Kratomas: poveikis ir nauda

Kratomas – natūralus augalas, kurio poveikis pastaruoju metu sulaukė vis daugiau dėmesio. Nors tradiciškai kratomą vartodavo Pietryčių Azijos gyventojai, šiandien šis augalas vis dažniau minimas kaip alternatyva skausmo mažinimui ar nuotaikos gerinimui.

Kratomo poveikis skausmui

Nemažai žmonių renkasi kratomą dėl jo galimo poveikio lėtiniam skausmui. Veikliosios šio augalo medžiagos prisijungia prie opioidiniams panašių receptorių smegenyse. Viena iš stipriausių kratomos sudedamųjų dalių – 7-hidroksimitragininas – už morfiną pasižymi net kelis kartus stipresniu veikimu.

Nors mechanizmas primena opioidų, tokių kaip morfinas ar kodeinas, veikimą, kratomą laikomas nestandartiniu opioidu, nes selektyviai slopina tam tikrus signalus. Būtent todėl kai kurių žmonių patiriami nepageidaujami reiškiniai būna švelnesni palyginus su stipriais receptiniais vaistais nuo skausmo. Vis dėlto šį augalą oficialios medicinos įstaigos nėra pripažinusios kaip gydomąją priemonę.

Nuotaikos gerinimo galimybės

Be skausmo malšinimo, kratomui neretai priskiriamas nuotaiką pakeliantis ar net antidepresinis poveikis. Pradiniai tyrimai signalizuoja, kad augalas gali turėti įtakos depresijos ir kitų emocinių sutrikimų mažinimui. Kai kuriuose tyrimuose su gyvūnais pastebėta, jog kratomos komponentai mažina kortikosterono kiekį organizme. Žinomas faktas, kad depresija siejama su padidėjusiu šio hormono lygiu.

Taip pat yra duomenų, jog kratomą vartojantys žmonės jaučia mažesnį alkio jausmą. Eksperimentai su žiurkėmis rodė, kad augalas sumažina potraukį maistui, slopindamas pagumburio – apetito ir potraukių reguliatoriaus – veiklą. Šiuos efektus dar reikia detaliau patvirtinti tyrimuose su žmonėmis.

Panaudojimas abstinencijos simptomams

Kai kurie žmonės pavieniui bando naudoti kratomą opioidų abstinencijos simptomams mažinti. Pasitelkdami šį augalą, jie siekia palengvinti morfino ar etanolio vartojimo nutraukimo požymius. Vis dėlto šių būdų veiksmingumas nėra patvirtintas ir specialistai ragina būti atsargiems, nes gali išsivystyti priklausomybė ar net atsirasti nutraukimo simptomai nutraukus kratomos vartojimą.

Nepaisant kai kurių entuziastingų vartotojų atsiliepimų, nereikėtų pamiršti, jog kai kuriems asmenims kratomos vartojimas gali kenkti širdžiai bei inkstams, o tam tikrose situacijose gali susilpnėti reakcija ar budrumas, todėl draudžiama vairuoti ar valdyti techniką vartojant kratomą.

Ilgalaikio vartojimo pasekmės

Kratoma – stipriai veikianti natūrali medžiaga, todėl ilgalaikis naudojimas gali turėti įvairių padarinių. Atlikus apklausas, dažniausiai minimi tokie pokyčiai kaip odos patamsėjimas, burnos sausumas, nenumaldomas troškulys, dažnesnis šlapinimasis, svorio mažėjimas bei užkietėjimas.

Dozės ir poveikio variacijos

Standartizuotos dozės kratomui nėra, nes preparatas nėra patvirtintas jokiai gydomajai paskirčiai. Ankstyvi tyrimai rodo, kad vartojant iki 5 gramų žaliavos galima patirti stimuliuojantį, panašų į kofeino, efektą. Didesnės – 5–15 gramų – dozės gali turėti mėgiamo skausmo malšinančio ir raminančio poveikio.

Tačiau trūksta duomenų apie ilgalaikę ar trumpalaikę didesnių dozių įtaką organizmui, tad visais atvejais verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kratomos tipai ir būdai vartoti

Kratoma gali būti skirtingų rūšių: raudonos, žalios ir baltos. Lapų spalva susijusi su jų sunokimo lygiu. Pasirodo, raudonosios veislės būna stipresnės už žaliąsias.

Priklausomai nuo pasirinktų vartojimo metodų, efektai pajuntami maždaug per 10 minučių nuo pavartojimo ir dažniausiai užtrunka iki pusantros valandos.

Populiariausi vartojimo būdai

• Kratomos miltelius galima sumaišyti su vandeniu ir išgerti kaip gėrimą.
• Kartais naudojamas „toss-and-wash“ metodas – miltelių paėmimas į burną, iškart užgeriant vandeniu.
• Kratomos lapai verdami kaip arbata.
• Gana dažnas vartojimo būdas – kapsulės, kuriose yra susmulkinti džiovinti lapai.
• Retkarčiais kratomą kramtoma, rūkoma ar vartojama kaip augalinis ekstraktas.

Saugumo rekomendacijos

Prieš pradedant vartoti bet kokį augalinį preparatą ar papildą, įskaitant kratomą, būtina pasverti galimas rizikas. Kratomos sudėtyje gali būti itin stipriai veikiančių junginių, todėl būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Nemažai nepageidaujamų reakcijų – nuo pykinimo ar galvos svaigimo iki kepenų sutrikimų ar, retais atvejais, net mirties – rodo, kad saugumas nėra užtikrintas. Be to, tam tikri gaminiai gali būti užteršti sunkiaisiais metalais ar kenksmingomis bakterijomis.

Galimos sąveikos ir perdozavimas

Kratomą vartojant kartu su kitais vaistais, papildais ar psichotropinėmis medžiagomis galima išprovokuoti pavojingas sąveikas, kepenų ar kitų organų pažeidimus. Stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip kofeinas, ar raminamųjų vartojimas kartu su kratomu gali raštingai padidinti šalutinių poveikių riziką – nuo susilpnėjusio kvėpavimo iki rimtų gyvybei pavojingų būklių.

Pavojus pereiti ribą ir pavartoti per didelį kiekį taip pat išlieka. Nors mirčių atvejų registruota nedaug, jos dažniausiai būdavo susijusios su kratomos derinimu su kitomis medžiagomis.

Priklausomybė ir nutraukimo simptomai

Ilgai vartojant kratomą gali išsivystyti priklausomybė – tai reiškia, kad žmogus tęsia vartojimą net pastebėjęs blogėjančią savijautą ar neigiamus pokyčius.

Yra atvejų, kai žmonės, nutraukę kratomos vartojimą po ilgesnio laikotarpio, pajuto nutraukimo sindromą. Pagrindiniai požymiai – susierzinimas, agresyvumas, raumenų bei kaulų skausmai, judesių trūkčiojimai, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šalčio pojūtis, viduriavimas, drebulys, nerimas ar net depresija. Paprastai šie simptomai išlieka iki savaitės.

Nors kai kurios veikliosios kratomos sudedamosios dalys veikia kaip opioidai, priklausomybės vystymasis laikomas kiek silpnesniu nei stipriems opioidiniams vaistams, tačiau galimos psichozės simptomų, tokių kaip haliucinacijos ar kliedesiai, išsivystymas.

Teisinis reglamentavimas

Kratoma nėra laisvai prieinama visoje Europoje – kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Singapūre, Danijoje, Prancūzijoje ar Kroatijoje, jos vartojimas ir prekyba yra visiškai draudžiama. Tačiau kitose šalyse ji parduodama legaliai.

Ar kratomą galima aptikti narkotikų testuose?

Dėl kratomos netipinės sudėties įprastai atliekami greitieji testai narkotikams jos nerodo. Ji nepatenka į dažniausiai tikrinamų medžiagų – kanabinoidų, amfetaminų, opioidų, kokaino, PCP – sąrašą. Visgi, jei atliekamas specialus testas, galimas ir kratomos aptikimas organizme.

Trumpa apžvalga

Kratoma pasižymi tiek stimuliuojančiomis, tiek raminančiomis savybėmis, priklausomai nuo dozės. Nors kai kur ji tradiciškai vartojama skausmui, miego ar nuotaikos problemoms palengvinti, patikimų saugumo ir veiksmingumo duomenų trūksta. Specialistai nerekomenduoja kratomos kaip reguliaraus gydomojo ar rekreacinio preparato. Jei pastebite, kad tapo sunku funkcionuoti be jos ar atsiranda abstinencijos simptomai, kreipkitės pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus.