai susijęs su nagų pakitimais.
• Simetrinis poliartritas. Daugiau nei penki sąnariai pažeidžiami abiejose kūno pusėse, pavyzdžiui – abiejų kulkšnių, alkūnių ar pečių sąnariai.
• Asimetrinis oligoartritas. Uždegimas paveikia nuo dviejų iki keturių skirtingų sąnarių, kurie gali būti priešingose kūno pusėse, pavyzdžiui, viena kulkšnis ir vienas petys.
• Spondilitas. Pažeidžia stuburo slankstelių sąnarius, ypač dažnas nugaros ar apatinės nugaros dalies skausmas.
• Artritis mutilans. Retiausia forma, dėl kurios stipriai nyksta kaulas ir deformuojasi rankų ar pėdų sąnariai.

Kas lemia psoriazinį artritą?

Tiksli ligos priežastis vis dar nėra aiški, bet svarbų vaidmenį turi genetika, imuninės sistemos pokyčiai ir aplinkos veiksniai:

• Jei tėvai ar artimi giminaičiai serga psoriaze, rizika susirgti padidėja.
• Imuninės sistemos suaktyvėjimą dažnai sukelia ankstesnės infekcijos, pavyzdžiui, streptokokinės infekcijos.
• Traumos ar pažeidimai sąnariams taip pat siejami su padidėjusia rizika išsivystyti psoriaziniam artritui, ypač tiems, kas jau turi psoriazės požymių.

Kokie rizikos veiksniai?

• Apie trečdalis psoriaze sergančių žmonių gali susirgti psoriaziniu artritu. Sunki psoriazės forma didina tikimybę, tačiau liga pasireiškia ir tiems, kurių odos simptomai nėra stiprūs.
• Liga dažniau nustatoma žmonėms nuo 30 iki 50 metų, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
• Stipri šeimos ligos patirtis – iki 40% sergančiųjų turi artimųjų, kurie yra patyrę panašių odos ar sąnarių sutrikimų.
• Nutukimas taip pat siejamas tiek su psoriaze, tiek su šio tipo artritu.

Diagnozė ir tyrimai

Pirmiausia gydytojas renka simptomų ir šeimos ligų istoriją, patikrina sąnarius dėl skausmo, patinimo ar sumažėjusio judrumo. Patvirtinimui gali būti atlikti šie tyrimai:

• Vaizdo diagnostikos tyrimai, įskaitant rentgeną, magnetinio rezonanso tomografiją, kompiuterinę tomografiją ar echoskopiją.
• Kraujo tyrimai padeda atmesti kitas galimas artrito formas ir įvertinti uždegimo lygį.
• Sąnarių skysčio ar odos biopsijos tyrimai, jei reikia papildomos informacijos.

Kaip skiriasi psoriazinis artritas ir reumatoidinis artritas?

Abi ligos sukelia skausmingą sąnarių patinimą, tačiau reumatoidinis artritas dažniau pažeidžia simetriškus sąnarius, o psoriazinis artritas neretai veikia mažiau sąnarių ir gali būti nesimetriškas.

Sergant reumatoidiniu artritu, dažnai stebimi poodiniai mazgeliai ties pažeistais sąnariais – jų paprastai nebūna sergant psoriaziniu artritu. Vietoje to, pastarajam būdingesni odos ir nagų pokyčiai. Taip pat kraujo tyrimuose dažniau nustatomi specifiniai antikūnai, kurie nebūdingi psoriaziniam artritui.

Ką gali parodyti radiologiniai tyrimai?

Vaizdiniai tyrimai daromi siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti sąnarių būklę. Pradžioje sunku pastebėti pokyčius, tačiau vėlesnėse stadijose galima matyti:

• Sumažėjusias sąnarines ertmes
• Sąnario paviršiaus pažeidimus ir erozijas
• Kaulinių išaugų susidarymą
• Sunkiais atvejais – kaulinio audinio pažeidimus

Psoriazinio artrito gydymo galimybės

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Tokios priemonės kaip ibuprofenas ar naproksenas padeda sumažinti skausmą ir uždegimą.
• Ligą modifikuojantys vaistai nuo reumatinių ligų (DMARD). Jie gali sumažinti arba sustabdyti sąnarių ir audinių pažeidimą. Jei paprasti vaistai neveikia, skiriami DMARD.
• Imunosupresantai. Šie vaistai slopina imuninės sistemos aktyvumą, tačiau taip pat didina infekcijų riziką.
• Biologiniai vaistai. Naujesnės kartos vaistai, kurie taikliai blokuoja uždegimą sukeliančius baltymus netrikdydami visos imuninės sistemos veiklos.
• Fermentų inhibitoriai. Slopina specialius fermentus, kurie prisideda prie uždegimo vystymosi organizme.
• Steroidai. Gali būti taikomi uždegimo kontrolei, tačiau vartojami retai dėl galimų nepageidaujamų poveikių bei dėl to, kad gali sustiprinti odos simptomus.
• Chirurgija. Jei sąnarys stipriai pažeistas, jį galima pakeisti dirbtiniu.

Kasdienis gyvenimas su psoriaziniu artritu

• Sveika kūno masė. Viršsvoris apsunkina sąnarius ir gali mažinti vaistų veiksmingumą.
• Rūkymo atsisakymas. Tai vienas reikšmingiausių žingsnių gerinant bendrą savijautą.
• Saikingas alkoholio vartojimas. Gali paveikti gydymo rezultatus.
• Fizinis aktyvumas. Judėjimas padeda palaikyti sąnarių lankstumą ir stiprinti raumenis. Geriausiai tinka mažo krūvio pratimai, kaip vaikščiojimas ar plaukimas.
• Fizioterapija ir ergoterapija. Specialistas gali išmokyti efektyvių pratimų, padėti pasirinkti pagalbinius įrankius ar įvertinti, kaip tinkamai paskirstyti apkrovas kasdienėje veikloje.
• Akupunktūra ir masažas. Tai natūralūs būdai mažinti skausmą ar sąstingį.
• Šilumos ir šalčio terapija. Šildymo pagalvėlės ar šilti vonios efektyviai malšina sąnarių skausmą, o šaltis padeda sumažinti uždegimą.
• Vartokite vitaminus ir mineralus. Kalcis ir vitaminas D padeda išvengti kaulų pažeidimų.
• Poilsis. Sergant lėtine liga, nuovargis tampa dalimi kasdienybės, todėl tinkamas poilsio režimas yra svarbus.
• Pagalbiniai įrankiai. Naudokite specialius įrenginius ar priemones, kurios palengvina kasdienius darbus, mažina sąnarių įtampą.

Mityba sergant psoriaziniu artritu

Nėra vienos visiems sergantiesiems tinkamos dietos. Svarbiausia – subalansuota mityba, kuri padeda palaikyti tinkamą kūno masę ir sumažinti uždegimą. Į kasdienius patiekalus rekomenduojama įtraukti:

• Produktus, turinčius daug omega-3 riebalų rūgščių (lašiša, chia sėklos, graikiniai riešutai).
• Maistą, gausų antioksidantų – uogas, špinatus, arbatą.
• Mediterraniškos dietos principus – viso grūdo produktus, vaisius ir daržoves.

Reikėtų riboti arba vengti šių produktų:

• Alkoholio
• Pieno produktų
• Baltos duonos, ryžių bei makaronų
• Greito maisto
• Raudonos mėsos
• Produktų, kuriuose daug pridėtinio cukraus (sultys, saldumynai)
• Produktų, turinčių glitimo

Kokios galimos komplikacijos?

• Kita artrito rūšis – podagra
• Padidėjęs nuovargis
• Nutukimas
• Cukrinis diabetas
• Anemija
• Metabolinis sindromas (padidėjęs kraujospūdis, riebalų kiekis kraujyje, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje)
• Fibromialgija
• Depresija, nerimas

Kas gali išprovokuoti ligos paūmėjimą?

• Vaistų nevartojimas
• Odos pažeidimai, nudegimai nuo saulės
• Infekcijos
• Miego trūkumas
• Stresas
• Viršsvoris

Pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti

Psoriazinis artritas daugiausiai pasireiškia asmenims, sergantiems psoriaze, ir per laiką pažeidžia sąnarius bei odą. Nors išgydyti ligos neįmanoma, daugybė gydymo metodų – nuo vaistų iki gyvenimo būdo pakeitimų – gali padėti suvaldyti simptomus. Kartais pasireiškia remisija, kuomet simptomai išnyksta ilgesniam laikui.