Kiaulytė: Priežastys, simptomai ir gydymas

Kiaulytė – tai virusinė infekcija, dažniausiai paveikianti ausų srityje esančias seilių liaukas. Jeigu įtariate, kad užsikrėtėte kiaulyte ar bendravote su sergančiu žmogumi, labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Specifinio gydymo nuo kiaulytės nėra, nes šios infekcijos neveikia antibiotikai. Daugiausia pagalbos suteiks simptomų palengvinimas ir organizmui suteiktas laikas pasveikti.

Kiaulytės simptomų malšinimas

Kai užklumpa kiaulytė, daugiausia dėmesio reikia skirti savijautos gerinimui. Simptomai dažniausiai lengvėja savaime, tačiau galite sau padėti paprastais būdais:

• Švelniai šildykite ar vėsinkite patinusias liaukas. Kiekvienam gali padėti skirtingai – pabandykite tiek šilumą, tiek šaltį ir pasirinkite, kas malšina skausmą labiausiai.
• Jei patinęs sėklidės, tam taip pat galite naudoti ledą ar vėsų rankšluostį.
• Gerkite daug skysčių. Rūpinkitės, kad organizmui netrūktų vandens, bet venkite rūgščių gėrimų, pavyzdžiui, apelsinų ar greipfrutų sulčių – jos gali labiau dirginti gerklę.
• Valgykite minkštą, lengvai kramtomą maistą – sriubas, košes ar trintas bulves. Kieti ir lipnūs produktai gali didinti žandikaulio skausmą.
• Ilsėkitės kiek įmanoma daugiau – miegas stiprina imunitetą ir padeda greičiau pasveikti.
• Galite vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo (išskyrus aspiriną vaikams ir kūdikiams iki 6 mėnesių be gydytojo nurodymo).
• Kasdien laikykitės namuose ir venkite artimo kontakto su kitais mažiausiai penkias dienas nuo liaukų paburkimo pradžios.

Jeigu simptomai nepagerėja savaitę ar pradeda stiprėti, pasitarkite su gydytoju dėl tolimesnės pagalbos.

Kiaulytės komplikacijos

Nors dažniausiai kiaulytė praeina be didesnių pasekmių, kartais ši infekcija gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Tai labiau tikėtina suaugusiems ar tiems, kurie nėra paskiepyti.

• Sąnarių uždegimas. Virusas gali sukelti sąnarių patinimą ir skausmą, kurie paprastai praeina pasibaigus ligai.
• Sėklidžių uždegimas (orchitas). Dažniausiai pasireiškia vyrams po brendimo ir pasireiškia sėklidžių skausmu bei patinimu. Kartais jis gali sumažinti vaisingumą, tačiau tai dažniausiai laikina.
• Kiaušidžių uždegimas (ooforitas). Neretai pasitaiko kartu su stipriu pilvo skausmu, šleikštuliu, karščiavimu. Dažnai šią būklę supainioja su apendicitu.
• Krūtų audinio uždegimas (mastitas). Iki atsiradus vakcinai, ši komplikacija buvo gana dažna, bet dabar ji retos.
• Kasos uždegimas (pankreatitas). Gali sukelti priepuolinius pilvo skausmus, vėmimą, karščiavimą.
• Meningitas. Smegenų dangalų uždegimas pasireiškia karščiavimu, kaklo sustingimu. Maždaug 1 iš 10 žmonių, kuriems išbrinksta žandikaulis, gali pasireikšti ši komplikacija.
• Klausos susilpnėjimas arba netekimas. Gali būti laikinas ar nuolatinis.
• Encefalitas – smegenų uždegimas, kuris pasitaiko labai retai (maždaug 1 iš 1000 ligonių) ir gali būti pavojingas gyvybei.

Šis virusas taip pat, nors ir labai retai, gali neigiamai paveikti akis, inkstus, širdį ar skydliaukę.

Kaip išvengti kiaulytės

Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo kiaulytės – skiepai. Šiuo metu siūloma dvi vakcinos rūšys:

• MMR vakcina saugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, tinkama vaikams ir suaugusiesiems.
• MMRV vakcina naudojama tik vaikams ir papildomai apsaugo nuo vėjaraupių.

Vaikams rekomenduojama pirmą MMR skiepą gauti 12–15 mėnesių amžiaus, antrą – 4–6 metų amžiaus. Dėl papildomų dozių ar kitų vakcinų rūšių galima tartis su gydytoju. Jaunimui ar suaugusiems, kurių imunizacijos istorija neaiški, gydytojas gali pasiūlyti atlikti tyrimus arba paskiepyti iš naujo.

Persirgus kiaulyte dažniausiai susiformuoja ilgalaikis imunitetas ir antrą kartą šia infekcija susirgti praktiškai neįmanoma.

Skiepų saugumas ir šalutinės reakcijos

Daug kartų mokslininkų vertinta MMR vakcina pripažinta saugia. Duomenys rodo, kad šis skiepas beveik dešimt kartų sumažina riziką užsikrėsti kiaulyte, o susirgus – simptomai būna gerokai lengvesni nei neskiepytiems žmonėms.

Dažniausi neskiepytų asmenų pastebimi požymiai po MMR injekcijos – lengvas bėrimas, nedidelis karščiavimas ar jautrumas skiepijimo vietoje. Kartais gali pasitaikyti alerginės reakcijos – dusulys, švokštimas, odos spalvos pakitimai ar didelis silpnumas. Jei atsiranda tokie simptomai, būtina nedelsti kreiptis į gydytoją.

Prieš skiepijant svarbu aptarti su gydytoju, ar anksčiau nepasireiškė stipraus šalutinio poveikio, ar pastaruoju metu buvo atlikta kitų skiepų, vartojami vaistai ar papildai, sergama lėtinėmis ligomis, buvo kraujo perpylimų ar šeimoje yra buvę traukulių epizodų. Jeigu pastaruoju metu jaučiatės prastai ar sergate rimtesne liga, gydytojas gali rekomenduoti skiepą atidėti.

Nėščiosios arba ketinančios pastoti moterys neturėtų būti skiepijamos nuo kiaulytės.

Kiaulytės plitimo stabdymas

Norint apsaugoti namų aplinką ir artimuosius nuo kiaulytės, svarbu laikytis šių higienos taisyklių:

• Dažnai plauti rankas, ypač prieš ir po rūpinimosi sergančiuoju vaikų.
• Įpratinti šeimos narius rankas plauti kuo dažniau, ypač prieš valgį ir po jo.
• Nesidalinti indais, gėrimų buteliais ar įrankiais.
• Naudotas nosinaites iškart išmesti į šiukšliadėžę, kad jų neliestų kiti.
• Reguliariai dezinfekuoti paviršius, kuriuos dažnai liečiama, pvz., rankenas, jungiklius, maišytuvus ar vaikų žaislus.

Santrauka

Kiaulytė – itin lengvai plintanti virusinė liga. Skiepai – patikimiausia apsauga nuo šios infekcijos. Daugeliu atvejų liga praeina be komplikacijų, tačiau kartais gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Taisyklinga higiena ir imunitetą stiprinančios priemonės padeda stabdyti viruso plitimą šeimoje ir artimoje aplinkoje.