Sarkoidozė: simptomai, stadijos, priežastys ir gydymas

Sarkoidozė yra sudėtinga liga, kurios tikrosios priežastys iki šiol nėra tiksliai nustatytos. Kai kurių žmonių organizme šią būklę gali paskatinti infekcija, sąlytis su chemikalais, dulkėmis ar kitomis aplinkos medžiagomis. Taip pat svarbus ir imuninės sistemos vaidmuo – kai ji reaguoja pernelyg aktyviai, pradėdama pulti savus audinius.

Ar sarkoidozė gali būti paveldima?

Pastebėta, kad sarkoidozei išsivystyti turi įtakos genetika – rizika didesnė tiems, kurie sergančiųjų šeimoje jau turėjo. Manoma, kad genetiniai skirtumai lemia, kodėl ši liga išsivysto tik iš dalies žmonių, susidūrusių su galimais veiksniais. Tačiau kol kas konkrečių, už sarkoidozę atsakingų genų, tyrėjams atrasti nepavyko.

Kaip nustatoma sarkoidozė?

Dėl nevienareikšmių simptomų ir jų panašumo į kitas ligas sarkoidozės diagnozavimas gali būti komplikuotas. Paprastai ligai nustatyti svarbūs trys veiksniai:

• Simptomai
• Granuliomų buvimas
• Kitų priežasčių neįtraukimas

Tyrimai dažniausiai prasideda nuo išsamios ligos istorijos ir apžiūros. Neretai atliekami krūtinės ląstos rentgeno tyrimai, galintys atskleisti granuliomas ar randus plaučiuose, širdyje. Kiti vaizdiniai tyrimai, kaip MRT ar echoskopija, leidžia ištirti granuliomas kituose organuose.

Audinių paėmimas tyrimams

Diagnozei patvirtinti svarbus biopsijos tyrimas, kai imami audinių mėginiai, dažniausiai iš odos, limfmazgių, plaučių ar kitų organų. Prireikus plaučių ar limfmazgių biopsijos, dažnai naudojamas bronchoskopas – plona, šviesos pluoštu apšviesta vamzdelė. Kartais atliekamas mediastinoskopijos tyrimas arba EBUS procedūra, kai mėginiai paimami naudojant ultragarsą ir adatą be pjūvio.

Papildomi tyrimai

Norint suprasti ligos įtaką organizmui, dažnai atliekami papildomi kraujo, šlapimo tyrimai, vertinama organų funkcija, atliekami plaučių veiklos, akių tyrimai, širdies elektrokardiograma, nervų sistemos būklės tyrimai, o prireikus ir PET skenavimas ar tuberkuliozės testas.

Sarkoidozės gydymas

Nors šios ligos išgydyti neįmanoma, daugeliui ji praeina savaime ir be gydymo. Dažnas atvejis, kai simptomai būna lengvi arba jų visai nėra, o gydymas nereikalingas. Esant ryškesnei ligos eigai, gydymas padeda mažinti simptomus ir apsaugo organus nuo pažeidimų.

Gydymo priemonės

• Gliukokortikoidai. Dažniausiai naudojami vaistai, padedantys slopinti uždegimą. Priklausomai nuo pažeistų vietų, jie gali būti vartojami tabletėmis, purškiami ar naudojami kaip tepalas. Tablečių vartojimas ilgainiui gali lemti nuotaikų svyravimus, svorio augimą, padidėjusį kraujospūdį ar padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje.
• Imunosupresantai. Šios medžiagos veikia imuninę sistemą ir padeda apsaugoti organus nuo pažeidimo. Metotreksatas – vienas dažniausiai skiriamų vaistų. Jie gali būti vartojami tabletėmis arba leidžiami, tačiau gali pakenkti kepenims ar kraujo ląstelėms.
• Imuninės sistemos biologiniai vaistai. Kai kuriems žmonėms skiriama anti-TNF alfa antikūnų, slopinančių tam tikras uždegimines molekules. Jie leidžiami į veną ir reikalauja atidaus poveikio stebėjimo.
• Antimalariniai vaistai. Kai kurie vaistai (pvz., hidroksichlorokvinas, chlorokvinas), įprastai skirti maliarijai, taip pat naudojami sarkoidozei gydyti esant odos ar sąnarių simptomams. Gali sukelti odos ar regos pokyčius.
• NVNU. Vaistai nuo uždegimo bei skausmo, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas, kartais vartojami simptomams trumpam palengvinti. Ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti virškinimo trakto problemų ir juos turi skirti gydytojas.

Nemedikamentiniai būdai

• Fizinė terapija ir pratimai padeda įveikti nuovargį, stiprina raumenis.
• Plaučių reabilitacija palengvina kvėpavimą ir padidina ištvermę.
• Esant širdies ritmo sutrikimams, gali prireikti širdies stimuliatoriaus.
• Organų transplantacija svarstoma, jei pažeidžiami plaučiai, širdis ar kepenys.

Sarkoidozės išplitimo laipsniai

Ligos eiga skirstoma į stadijas, remiantis plaučių būkle pagal rentgeno tyrimą. Yra penkios pagrindinės stadijos (nuo 0 iki IV):

• 0 stadija: Nėra jokių plaučių ar limfmazgių pokyčių.
• I stadija: Granuliomos pastebimos tik limfmazgiuose. Kartais pasireiškia karščiavimas, sąnarių skausmai, bėrimai – būdinga Lofgreno sindromui, kuris dažniausiai praeina savaime per pusmetį–dvejus metus.
• II stadija: Granuliomų tiek limfmazgiuose, tiek plaučiuose.
• III stadija: Granuliomų randama tik plaučių audinyje.
• IV stadija: Nuolatinis plaučių randėjimas; tokie pakitimai nebegrįžtami.

Stadija nebūtinai atitinka simptomų stiprumą. Žemesnėje stadijoje atsidūrusiems žmonėms dažniau pasitaiko visiškas pasveikimas, tačiau visi gali jausti įvairaus sunkumo simptomus.

Galimos sarkoidozės komplikacijos

Daugeliu atvejų sarkoidozė išnyksta per kelerius metus, o ilgalaikė žala organizmui nėra įprasta. Maždaug du trečdaliai pacientų visiškai pasveiksta per 2–3 metus, ypač jei pasireiškė Lofgreno sindromas.

Jei ligos simptomai išlieka ilgiau nei trejus metus, rizika susidurti su liekamaisiais reiškiniais išauga. Maždaug 10–20% sergančiųjų ilgainiui išsivysto nuolatiniai vidaus organų pažeidimai, dažniausiai plaučiuose.

Kokie organai gali nukentėti?

• Plaučiai: Kuo labiau sukaustomas plaučių audinys, tuo sudėtingiau kvėpuoti. Galimas plaučių hipertenzijos išsivystymas, kai padidėja spaudimas plaučių kraujagyslėse ir sunkėja širdies darbas.
• Akys: Uždegimas gali pažeisti tinklainę ir sukelti aklumo riziką. Retais atvejais gali vystytis glaukoma ar katarakta.
• Inkstai: Dėl kalcio apykaitos sutrikimų gali imti formuotis inkstų akmenys ir silpnėti inkstų funkcija.
• Širdis: Jei širdyje atsiranda granuliomų, galimi ritmo bei kraujotakos sutrikimai.
• Nervų sistema: Esant pažeidimams smegenyse ar nervuose, simptomai gali priminti išsėtinę sklerozę: atsiranda silpnumas, tirpimas, veido raumenų nusileidimas, traukuliai, klausos problemos.

Nors kai kurie atvejai gali būti sunkūs, dažniausiai sarkoidozė nesutrumpina gyvenimo trukmės: apie 1–5% atvejų pasekmės būna grėsmingos gyvybei.

Gyvenimas su sarkoidoze

Labai svarbu nuosekliai laikytis gydytojo rekomendacijų ir informuoti jį apie bet kokius naujus ar pasikeitusius simptomus. Net jei jaučiatės gerai, reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia laiku aptikti galimas komplikacijas ir įvertinti gydymo veiksmingumą.

Ką galite padaryti patys?

• Mityba: Rinkitės sveiką, įvairų, daug daržovių, vaisių, baltymų turintį racioną, ribokite cukraus kiekį ir stenkitės nepriaugti svorio.
• Alkoholio vengimas: Daugelis gydymui naudojamų vaistų gali pakenkti kepenims, todėl alkoholis tik padidina riziką.
• Nerūkykite: Tabako produktai stiprina plaučių pažeidimo tikimybę.
• Aktyvumas: Judėjimas padeda palaikyti gerą savijautą ir įveikti nuovargį.
• Streso valdymas: Meditacija, kvėpavimo pratimai, psichologinė pagalba sumažina streso lygį.
• Miegas: Reguliarus kokybiškas poilsis padeda mažinti uždegimą organizme ir pagerina emocinę būklę. Jeigu sunku užmigti, pasitarkite su gydytoju.
• Palaikymas: Raskite būdų pasikalbėti apie jus kamuojančius sunkumus su artimaisiais ar specialistais.

Išvada

Sarkoidozės eiga labai individuali – nemažai žmonių visiškai pasveiksta, tačiau daliai liga tampa lėtine. Tinkamai suderintas gydymas ir sveikas gyvenimas padeda sumažinti simptomų pasireiškimą ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.