Kas yra socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija)?

Socialinis nerimas – tai daugiau nei įprastas drovumas ar trumpalaikis jaudulys, kylantis, pavyzdžiui, susipažįstant su nauju žmogumi ar dalyvaujant svarbioje prezentacijoje. Ši problema išsiskiria tuo, kad dėl stiprios baimės būti pasmerktam ar neigiamai vertinamam kitų, žmogus ima vengti įvairių socialinių situacijų.

Kas yra socialinio nerimo sutrikimas?

Socialinio nerimo sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, kai kyla stipri baimė arba nerimas situacijose, kuriose tenka bendrauti, būti stebimam ar vertinamam kitų. Žmonės su šiuo sutrikimu dažnai ne tik jaučiasi nepatogiai viešumoje, bet ir stengiasi visai išvengti tokių akimirkų – nuo nedidelio pokalbio iki dalyvavimo renginyje ar net darbo susitikimų.

Šis sutrikimas daro įtaką ne tik socialiniam gyvenimui. Jis gali apsunkinti santykius su artimaisiais, sukelti problemų darbe ar mokykloje, ir trukdyti džiaugtis kasdienybe. Nors socialinis nerimas paprastai prasideda paauglystėje, jis gali atsirasti ir vėliau, dažnai palikdamas įtaką visose gyvenimo srityse.

Kokie yra socialinio nerimo tipai?

• Bendrasis socialinis nerimas. Jis pasireiškia įvairiose socialinėse situacijose ir daro įtaką daugeliui bendravimo ar viešo pasirodymo momentų. Tokiu atveju žmogus nerimauja beveik visose situacijose, kur reikia bendrauti ar būti dėmesio centre.
• Specifinis (ribotas) socialinis nerimas. Šio tipo nerimas susijęs tik su tam tikromis situacijomis. Pavyzdžiui, žmogus gali stipriai jaudintis valgydamas viešumoje, bet laisvai jaustis kituose socialiniuose kontekstuose.
• Nerimas taip pat gali būti apibūdinamas pagal sunkumą – nuo lengvo, kai žmogus vis dar gali dalyvauti socialinėse veiklose, iki itin stipraus, kai net paprasti susitikimai tampa neįveikiami.

Nuolatinės baimės priežastys

Socialinis nerimas neturi vienos aiškios priežasties. Dažnai jis siejamas su paveldimumu – tikimybė didėja, jei šeimoje jau buvo panašių sutrikimų. Taip pat įtakos gali turėti ankstesni patyčių, pažeminimo, griežto auklėjimo ar kontrolės patirtys. Kai kurie mokslininkai pabrėžia ir biologinius aspektus – tam tikrus nervų sistemos ypatumus.

Nerimas dažniausiai atsiranda apie 13–14 gyvenimo metus, bet jį paskatinti gali ir vėliau atsiradę pasikeitimai – pavyzdžiui, sveikatos problemos, dėl kurių pasikeičia žmogaus išvaizda ar balsas.

Kada socialinė baimė tampa problema?

Dauguma mūsų išgyvena nedidelius nerimo momentus bendraudami. Tačiau kai baimė būti pastebėtam, kritikuojamam ar pažemintam taip stipriai pradeda riboti gyvenimą, gali būti, kad išsivystė socialinio nerimo sutrikimas.

• Žmogus gali vengti akių kontakto ar kalbėjimo su nepažįstamaisiais.
• Sunku pradėti pokalbį, valgyti viešumoje, lankytis šventėse ar net dirbti komandoje.
• Stiprūs fiziniai simptomai: prakaitavimas, drebulys, paraudimas, greitas širdies plakimas, skrandžio diskomfortas, balso drebėjimas ir net kvėpavimo sutrikimai.
• Nerimas gali prasidėti dar prieš įvykį ir užsitęsti po jo, nuolat analizuojant, kaip pavyko elgtis.

Dažniausi socialinio nerimo sukėlėjai

• Pokalbiai su nepažįstamaisiais
• Viešas kalbėjimas
• Pasimatymai
• Žvilgsnio kontaktas
• Atėjimas į pilną kambarį
• Lankymasis restoranėliuose ar pobūviuose
• Valgymas prie kitų žmonių
• Dalyvavimas šventėse
• Mokykla ar darbo aplinka
• Pokalbio pradėjimas

Kiekvienas asmuo gali skirtingai reaguoti į socialines situacijas – kas vienam atrodo nieko ypatinga, kitam gali tapti iš tiesų didžiuliu išbandymu. Tačiau dažniausiai pagrindinės nerimo priežastys yra baimė būti vertinamam, kritikuojamam, suklysti ar nejučiomis įžeisti.

Kaip socialinis nerimas veikia gyvenimą?

Nuolat vengiant socialinių situacijų gyvenimo kokybė pastebimai prastėja. Žmogus vis rečiau bendrauja su draugais, vengia naujų pažinčių ar net kasdienės veiklos, o tai gali lemti:

• Mažą savivertę
• Neigiamas mintis apie save
• Polinkį į depresiją
• Pažeidžiamumą kritikoms
• Bendravimo įgūdžių stoką
• Bėdas darbe ar mokykloje
• Piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitomis medžiagomis
• Izoliaciją ir vienišumą
• Savigailą dėl praleistų progų
• Mintis apie savižudybę (sunkesniais atvejais)

Diagnozė: kaip nustatomas socialinis nerimas?

Jeigu socialinis nerimas trukdo jums siekti tikslų ar užmegzti santykius, verta kreiptis pas specialistus.

Diagnozuojant šį sutrikimą, gydytojas paprastai renka išsamią informaciją apie simptomus, sveikatos istoriją, atlieka fizinę apžiūrą ir aptaria situacijas, kurios sukelia nerimą. Gali būti naudojamas klausimynas, apimantis tipinius socialinio nerimo momentus.
Tik tuomet, kai simptomai tęsiasi mažiausiai pusę metų ir nėra sukelti kitų sveikatos problemų ar vaistų, diagnozuojamas socialinio nerimo sutrikimas.

Gydymo galimybės

Pagrindiniai socialinio nerimo gydymo metodai – medikamentai ir psichoterapija. Dažnai jie taikomi kartu.

• Vaistai. Socialiniam nerimui gydyti skiriami antidepresantai, ypač veikiantys serotonino apykaitą smegenyse. Dažniausiai vartojamos SSRI ir SNRI grupių medžiagos. Vaistų poveikis pasireiškia ne iš karto, gali reikėti kelių savaičių iki matomų rezultatų. Kai kuriais atvejais trumpam laikotarpiui gydytojai gali paskirti ir kitų grupių vaistų, padedančių sumažinti stiprius simptomus, pavyzdžiui, benzodiazepinų arba beta adrenoblokatorių (ypač viešo kalbėjimo baimei ar širdies permušimams).
• Psichoterapija. Kalbėjimo terapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), laikoma efektyviausia. Jos metu mokomasi atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei priartėti prie baimę keliančių situacijų. Pagal KET principus dažnai taikoma ir ekspozicijos terapija: žmogus pamažu pripranta prie socialinių situacijų, kurios anksčiau keldavo nerimą.
• Dėmesio valdymas (mindfulness). Šiuolaikinės terapijos metodai vis dažniau įtraukia sąmoningo dėmesingumo, buvimo šioje akimirkoje technikas. Tyrimai rodo, kad jos gali būti naudingos tvarkantis su socialiniu nerimu.

Kaip gyventi su socialiniu nerimu?

Nors gydymo rezultatai paprastai pasirodo po kelių savaičių ar net mėnesių, labai svarbu laikytis rekomendacijų: vartoti vaistus, lankyti terapiją, reguliariai bendrauti su specialistu. Taip pat padėti sau gali ir paprasti kasdieniai įpročiai:

• Pakankamai miegokite
• Būkite fiziškai aktyvūs
• Venkite alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų
• Bendraukite su artimaisiais, pasakykite jiems apie savo sunkumus
• Apsvarstykite galimybę jungtis prie palaikymo grupės

Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnė tikimybė pagerinti kasdienį gyvenimą.

Kada verta ieškoti pagalbos?

Socialinis nerimas yra labai dažnas sutrikimas ir tikrai nėra gėdingas ar išskirtinis. Jeigu pastebite, kad socialinės situacijos nuolat kelia stiprų nerimą, nebijokite tai aptarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Negydomas sutrikimas dažnai sukelia rimtesnių pasekmių – nuo depresijos iki priklausomybių ar gyvenimo kokybės sumažėjimo.

Jeigu pradėtas gydymas nepadeda arba pastebite naujus nerimą keliančius simptomus, svarbu apie tai nedelsti ir tartis su specialistais dėl kitų gydymo galimybių.

Pagrindinės mintys

Socialinio nerimo sutrikimas gali smarkiai apsunkinti kasdienį gyvenimą, tačiau tai – įveikiama problema. Laiku pradėtas gydymas padeda atgauti pasitikėjimą savimi, atkurti socialinį gyvenimą ir pagerinti emocinę savijautą. Nedelskite kreiptis pagalbos – kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo greičiau pajusite palengvėjimą.