Gimdos miomos: priežastys, simptomai ir gydymas

Miomų, dar vadinamų gimdos fibromomis, rizika priklauso nuo daugelio veiksnių. Nors daugeliu atvejų jos nesukelia rimtų problemų, kai kurioms moterims gali pasireikšti nemalonūs ar net pavojingi simptomai. Sužinokite apie pagrindinius rizikos veiksnius, kaip nustatoma diagnozė, taikomi gydymo būdai ir ką svarbu žinoti apie šią būklę įvairiais gyvenimo tarpsniais.

Miomų atsiradimo veiksniai

Miomų išsivystymui įtakos gali turėti genetika, hormonų veikla ir įvairios gyvenimo būdo detalės. Riziką padidinantys veiksniai yra šie:

• Vyresnis amžius
• Tam tikra rasė
• Ankstyvas pirmųjų mėnesinių prasidėjimas
• Kontraceptinių tablečių vartojimas iki 16 metų
• Vitaminų, ypač vitamino D, trūkumas organizme
• Maitinimasis daugiausia raudona mėsa, o daržovių, vaisių ir pieno produktų valgymas retas
• Vartojamas alkoholis
• Paveldimumas – jei miomų turėjo mama ar sesuo, rizika didėja

Kaip nustatoma gimdos miomų diagnozė

Paprastai gydytojas apie miomas gali pagalvoti atlikdamas įprastinę ginekologinę apžiūrą. Jei gimda padidėjusi ar jos forma neįprasta, rekomenduojami papildomi tyrimai. Dažniausiai taikomi metodai:

• Ultragarsas. Specialiu davikliu pilvo ar makšties srityje sukuriamas gimdos vaizdas, leidžiantis pamatyti miomų vietą bei dydį.
• Kraujo tyrimai. Atliekant bendrą kraujo tyrimą galima nustatyti, ar nėra mažakraujystės dėl gausesnių menstruacijų.
• Magnetinis rezonansas (MRT). Šis tyrimas taikomas siekiant detaliau įvertinti miomų ypatybes ar planuojant sudėtingesnius gydymo sprendimus, ypač esant didesnei gimdai ar artėjant menopauzei.
• Hysterosonografija. Procedūros metu į gimdos ertmę leidžiama šiek tiek fiziologinio tirpalo, kad ji išsiplėstų ir būtų matomi į gimdos ertmę išaugę mazgai. Dažnai rekomenduojama norinčioms pastoti ar gausiai kraujuojančioms moterims.
• Histerosalpingografija. Naudodami kontrastinę medžiagą ir rentgenogramą, gydytojai įvertina gimdos ir kiaušintakių praeinamumą.
• Histeroskopija. Per gimdos kaklelį įvedama plona optinė sistema, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti gimdos sieneles ir angas į kiaušintakius.

Gydymo būdai

Miomų gydymo planas parenkamas atsižvelgiant į patiriamus simptomus, norą pastoti, amžių ir pačių miomų ypatumus.

Stebėjimas be aktyvaus gydymo

Jei simptomai silpni arba jų visai nėra, dažnai pakanka tiesiog reguliariai stebėti būklę. Miomos nepiktybinės, išplitimas nevyksta, o po menopauzės kai kurios gali sumažėti ar visai išnykti.

Vaistai

Vaistai skirti simptomų kontrolei. Kai kurie padeda sumažinti kraujavimą ar palengvinti skausmą. Miomų visiškai pašalinti vaistais dažniausiai nepavyksta, bet galima sumažinti jų dydį ar sušvelninti nepatogumus.

• Kontraceptinės tabletės – mažina menstruacijų gausą.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas arba naproksenas) – mažina skausmą.
• Vitaminai bei geležies preparatai rekomenduojami, jei išsivysto mažakraujystė dėl didelio kraujo netekimo.
• Gonadotropinų agonistai – leidžiamas vaistas trumpam sumažina moteriškų hormonų kiekį, todėl miomos gali sumažėti. Dažnai naudojamas prieš operaciją.
• Gonadotropinų antagonistai – veikia kiek kitaip nei agonistai, tačiau taip pat padeda valdyti kraujavimą.
• Progestino turinti intrauterinė spiralė – padeda sumažinti kraujavimo gausą. Netinka esant miomoms, augančioms gimdos ertmėje.
• Traneksamo rūgštis – hormonų neveikiantis preparatas, vartojamas sunkiu kraujavimo metu norint jį sumažinti.

Chirurginis gydymas

• Miomektomija. Tai operacija, kurios metu šalinami tik miomų mazgai, o gimdos audinys išsaugomas. Ji ypač tinkama moterims, ketinančioms ateityje pastoti. Gali būti atliekama tiek per atvirąjį pilvo pjūvį, tiek laparoskopijos būdu, naudojant nedidelius pjūvius.
• Endometriumo abliacija. Chirurgas naudoja lazerį, elektrą, karštį, šaltį ar kitus metodus pašalinti gimdos gleivinę. Po tokios intervencijos menstruacijos dažnai išnyksta ir pastoti tampa nebeįmanoma.
• Gimdos arterijų embolizacija. Procedūra, kurios metu į kraujagysles, maitinančias gimdos fibromas, suleidžiama specialios medžiagos, taip nutraukiant kraujo tiekimą mazgams. Dėl to jie palaipsniui traukiasi.
• Histerektomija. Tai visiškas gimdos pašalinimas – šis variantas yra vienintelis radikalus būdas visiškai atsikratyti miomų. Gali būti atliekama per pilvo sieną arba naudojant mažus pjūvius (laparoskopiškai).

Miomų sukelti sunkumai

Didžioji dalis miomų nesukelia pavojingų pasekmių. Visgi, jei kraujavimas gausus, kyla mažakraujystės rizika. Tokiu atveju gali prireikti papildomai vartoti geležį, o esant itin stipriai anemijai – net ir kraujo perpylimo.

Kada miomos tampa pavojingos?

Nedideli miomų mazgai dažniausiai nesukelia nemalonių simptomų, todėl jų gydyti nereikia – pakanka stebėti savijautą bei reguliariai tikrintis. Didesni mazgai gali lemti stiprų skausmą ar gausų kraujavimą, todėl tokiu atveju gydymas būtinas. Taip pat svarbu atsižvelgti į miomų skaičių bei jų vietą gimdoje. Dažniausiai jų diametras būna 2–6 centimetrai. Labai didelės miomos gali būti sunkiai pašalinamos chirurginiu būdu.

Ar galima išvengti miomų?

Nors nėra galimybės visiškai išvengti šios būklės, gyvenimo būdo įpročiai padeda sumažinti riziką. Tyrimai rodo, kad racionas, kuriame daug cukraus, gali didinti miomų tikimybę. Tuo tarpu didesnis šviežių vaisių bei kryžmažiedžių daržovių (rukolos, brokolių, kopūstų, kalafiorų, lapinių kopūstų, ropių) vartojimas siejamas su mažesne rizika. Šios daržovės pasižymi didele beta karoteno, folio rūgšties, C, E ir K vitaminų bei skaidulų gausa.

Reguliari fizinė veikla taip pat padeda palaikyti mažesnę miomų išsivystymo riziką.

Nėštumas ir gimdos miomos

Daugumai moterų miomos nekliudo pastoti, tačiau kai kurių tipų mazgai gali apsunkinti pastojimą arba lemti ankstyvą nėštumo nutraukimą. Neštumo metu miomos taip pat didina tam tikrų komplikacijų tikimybę, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar ribotas vaisiaus augimas.

Miomos po menopauzės

Hormonų kiekio sumažėjimas menopauzės laikotarpiu dažnai padeda miomoms sumažėti, ir simptomai tampa nebe tokie ryškūs. Toliau augančios ar naujai atsiradusios miomos po menopauzės – nedažnas reiškinys ir reikalauja gydytojo konsultacijos dėl kitų galimų priežasčių.

Santrauka

Gimdos miomos – tai nepiktybiniai audinių dariniai, kurių išsivystymą lemia hormonai, paveldimumas ir gyvenimo būdas. Dydis, skaičius ir vieta gimdoje nulemia galimus simptomus: stipresnius mėnesinius, pilvo ar juosmens skausmą, skausmingus lytinius santykius, dažnesnį šlapinimąsi. Gydymo būdai – nuo paprasto stebėjimo iki vaistų ar chirurginių intervencijų – pasirenkami individualiai. Sveikesnis maistas ir fizinis aktyvumas potencialiai sumažina riziką susidurti su šia būkle.