Kodėl po ginčų dažniau „peršti“ gerklę?

Ar pastebėjote, kad po emocingo ginčo ar didesnio susierzinimo pradeda perštėti gerklę, atsiranda nemalonus sausumas ar net nori kosėti? Šis pojūtis gali atrodyti trigubai keistas – juk karščiavote ne dėl ligos, o dėl stiprių emocijų! Toks jautrumas dažnesnis, nei manome, ir dažnai interpretuojamas klaidingai. Kodėl mūsų gerklė reaguoja į vidinį stresą? Ką daryti, kad nemalonus simptomas nepablogėtų ar netaptų įpročiu?

Kas vyksta mūsų kūne: streso ir emocijų vaidmuo

Streso fiziologija

Stresas ir stiprios emocijos, tokios kaip pyktis ar nervinė įtampa ginčo metu, suaktyvina simpatinę nervų sistemą. Ši sistema parengia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai. Jos metu išsiskiria hormonai, pvz., adrenalinas bei kortizolis, sukeliantys įvairius fiziologinius pokyčius – padažnėja širdies darbas, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis, įsitempia raumenys.

Gerklė nėra išimtis – ją supa spazmuojantys raumenys, o gleivinė, reaguodama į stresą, gali išsausėti. Taip pat esant stresui sumažėja seilių gamyba (pasireiškia burnos ir gerklės sausumas), todėl jautriau reaguojame į išorinius veiksnius: ore esančias dulkes, kvapus, net paprastą kalbėjimą ar gilų kvėpavimą.

Emocijos ir balsas

Daugybė žmonių po intensyvios diskusijos jaučia, kad balsas tampa prikimęs ar net „trūkčioja“. Tai susiję su emocijų paveiktu balso stygų darbu – emocinis stresas priverčia balso aparatus veikti intensyviau ar neįprastai, dažnai įtraukiant ir papildomus raumenis aplink gerklę.

Tai gali sukelti mikrotraumas ir nemalonų pojūtį, kuris praėjus emocijoms paprastai praeina be pasekmių. Tačiau jei emocinės įtampos kartojasi dažnai, ilgainiui galima susidurti su lėtiniu gerklės, balso stygų pertempimu.

Psichosomatinis gerklės skausmo mechanizmas

Kodėl simptomai jaučiami būtent gerklėje?

Gerklė yra viena jautriausių mūsų kūno vietų, turinti tankų nervų tinklą. Ji istoriškai laikoma ir emocijų veidrodžiu – mūsų kalba, balsas ir gebėjimas reikšti save tiesiogiai susiję su gerkle. Stiprios emocijos neretai čia ir pasireiškia: tarsi „užsiveria“ gerklė, „lump in the throat“ efektas, spaudimas, sausumas ar perštėjimas.

Tai – natūrali kūno reakcija: streso metu kvėpavimas pagreitėja, kartais net sulaikomas, dažniau kvėpuojama per burną. O burninis kvėpavimas kaipmat išsausina kvėpavimo takų gleivinę, mažina jų apsaugą. Taip įkvepiame daugiau dulkių, alergenų, kurie papildomai erzina gleivinę ir sukelia perštėjimą.

Refleksinis kosulys ar clearingas

Po ginčo ar emocingo pokalbio dažnai atsiranda noras atsikrenkšti ar pakosėti. Šis refleksas taip pat yra kūno bandymas atkurti kvėpavimo takų „švarumą“– pašalinti gleivėmis padengtus dirgiklius, kuriuos galėjo sukelti keistas kvėpavimas ar net nežymus balso stygų pažeidimas.

Ar gerklės perštėjimas visada reiškia ligą?

Nors daugeliui toks pojūtis kelia nerimą (ypač sezoninio peršalimo metu), jam dažnai nėra jokio uždegiminio pagrindo. Jei simptomai atsirado būtent po streso, užsitęsusios kalbos ar ginčo, galima įtarti emocinį ar funkcionalų dirginimą, o ne infekciją. Tipiški požymiai, kad kaltas stresas:

• Gerklės perštėjimas atsiranda kartu su emocine įtampa.
• Nėra temperatūros ar kitų peršalimo simptomų (pvz., sloga, bendra silpna savijauta).
• Simptomai praeina savaime, nurimus emocijoms, išgėrus vandens ar pailsėjus.

Žinoma, jei perštėjimas pasikartoja nuolat ar stiprėja, gali būti ir kitų sveikatos problemų (lėtinis faringitas, alergijos, refliuksas), todėl svarbu stebėti visą simptomų „paveikslą“.

Kaip palengvinti nemalonius simptomus?

• Vanduo – pagrindinis pagalbininkas. Streso metu gerklė išsausėja, todėl būtina dažnai gurkšnoti vandenį – tai greičiausiai palengvina perštėjimą.
• Sąmoningas kvėpavimas. Atkreipkite dėmesį, per kur kvėpuojate ginčo metu: stenkitės kvėpuoti pro nosį, atidžiai ir lėtai – tai padeda sudrėkinti kvėpavimo takus ir ramina nervų sistemą.
• Balsui – poilsis. Po ilgo ginčo ar karštos diskusijos – leiskite balsui pailsėti, jei imtas skaudėti ar perštėti. Venkite šnabždėti ar kalbėti garsiai.
• Atsipalaidavimo technikos. Meditacija, gilus kvėpavimas, trumpa pertrauka – puikūs būdai sumažinti streso sukeliamus simptomus.
• Vengti dirgiklių. Nerūkykite, venkite čiaudulį skatinančių kvapų, sausos aplinkos, per aštrių ar rūgščių produktų (jei gerklė jautri).

Mitai ir klaidingos nuostatos

Mitas: Jei peršti gerklę, visada sergate peršalimo ar virusine liga.
Faktas: Perštėjimas po ginčo ar emocingų situacijų dažniausiai nėra susijęs su infekcija – jei neprisideda kiti peršalimo simptomai, greičiausiai tai sukelta streso ar gleivinės išsausėjimo.

Mitas: Toks perštėjimas pavojingas.
Faktas: Simptomai laikini ir dažniausiai gyja savaime, jei skiriama dėmesio savijautai ir prevencijai.

Mitas: Tai galima ignoruoti be jokių pasekmių.
Faktas: Kartotinas balsui ir gerklei žalingas stresas, ypač jei esate nuolat įtemptas ar dažnai „rėkiate“, gali sukelti ilgalaikių balso ar gerklės problemų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors ūmus perštėjimas po ginčo dažniausiai praeina savaime, verta konsultuotis su gydytoju, jei:

• Perštėjimas nepraeina kelias dienas ar stiprėja.
• Atsiranda papildomų simptomų: karščiavimas, nuolatinė sloga, stiprus kosulys.
• Turite lėtinių kvėpavimo takų ligų (pvz., astma, alerginis rinitas).
• Pastebite ryškų, nuolatinį balso pakitimą.

Apibendrinimas

Gerklės perštėjimas po ginčų – dažnas reiškinys, susijęs su streso aktyvuotais kūno mechanizmais, gleivinės išsausėjimu bei įprastų refleksų suaktyvėjimu. Simptomas trumpalaikis, dažniausiai nepavojingas, tačiau kuris rodo, kad mūsų kūnas jautriai reaguoja į emocinį krūvį. Laiku pasirūpinę savimi – nurimus emocijoms, pailsėję ir atstatę organizmo skysčius – galime išvengti nemalonių pojūčių bei pasirūpinti bendra gerklės ir balso sveikata.