Kodėl pasikeičia regėjimo aštrumas nuovargio metu?

Regėjimo aštrumas – gebėjimas aiškiai matyti detales iš įvairaus atstumo – yra vienas pagrindinių regos sveikatos rodiklių. Daugeliui žmonių pasitaiko, kad po intensyvios darbo dienos ar ilgai dirbant prie kompiuterio, vaizdas ima neryškėti, akys tampa sunkios, o dėmesio sutelkimas į daiktus sunkėja. Natūraliai kyla klausimas: kodėl regėjimo aštrumas sumažėja, kai esame pavargę? Straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis, mechanizmus ir pateiksime rekomendacijų, kaip apsaugoti regėjimo funkciją nuo nuovargio poveikio.

Kas yra regėjimo aštrumas?

Regėjimo aštrumas apibrėžiamas kaip akies gebėjimas atskirti smulkias detales. Tai matuojama standartizuotomis lentelėmis oftalmologo kabinete – žmogus turi atpažinti įvairaus dydžio raides ar simbolius tam tikru atstumu. Regėjimo aštrumą lemia tiek akies anatomija, tiek regos nervų ir smegenų centrai, apdorojantys regimąją informaciją. Idealiu atveju žmogus mato aiškiai tiek iš arti, tiek iš toli, tačiau esant įvairiems sutrikimams (nuovargiui, ligoms, lęšiuko, ragenos ar tinklainės pakitimams), regėjimas prastėja.

Nuovargis ir jo poveikis akims

Nuovargis – tai plačiai suprantamas viso organizmo būklės pablogėjimas po intensyvios fizinės ar psichinės veiklos, miego trūkumo ar nuolatinio streso. Akys, kaip ir bet kuris kitas organas, reaguoja į šį nuovargį. Dažniausi simptomai yra akių deginimas, sausumas, neryškus matymas, sunkumas žvelgiant į daiktus, net galvos skausmas ar spaudimo pojūtis akių srityje.

Kokie mechanizmai lemia regėjimo aštrumo pokytį?

Yra keletas pagrindinių veiksnių, susijusių su nuovargiu ir regos pablogėjimu:

• Raumenų pervargimas. Akies ciliarinis raumuo (atsakingas už lęšiuko fokusavimą) bei akį judinantys raumenys ilgai dirbant iš arti ar su ekranų šviesa nuvargsta ir gali nebesugebėti išlaikyti optimalaus fokusavimo.
• Akių drėgmės sumažėjimas. Nuovargio metu dažnai sumažėja mirksėjimo dažnis, ypač dirbant prie ekrano. Dėl to akys džiūsta, ragenos paviršius tampa nepakankamai drėgnas, vaizdas ima lietis ar tapti neryškus.
• Nervingumo ir streso poveikis. Stresas skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir sumažinti akies kraujotaką, todėl akies audiniai gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų.
• Bendras kūno nuovargis. Kai žmogus miega per mažai arba jis išsekęs, sumažėja gebėjimas greitai apdoroti regimąją informaciją, suprastėja dėmesio koncentracija, ko pasekoje smegenys sunkiau “išverčia” vaizdus į aiškius signalus.

Ilgalaikis darbas prie ekrano ir regos nuovargis

Šiuolaikinis žmogus didelę dienos dalį praleidžia žiūrėdamas į ekranus. Mėlynos šviesos spindulių perteklius ir ilgas žvilgsnio fokusuotumas į artimą atstumą ypatingai apkrauna akis. Ilgai trunkantis artimo nuotolio darbas verčia ciliarinį raumenį nuolat įtemptai dirbti, o ilgainiui atsiranda laikina trumparegystė („pseudomiopija“) – iš toli daiktus matome prasčiau.

Be to, dauguma žmonių prie ekranų pradeda mirksėti rečiau (reguliarus mirksėjimas padeda tolygiai paskirstyti ašarų plėvelę), todėl vystosi „sausų akių“ sindromas, didinantis neryškaus matymo ir diskomforto tikimybę.

Moksliniai paaiškinimai

Daugelis mokslinių tyrimų patvirtina, kad akių nuovargis (astenopija) yra dažnas intensyviai dirbančių žmonių simptomas. Japonų mokslininkų 2021 metų tyrimai rodo, kad tik 2 valandos skaitymo ar darbo prie kompiuterio reikšmingai sumažina kontrasto jautrumą (kitas regėjimo aštrumo rodiklis) ir padidina subjektyvų akių nuovargį.

Kitas aspektas – miego trūkumas. 2018 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad neišsimiegojus pablogėja ne tik dėmesio sutelkimas, bet ir regos kokybė. Nustatyta, jog 24 valandų nemiga gali lemti regėjimo aštrumo sumažėjimą iki 15% bei didesnį jautrumą ryškiai šviesai, o taip pat – dažnesnius fokusavimo sutrikimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų regėjimo aštrumas atsinaujina gerai pailsėjus, tam tikrais atvejais nuolatinis regos pablogėjimas gali byloti apie rimtesnes akių ar bendrąsias sveikatos problemas.

• Pastebėjote, kad regėjimas prastėja nuolat, o ne tik po nuovargio?
• Regėjimo aiškumas stipriai sumažėjo staiga?
• Juntate kitų simptomų: plaukiojančius šešėlius, žybsnius, stiprų akių skausmą, dvigubą matymą?

Tai signalai, reikalaujantys skubios gydytojo (oftalmologo) konsultacijos. Nenumokite ranka į pakitimus – laiku diagnozavus problemą, išvengsite rimtesnių komplikacijų.

Patarimai, kaip sumažinti regėjimo nuovargį

• Darykite pertraukėles kas 20-30 minučių. Nutraukę žiūrėjimą į ekraną, nukreipkite akis į toliau esančius daiktus, pamirksėkite, trumpai užsimerkite.
• Laikykitės regėjimo higienos taisyklių. Darbo vieta turi būti gerai apšviesta, ekranas atokiau nuo akių, raidės pakankamai didelės.
• Naudokite „dirbtinių ašarų“ lašus. Jie padeda išvengti akių sausumo, ypač dirbant prie kompiuterio ar esant sausam patalpų orui.
• Rūpinkitės bendru poilsiu ir kokybišku miegu. Suaugusiam žmogui reikėtų siekti 7-9 valandų miego kasnakt.
• Vartokite pakankamai skysčių. Drėgmės stoka organizme turi įtakos visų audinių (įskaitant akis) būklei.
• Vykdykite reguliarias profilaktines akių patikras. Net ir nesant nusiskundimų, rekomenduojama lankytis pas akių specialistą kas 1-2 metus.

Dažniausi mitai apie regos nuovargį

• „Akys gali nepataisomai sugriūti nuo darbo prie kompiuterio.“ Nors ilgalaikis darbas prie ekrano gali sukelti laikiną regos susilpnėjimą, šis procesas dažniausiai yra grįžtamas – pakanka poilsio ir prevencinių priemonių.
• „Vitaminai akims padės išvengti nuovargio.“ Sveika ir subalansuota mityba tikrai svarbi, tačiau jokie papildai neišspręs nuovargio, jei nebus laikomasi regėjimo higienos taisyklių.
• „Akiniai nuo mėlynos šviesos apsaugo nuo visų akių problemų.“ Šie akiniai gali sumažinti diskomfortą daliai žmonių, tačiau svarbiausia – reguliarus poilsis ir darbo įpročių keitimas.

Išvada

Regėjimo aštrumo pokyčiai nuovargio metu – įprastas, tačiau dažnai pamirštamas reiškinys. Daugeliu atvejų tai susiję su akies raumenų pervargimu, sausų akių sindromu ir nervinės sistemos įtampa. Laikantis subalansuotų darbo, poilsio ir akių priežiūros taisyklių, galima išvengti daugumos nemalonių simptomų ir išsaugoti aiškų žvilgsnį tiek darbo, tiek laisvalaikio metu. Jei pastebite užsitęsusį ar stiprėjantį regėjimo pablogėjimą – nedelskite, pasitarkite su specialistu.