Žiedadulkių alergija: tipai, simptomai, priežastys, gydymas ir daugiau

Jei pastebite, kad tam tikrais metų laikais jums padažnėja čiaudulys, nosies užgulimas ar ašaroja akys, galite būti jautrūs žiedadulkėms. Norint išsiaiškinti, ar tikrai turite žiedadulkių alergiją, reikalingi tam tikri diagnostiniai tyrimai. Gydytojas pirmiausia klausinės apie jūsų simptomus, jų trukmę, sezoniškumą ir galimas priežastis.

Alergijos žiedadulkėms nustatymas

Diagnozuojant žiedadulkių alergiją, dažniausiai atliekami du pagrindiniai tyrimai: kraujo tyrimas ir odos dūrio mėginys.

Kraujo tyrimo metu nustatomas specialaus imunoglobulino E (IgE) kiekis kraujyje. Šis baltymas gaminamas imuninės sistemos sąlyčio su alergenu metu. Jei jo lygis didesnis nei įprastai, tikėtina, kad turite alergiją žiedadulkėms.

Kitas būdas – odos dūrio testas. Jo metu į odą su specialia adatele įleidžiama lašelis žiedadulkių ekstrakto. Po kelių minučių stebima, ar odoje neatsiranda paraudimas, patinimas ar niežulys – tai gali būti alerginės reakcijos požymiai.

Simptomų suvaldymas: nuo vaistų iki kasdienybės

Žiedadulkių alergijos simptomus galima sušvelninti keliais būdais. Kiekvienam žmogui gali tikti skirtingas derinys, todėl svarbu išbandyti ir rasti efektyviausią.

• Nosies skalavimas. Naudojant specialų indelį ar buteliuką su druskos tirpalu, praplaunama nosies ertmė ir pašalinamos susikaupusios žiedadulkės. Tai padeda lengviau kvėpuoti ir sumažinti gleivinės dirginimą.
• Vaistiniai preparatai. Dažniausiai vartojami geriamieji antihistamininiai vaistai, kurie sumažina imuninės sistemos reakciją į alergeną. Esant stipresniems simptomams, pasitelkiami ir nosies purškalai, kurių sudėtyje būna dekongestantų ar kortikosteroidų – šie mažina nosies gleivinės paburkimą. Kai kurie vaistai turi kelias veikliąsias medžiagas viename. Svarbu prisiminti, kad dekongestantų negalima vartoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės, nes gali išsivystyti pripratimas.
• Receptiniai vaistai. Jei įprasti vaistai neveikia, gydytojas gali paskirti stipresnių preparatų. Kai kurie jų veikia kitus alergijos sukėlėjus, ne tik histaminą, arba taikomi specifinėms žolių ar piktžolių žiedadulkių rūšims.
• Alergenų imunoterapija. Jei vaistai nepadeda, gali būti siūloma alergenų imunoterapija – periodiškos injekcijos, palaipsniui didinant žiedadulkių kiekį. Ilgainiui tai padeda organizmui priprasti prie alergeno ir sušvelninti reakciją.

Prevencija – svarbiausia gynyba

Stenkitės kiek įmanoma sumažinti kontaktą su žiedadulkėmis ypač jų koncentracijos piko metu. Keletas praktiškų patarimų kasdienai padės sumažinti simptomų riziką:

• Patikrinkite orų prognozes – jose dažnai skelbiama žiedadulkių koncentracija ore. Venkite ilgai būti lauke, kai jų lygis aukštas – dažniausiai tai šiltos, sausos ir vėjuotos dienos. Esant daug žiedadulkių, darbus lauke atidėkite kitam kartui.
• Namuose ir automobilyje laikykite uždarytus langus, naudokite kondicionierių su HEPA filtru. Skalbkite drabužius automatinėje džiovyklėje, o ne džiovinkite lauke – taip išvengsite žiedadulkių nusėdimo ant audinių.
• Po buvimo lauke nusirenkite drabužius, nusimaudykite ir plaukite plaukus, ypač prieš eidami miegoti. Taip neleisite žiedadulkėms kauptis ant patalynės.
• Jei turite naminių gyvūnų, netrukdykite jiems lankytis miegamajame, nes ant jų kailio lengvai prikimba žiedadulkės.
• Dėvėkite akinius nuo saulės, kad apsaugotumėte akis, ir kepurę, kuri neleistų žiedadulkėms kauptis plaukuose.
• Vaistus pradėkite vartoti dar prieš pasirodant pirmiesiems simptomams didelių žiedadulkių kiekių metu – taip apsisaugosite nuo staigios alerginės reakcijos.

Žiedadulkių ir maisto kryžminė alergija

Žmonėms, kurie jautrūs žiedadulkėms, gali pasireikšti burnos niežėjimas ar patinimas suvalgius tam tikrų vaisių ar daržovių. Ši būklė vadinama burnos alergijos sindromu (oral allergy syndrome). Ji dažniausiai pasitaiko asmenims, alergiškiems beržų žiedadulkėms, tačiau kartais pasireiškia ir reaguojant į kitų augalų žiedadulkes – pavyzdžiui, žolių ar piktžolių.

Pagrindinė sindromo priežastis – baltymų panašumas tarp kai kurių žiedadulkių ir vaisių ar daržovių baltymų. Imuninė sistema juos supainioja – pavyzdžiui, obuolio baltymus palaiko žiedadulkių baltymais, todėl iš karto suvalgius gali atsirasti burnos, lūpų, liežuvio ar gerklės niežulys, patinimas. Paprastai reakcija pasireiškia netrukus po valgymo, rečiau – po valandos ar kiek vėliau. Nors didžiausias žiedadulkių kiekis būna tam tikru metų laiku, burnos alergijos sindromas gali pasireikšti bet kada, tačiau alerginiu sezonu reakcijos dažniausiai būna stipresnės.

Nors ši būklė paprastai nėra pavojinga, retais atvejais ji gali progresuoti iki rimtesnių simptomų – pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimų ar stipraus veido patinimo.

Kokie maisto produktai gali sukelti burnos alergiją?

Kokie vaisiai ar daržovės sukels simptomus, priklauso nuo to, kurio tipo žiedadulkėms esate jautrūs:

• Beržų žiedadulkės: obuoliai, abrikosai, vyšnios, persikai, kriaušės, slyvos, kiviai, morkos, salierai, petražolės, žemės riešutai, sojos pupelės, migdolai, lazdynų riešutai.
• Žolių žiedadulkės: persikai, arbūzai, apelsinai, pomidorai, bulvės.
• Piktžolių (pelyno) žiedadulkės: paprika, brokoliai, kopūstai, kalafiorai, lapinis burokas, česnakai, svogūnai, petražolės, anyžiai, kalendra, kmynai, pankoliai, juodieji pipirai.
• Raganiai (ambrozija): melionai, bananai, agurkai, cukinijos, bulvės.

Nedaugelis žmonių reaguoja į visus produktus – dažnai reakcija pasireiškia tik suvalgius tam tikrą rūšį vaisiaus ar daržovės, kartais – tik neskustą jų rūšį (pavyzdžiui, obuolių žievelėje).

Burnos alergijos sindromas dažniausiai pasireiškia suvalgius žalių vaisių ar daržovių – kaitinimas (virti ar kepti) baltymus suardo, todėl jų vartojimas karštus dažniausiai nesukelia simptomų. Jei patiriate diskomfortą, pasistenkite rinktis virtus ar konservuotus produktus bei nuvalyti žievelę.

Kada būtinas specialisto vertinimas?

• Jaučiate ypač stiprius simptomus (gerklės patinimą, sunkų kvėpavimą)
• Simptomai su kiekvienu sezonu stiprėja
• Jautrumas išryškėja suvalgius riešutų
• Burnos alergijos požymiai pasireiškia net valgant virtu ar kitaip apdorotu maistu
• Pastebite bendrą organizmo reakciją – bėrimus, vėmimą ar dusulį

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Turint alergiją žiedadulkėms, organizmo imuninė sistema klaidingai jas atpažįsta kaip pavojingus mikroorganizmus. Tai sukelia įvairius simptomus – nosies užgulimą, slogą, ašarojančias akis ar nuovargį. Jei pastebite tokių požymių, verta aptarti simptomų valdymą su gydytoju – vaistai, gyvenimo būdo pokyčiai bei prevencija leidžia žymiai pagerinti savijautą net ir žiedadulkių piko metu.