Bradikardija (sulėtėjęs širdies ritmas): simptomai, priežastys ir gydymas

Bradikardija yra būklė, kai širdies plakimas sulėtėja ir nustatomas rečiau nei 60 kartų per minutę. Tai reiškia, kad širdis dirba lėčiau nei įprastai – nors dauguma suaugusiųjų širdies ritmas paprastai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę.

Širdies darbą lemiančios priežastys

Ne visada lėtas pulsas kelia pavojų sveikatai. Pavyzdžiui, poilsio ar miego metu širdies susitraukimų dažnis natūraliai sumažėja ir gali būti žemiau 60 dūžių per minutę. Kai kurie aktyviai sportuojantys žmonės, ypač profesionalūs sportininkai, taip pat natūraliai turi retesnį širdies ritmą – nuo 40 iki 60 dūžių per minutę – ir daugeliui jų tai visiškai normalu.

Vis dėlto, kai kuriems žmonėms lėtas širdies ritmas lemia, kad audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies. Dažnai tai yra ženklas, jog širdies elektrinė sistema neveikia taip, kaip turėtų, ir gali atsirasti įvairių simptomų.

Bradikardijos ir tachikardijos skirtumai

Bradikardija reiškia lėtą širdies ritmą, o tachikardija – atvirkščiai, greitą širdies plakimą (paprastai virš 100 dūžių per minutę). Abi būklės susijusios su širdies ritmo sutrikimais, tačiau išsiskiria tuo, kaip keičiasi širdies susitraukimų dažnis.

Kaip veikia širdis?

Žmogaus širdį sudaro keturios kameros: dvi prieširdžiai viršuje ir dvi skilveliai apačioje. Dešiniajame viršutiniame prieširdyje yra speciali ląstelių grupė – sinusinis mazgas, kuris generuoja elektrinius impulsus, priverčiančius širdį plakti. Jei šie impulsai sulėtėja ar sutrinka, širdies plakimas taip pat lėtėja.

Bradikardijos formos ir rūšys

• Sinusinė bradikardija

  Dažniausiai pasitaikanti lėto širdies ritmo forma. Jeigu širdies plakimas sumažėja iki mažiau nei 60 kartų per minutę, bet nejaučiate jokių simptomų, gydymas gali ir nebūti reikalingas. Pavojingesnė laikoma tada, kai pulsas nukrenta žemiau 40 kartų per minutę.

• Sinuso pauzė

  Kai sinusinis mazgas periodiškai neperduoda impulso, širdis gali praleisti vieną ar kelis dūžius. Tai gali sukelti simptomus, ypač jei dūžių trūksta dažnai ar ilgai. Yra rizika, kad išsivystys komplikacijos.

• Sergantis sinusinis mazgas

  Kai sinusinis mazgas veikia netinkamai, pasireiškia nereguliarus – kartais lėtas, kartais per greitas – širdies ritmas. Tai vadinama sergančio sinuso sindromu.

• Tachibradi sindromas

  Dažniausiai susijęs su prieširdžių virpėjimu. Ši būklė atsiranda dėl sinusinio mazgo pažeidimo ir sukelia alternuojantį per greitą ir per lėtą širdies ritmą. Gali pasireikšti širdies permušimais, galvos svaigimu ar alpimu, padidėja insulto rizika.

• Širdies blokada

  Užsikirtus elektriniam impulsui iš sinusinio mazgo, širdies plakimas stipriai sulėtėja.

Bradikardijos požymiai

Neretai žmonės su lėtu širdies ritmu jaučiasi puikiai, ypač jeigu gyvena aktyvų gyvenimą. Tačiau jei atsiranda simptomų, jie gali būti šie:

• Skausmas ar spaudimas krūtinėje
• Didelis nuovargis
• Permušimai ar neįprasti širdies dūžiai
• Kvėpavimo pasunkėjimas
• Atminties pablogėjimas, painiava, koncentracijos sunkumai
• Svaigulys, silpnumas ar alpulys
• Dirglumas, nuotaikos pokyčiai

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Jeigu pastebite lėtesnį širdies ritmą ir kartu kamuojantį silpnumą, alpimą, skausmą krūtinėje ar kitus nemalonius pojūčius – nedelskite kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu tai padaryti, jei simptomai atsiranda staigiai ar labai greitai stiprėja:

• Ilgiau trunkantis skausmas krūtinėje
• Staigus kvėpavimo apsunkinimas
• Svaigulys, silpnumas ar alpulys

Lėto širdies ritmo priežastys

Bradikardija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip:

• Mikroelementų trūkumas, ypač kalcio, magnio ir kalio
• Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija
• Širdies uždegimai (miokarditas, endokarditas, perikarditas)
• Infekcinės ligos (pvz., streptokokinis gerklės uždegimas, Laimo ar Čagaso ligos)
• Reumatinė karštinė arba reumatinė širdies liga
• Tam tikri vaistai: beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, antiaritminiai vaistai, depresantai, narkotinės medžiagos
• Širdies operacijos ar radioterapija

Kas lemia didesnę bradikardijos riziką?

Didžiausią riziką susirgti bradikardija turi tie, kurių širdis jau nusilpusi dėl:

• Vyresnio amžiaus
• Padidėjusio kraujospūdžio
• Rūkymo
• Dažno gausaus alkoholio vartojimo
• Didelio streso ar nerimo
• Psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo

Kaip nustatoma bradikardija?

Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami tam tikri tyrimai ir apžiūra:

• EKG (elektrokardiograma), kuri fiksuoja širdies elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti ritmo sutrikimus
• Holterio monitoravimas – prietaisas, kuris užfiksuoja širdies ritmą visą parą
• Įvykio registratorius – nešiojamas aparatas, įrašantis širdies ritmą konkrečiais momentais
• Paviršiaus pokyčių testas: patikrinamas, kaip keičiasi širdies darbas keičiant kūno padėtį
• Fizinio pajėgumo testas – širdies ritmo stebėsena fizinio krūvio metu
• Miego tyrimas – siekiant išsiaiškinti, ar lėtą ritmą sukelia obstrukcinė miego apnėja
• Kraujas tiriamas dėl elektrolitų, skydliaukės hormonų kiekio ar širdies pažaidos žymenų

Kaip gydoma bradikardija?

Kai kuriems žmonėms simptomų nebūna – tokiu atveju gydymas gali būti nereikalingas. Jei bradikardijos priežastis yra, pavyzdžiui, sumažėjusi skydliaukės funkcija, pirmiausia gydoma pagrindinė liga. Jei lėtą ritmą sukelia vartojami vaistai, gydytojas gali koreguoti jų dozes arba paskirti kitų.

Jei širdies ritmas pavojingai sulėtėja, gydytojas gali rekomenduoti:

• Vaistus, pavyzdžiui, ligoninėje leidžiamas injekcijas (tokių kaip atropinas), kad pagreitėtų širdis
• Laikiną elektrostimuliatorių – prietaisą, kuris išoriškai skatina širdies susitraukimą
• Nuolatinį širdies stimuliatorių – mažas prietaisas, kuris chirurginiu būdu įsodinamas po oda ir palaiko pastovų širdies ritmą

Kaip sumažinti bradikardijos riziką?

• Reguliariai lankykitės profilaktiniuose patikrinimuose
• Vartokite vaistus tik taip, kaip paskyrė gydytojas
• Planuokite fizinę veiklą ir būkite aktyvūs
• Rinkitės mažai riebalų, druskos ir cukraus turinčią, vaisių, daržovių bei pilno grūdo maistą
• Palaikykite normalų kūno svorį
• Kontroliuokite kraujospūdį ir cholesterolį
• Nerūkykite
• Alkoholiui – saikas

Jei jau sergate širdies liga, ypač svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir pastebėjus naujus ar stiprėjančius simptomus apie juos kuo greičiau pranešti.

Pagrindinės mintys

Lėtas širdies ritmas – bradikardija – nebūtinai pavojingas visiems, bet kai kuriems žmonėms gali kelti grėsmę. Jei pastebite rimtus simptomus – skausmą krūtinėje, dusulį ar stiprų silpnumą – svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją. Bradikardija dažnai gali būti valdoma pakeitus vaistus ar, prireikus, įstačius širdies stimuliatorių. Svarbiausias būdas išvengti šios būklės – rūpintis savo širdies sveikata kiekvieną dieną.