Uveitas: Simptomai, priežastys ir akių uždegimo gydymas

Uveitas – tai bendra grupė ligų, kurioms būdingas skirtingų akies dalių uždegimas. Dažniausiai pažeidžiamas akies vidurinis sluoksnis, vadinamas uvea. Uveitas gali sukelti rimtus akių audinių pažeidimus, dėl kurių prastėja regėjimas ar net išsivysto aklumas.

Kas yra uvea?

Akį sudaro keli sluoksniai. Vidurinis sluoksnis – uvea – yra tarp baltymo (sclera) ir akies vidaus. Uvea atlieka daug svarbių funkcijų, nes joje yra:

• Irisas – spalvota akies dalis priekyje;
• Krumplyno kūnas – žiedinio audinio sritis už rainelės, gaminanti akies skystį ir valdanti objektyvo fokusavimą;
• Gyslainė – kraujagyslių tinklas, prie kybantis prie tinklainės, aprūpina ją reikalingomis maisto medžiagomis.

Uždegimas gali išplisti ir už uveą: uždegimą gali patirti ašarų skystis, tinklainė ar kiti akies audiniai. Tinklainė – akies dalis, kuri sugeria šviesą ir siunčia vaizdą į smegenis.

Uveito rūšys

Kokio tipo uveitas diagnozuojamas, priklauso nuo to, kurioje akies vietoje įvykęs uždegimas.

• Priekinis uveitas – dažniausiai pasitaikanti forma, sudaranti apie 80 % visų atvejų. Uždegimas apima akies rainelę. Ši uveito rūšis dažnai pasireiškia matomais požymiais (pavyzdžiui, raudona akis), bet rečiau pažeidžia regėjimą, nebent uždegimas ilgai tęsiasi ar kartojasi.
• Tarpinis uveitas – pažeidžia krumplyno kūną ir stiklakūnį (skystį, esantį akyje). Simptomai gali būti mažai pastebimi aplinkiniams, tačiau pastebimai silpnina regėjimą.
• Užpakalinis uveitas – apima gyslainę ir tinklainę akies gale. Ši forma retesnė ir kelia didesnę riziką regėjimui nei priekinis ar tarpinis uveitas.
• Panuveitas – uždegimas apima visas uveos dalis. Tokiu atveju rizika regėjimui pati didžiausia, o simptomai dažnai apima tiek priekinės, tiek gilesnių akies struktūrų pažeidimą. Ligos eiga priklauso nuo pagrindinės priežasties, uždegimo stiprumo ir gydymo efektyvumo.

Kas sukelia uveitą?

Uveito vystymąsi lemia įvairios priežastys, tačiau visos jos siejasi su uždegiminiais procesais. Dažniausi veiksniai:

• Infekcijos akyje ar kitose kūno vietose;
• Traumos bei akies operacijos;
• Vaistų vartojimas;
• Ligos, paveikiančios visą organizmą, pavyzdžiui, autoimuninės ligos.

Kai kurios imuninės sistemos ligos skatina uždegimą visame kūne, įskaitant ir akį. Retais atvejais uždegimą gali sukelti navikai akyje ar kitur organizme.

Kam gresia uveitas?

Uveito išsivystymo tikimybė didesnė tiems, kurie turi tam tikrų genetinių ypatybių arba yra rūkoriai. Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai nukenčia 20–60 metų žmonės. Riziką didina ir tam tikros lėtinės ligos, pavyzdžiui:

• ŽIV infekcija
• Spondilitas
• Behčeto liga
• CMV retinitas
• Herpes zoster infekcija
• Histoplazmozė
• Kawasaki liga
• Išsėtinė sklerozė
• Psoriazė ir psoriazinis artritas
• Reaktyvus artritas
• Reumatoidinis artritas
• Sarkoidozė
• Sifilis
• Toksoplazmozė
• Tuberkuliozė
• Opinis kolitas
• Vogt-Koyanagi-Harada liga

Uveito simptomai

Simptomai gali būti tiek vienoje, tiek abiejose akyse. Kartais jie atsiranda staiga, kitais atvejais vystosi lėtai. Pagrindiniai požymiai priklauso nuo uždegimo vietos ir intensyvumo:

• Akies paraudimas
• Nemalonūs pojūčiai ar skausmas akyje
• Matymo neryškumas
• Vaizdo susilpnėjimas
• Padidėjęs jautrumas šviesai
• Plaikstymasis „debesėliais“, taškeliai akiratyje

Kai kuriais atvejais gali pasikeisti vyzdžių forma, pamatyti baltą skystį akies dugne ar atsirasti aklosios dėmės regos lauke.

Pajutus bet kurį iš šių požymių, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas akių gydytoją – tai gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.

Kaip nustatoma uveito diagnozė?

Gydytojas išklausys jūsų sveikatos istoriją, nes uveitas dažnai susijęs su kitomis ligomis. Atliekamas išsamus akių ištyrimas, matuojamas akispūdis, gali būti fotografuojama akies vidus.

Kai kuriais atvejais prireikia papildomų tyrimų:

• Kraujo tyrimai, padedantys aptikti infekcijas ar imuninės sistemos pakitimus
• Rentgeno ar kiti vaizdiniai tyrimai, reikalingi ieškant gretutinių sveikatos sutrikimų

Uveito gydymo būdai

Dažnai gydymas pradedamas nuo specialių lašų su vaistais, kurie slopina uždegimą (pavyzdžiui, kortikosteroidų pagrindu). Gali būti paskirta lašų vyzdžiui praplėsti – tai padeda išvengti randėjimo ir sumažina raumenų spazmus.

Jeigu uždegimą sukelia infekcija, papildomai naudojami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Jei pradinis gydymas neveiksmingas arba uždegimas sunkesnis, gali būti paskirti stipresni vaistai, imuninę sistemą slopinantys vaistai, kartais derinami su kortikosteroidais.

Tarpinio, užpakalinio ar panuveito atveju gydymas dažnai pradedamas nuo injekcijų, geriamųjų vaistų ar imunines reakcijas slopinančių medikamentų. Kai kuriais atvejais siūlomas mažai dozuojantis medikamentus implantas. Jeigu prireikia, gali būti atliekama procedūra stiklakūniui pašalinti – taip išvengiama komplikacijų.

Neretai gydant uveitą būtina kartu gydyti ir pagrindines ligas, pavyzdžiui, autoimuninius sutrikimus. Svarbu laikytis gydymo plano ir informuoti gydytoją apie bet kokius naujus simptomus.

Raktažodžiai, kuriuos verta įsiminti

Jei atsiranda nenumatytų regėjimo pokyčių ar akių paraudimas, skausmas ar matymo sutrikimai – neignoruokite šių signalų. Uveitas – rimta akių būklė, galinti grėsti regos praradimu. Kuo anksčiau bus pradėtas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti gerą regą.