Sezoninė depresija: simptomai, priežastys ir gydymas

Sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) simptomai kasmet pasikartoja panašiu metu – neretai prasideda rudenį ar žiemą ir išnyksta atėjus pavasariui arba vasarai. Tai nėra atskira nuotaikos sutrikimo forma, bet tam tikras didžiosios depresijos arba bipolinio sutrikimo variantas, kuriame nuotaikos ir elgesys kinta priklausomai nuo metų laiko.

Kaip atpažinti sezoninę depresiją

SAD būdingas įvairių nuotaikos sutrikimų cikliškumas. Diagnozė nustatoma, kai simptomai pasireiškia tuo pačiu sezonu dvejus ar daugiau metų iš eilės, o kitais metų laikais žmogus jaučiasi įprastai. Pastebima, kad gyvenime daugiau sezonų gali būti su depresijos ar manijos požymiais nei be jų.

Neretai šį sutrikimą sunku atpažinti, nes SAD simptomai gali būti panašūs į ilgalaikio nuovargio sindromą, skydliaukės veiklos sutrikimus, gliukozės kiekio kraujyje pokyčius, virusines infekcijas ar kitus nuotaikos svyravimus.

Tyrimai ir vertinimas

• Atliekamas fizinis ištyrimas, siekiant nustatyti galimas organines sveikatos problemas.
• Kartais prireikia laboratorinių kraujo tyrimų, kad būtų paneigti kiti fiziniai susirgimai.
• Pokalbio metu aiškinamasi apie žmogaus mintis, emocijas bei elgesį.
• Gali būti prašoma užpildyti klausimyną apie patiriamus simptomus.

Gydymo galimybės

Kiekvieno žmogaus gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų stiprumą bei kitus galimus nuotaikos sutrikimus, jei jų yra.

Vaistai sezoninei depresijai

Paprastai gydymui skiriami antidepresantai. Tam tikri vaistai profilaktiškai pradedami vartoti dar prieš pasireiškiant įprastiems simptomams, nes efektas pasireiškia ne iš karto. Kartais rekomenduojami ir kiti medikamentai, atsižvelgiant į individualią situaciją.

Psichoterapija

Kognityvinė elgesio terapija padeda įgyti įgūdžių, kaip efektyviau tvarkytis su neigiamomis mintimis ir emocijomis, susijusiomis su sezoniniu nuotaikos svyravimu. Tokios terapijos metu mokomasi savipagalbos strategijų ir būdų įveikti sunkumus.

Vitaminas D ir mityba

Moksliniai duomenys atskleidžia, kad žemas vitamino D kiekis dažnesnis tarp žmonių, sergančių SAD, tačiau neaišku, ar papildai padeda sumažinti simptomus. Dažniausiai šis trūkumas pastebimas dėl menko saulės apšvietimo arba nepakankamos šio vitamino suvartojimo per maistą. Kitų maisto papildų nauda SAD gydyme dar neištirta.

Šviesos terapija ir natūralus apšvietimas

Viena efektyviausių pagalbos priemonių žmonėms, kurių nuotaika suprastėja atvėsus orams ar sumažėjus dienos šviesos, yra šviesos terapija. Apšvietimas veikia mūsų organizmo biologinį laikrodį ir kai kuriuos hormonus, todėl jo trūkumas gali lemti nuotaikos pablogėjimą.

Šviesos terapijos principai

• Naudojama speciali lempa, kuri savo skleidžiama šviesa yra daug stipresnė nei įprastų namų šviestuvų.
• Sėdima 0,5 metro atstumu nuo lempos, vengiant žiūrėti tiesiai į šaltinį.
• Pradžioje užsiėmimai trunka 10–15 minučių, palaipsniui didinant iki 30–45 minučių kasdien.

Vieniems simptomai gali ženkliai sumažėti vos po kelių sekundžių, kitiems gali prireikti ilgesnio gydymo. Kartais gydymo trukmė ilginama iki kelių kartų per dieną. Rekomenduojama tęsti šviesos terapiją iki pavasario ar vasaros, kol grįžta natūralios saulės.

Kaip pasirinkti šviesos terapijos lempą

Prieš įsigyjant lempą verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausios ryškumo galios ir naudojimo. Patariama pasirinkti lempą, kurios šviesos stiprumas siekia bent 10 000 liuksų bei yra minimalus kiekis ultravioletinių spindulių.

Kiti šviesos terapijos aspektai

Jeigu turite jautrią odą, akių ligų ar esate turėję bipolinio sutrikimo požymių, apie šviesos terapijos galimybes reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat ypač svarbu pranešti apie regos organų sveikatos sutrikimus (pvz., glaukomą, kataraktą).

Lauko veikla ir natūrali šviesa

Specialistai ragina, kiek įmanoma, kuo daugiau būti lauke anksti ryte, ypač esant šviesiam orui. Kai tai nėra įmanoma dėl metų laiko, gali padėti šviesos terapija arba vaistai.

Profilaktika

Nors tyrimų apie SAD prevenciją nedaug, galima imtis kelių paprastų priemonių, kurios padeda palaikyti gerą savijautą ir sumažinti riziką:

• Kasdien stengtis praleisti laiko gryname ore – net ir apniukus, dienos šviesa teikia naudą. Jei lauke per šalta, verta pasėdėti prie lango su atitrauktomis užuolaidomis.
• Rudens pradžioje, dar neatslinkus niūrioms dienoms, galima pradėti naudoti šviesos lempą.
• Vadovautis gydytojo rekomendacijomis dėl antidepresantų vartojimo laiko.
• Rinktis subalansuotą mitybą, valgyti vaisių, daržovių, rupios rupių grūdų duonos ir baltymų turintį maistą. Net ir esant potraukiui angliavandeniams ar saldumynams, verta prižiūrėti racioną.
• Reguliariai mankštintis – rekomenduojama bent pusvalandis penkis kartus per savaitę.
• Išlaikyti aktyvų socialinį gyvenimą. Artimųjų, draugų ir bendraminčių palaikymas yra itin reikšmingas.

Kasdienybė su sezoniniu nuotaikos svyravimu

Norint palengvinti SAD simptomus, itin svarbu kaupti kuo daugiau natūralios šviesos, sveikai maitintis, judėti ir nepamiršti socialinio gyvenimo. Taip pat padėti gali šie patarimai:

• Jei nuotaika stipriai blogėja, neatidėliokite ir kreipkitės į sveikatos specialistus.
• Stebėkite miego režimą, stenkitės eiti miegoti ir keltis panašiu laiku kiekvieną dieną. Jei miegate dieną – tegu pogulis būna trumpas.
• Prižiūrėkite, kad jūsų namuose ir darbo vietoje netrūktų natūralios šviesos – atitraukite užuolaidas, apgenėkite augalus.
• Ieškokite kasdienių veiklų, kurios teikia džiaugsmą ir padeda atsipalaiduoti – tai gali būti filmai ar savanorystė.
• Venkite alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų, nes ilgainiui jos gali bloginti situaciją.
• Nespauskite savęs dėl visų užduočių – išsikelkite prioritetus ir imkitės vienos veiklos vienu metu.
• Sunkiais laikotarpiais venkite svarbių sprendimų.
• Prireikus kalbėkitės su artimaisiais ar draugais – jie gali padėti rasti sprendimus.
• Turėkite kantrybės – kartais simptomai gali praeiti palaipsniui.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei kasmet atsikartojantys nuotaikos, motyvacijos ir energijos pokyčiai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, neatidėliokite ir pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu. Atvirai papasakokite apie pojūčius ir nuotaikas – gydytojas padės surasti tinkamiausius sprendimus ir gydymo būdus.

Sezoninės depresijos esmė

Sezoninė depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuris pasikartoja kasmet, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Priklausomai nuo individualios situacijos, ją galima valdyti pasitelkus šviesos terapiją, psichoterapiją, vaistus ar keičiant gyvenimo būdą. Pastebėjus nuotaikos svyravimus tam tikru metų laiku, pasitarkite su specialistu – kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo greičiau pagerės savijauta.