Hidrocefalija: Priežastys, simptomai ir gydymas

Normalus spaudimo hidrocefalija – tai neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis dėl perteklinio smegenų skysčio kaupimosi smegenyse, net jei jo spaudimas išlieka normos ribose. Ši būklė dažniausiai diagnozuojama vyresniems žmonėms ir lemia įvairius judėjimo, pažinimo bei šlapinimosi sutrikimus.

Kuo pasižymi normalus spaudimo hidrocefalija?

Smegenų ir nugaros smegenų veiklai labai svarbus vadinamasis smegenų skystis, kuris cirkuliuoja smegenų skilveliuose, apsaugo nervų sistemą nuo sužeidimų ir tiekia būtinas medžiagas. Įprastai šis skystis nuolat gaminamas, cirkuliuoja ir natūraliai pašalinamas. Tačiau kai šios sistemos veikla sutrinka, skystis pradeda kauptis, ištempia smegenų skilvelius, o tai spaudžia šalia esančias smegenų sritis ir sukelia įvairius simptomus.

Dažniausiai šis sutrikimas atsiranda vyresniame amžiuje – daugiau nei 60 metų asmenims. Svarbu žinoti, kad nepaisant žodžio „normalus“ pavadinime, pati skysčio sankaupa, spaudžianti smegenis, tikrai nėra normali. Skilveliai plečiasi lėtai, simptomai vystosi pamažu. Nors slėgio svyravimai nebūtinai būna tokie dideli kaip esant kitokioms hidrocefalijos formoms, ilgainiui ir nedideli pokyčiai gali sukelti ryškių sveikatos problemų.

Pagrindinės priežastys

Dažnai ši būklė išsivysto be aiškios priežasties. Vis dėlto yra žinoma, kad ji gali kilti po galvos traumos, kraujavimo smegenyse, insulto, meningito ar smegenų naviko. Rizikos veiksniai taip pat apima anksčiau atliktas smegenų operacijas. Kaip būtent šios būklės skatina skysčio kaupimąsi, dažnai nėra aišku.

Kaip pasireiškia liga?

Simptomai neretai prasideda nepastebimai ir progresuoja po truputį. Dažniausiai pradeda varginti sunkumai vaikštant — atsiranda nestabilumas, kojos tarsi „prisiklijuoja“ prie grindų, žmogus ima vilkti kojas, lengvai parkrenta. Dažni ir šlapinimosi kontrolės sutrikimai: pasireiškia staigus noras šlapintis, šlapimo nelaikymas, padažnėję apsilankymai tualete.

Taip pat gali vystytis pažintinių funkcijų silpnėjimas: atminties praradimas, kalbos sunkumai, abejingumas, sumenkėjęs susidomėjimas aplinka, neryžtingumas sprendžiant kasdienes situacijas. Jei kognityviniai simptomai smarkiai trukdo kasdieniniam gyvenimui, tai vadinama demencija. Šio sutrikimo simptomai gali būti panašūs į Alzheimerio ligą ar Parkinsono ligos eigą, todėl neretai liga lieka ilgai nediagnozuota.

Kiti galimi simptomai

• Galvos skausmai
• Pykinimas
• Matymo sutrikimai
• Kūno silpnumas, ypač kojose
• Staigūs kritimai

Diagnozės nustatymas

Norint tiksliai nustatyti normalaus spaudimo hidrocefaliją, gydytojas renka išsamią informaciją apie paciento nusiskundimus, sveikatos istoriją, vartotus vaistus, gyvenimo būdą ir šeimos sveikatos problemas. Vėliau atliekami neurologiniai testai bei įvairūs žvalomieji ir pažintiniai gebėjimai įvertinantys tyrimai, kurie padeda nustatyti pažinimo sutrikimų pobūdį.

Diagnozę pasitvirtinti padeda ir vaizduojamieji tyrimai, tokie kaip galvos kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šie tyrimai leidžia įvertinti smegenų skilvelių dydį ir išsiplėtimą, tačiau jie ne visada vienareikšmiškai parodo ligą. Diagnozėje kartais taikoma sunkesnė procedūra – cisternografija arba juosmens punkcija. Nuėmus didesnį kiekį smegenų skysčio ir stebint, kaip pakinta simptomai, galima prognozuoti, ar pacientui padės chirurginis gydymas.

Gydymo galimybės ir priežiūra

Pagrindinis gydymo būdas – chirurginis skysčio nutekėjimo atkūrimas naudojant šuntą. Tai yra plonas vamzdelis, kurį neurochirurgas implantuoja į smegenų skilvelius, o jo gale įmontuotas vožtuvas padeda reguliuoti perteklinio skysčio pašalinimą į kitą kūno vietą, paprastai pilvo ertmę. Naujos kartos šuntai leidžia keisti vožtuvo spaudimą be papildomos operacijos.

Šuntavimas ne visada gali visiškai pašalinti simptomus, tačiau daugeliui pacientų būklė pagerėja. Tačiau yra žmonių, kuriems šis gydymas nepadeda ar padeda tik trumpam. Kai kuriems simptomai pagerėja po skysčio pašalinimo, tačiau ilgainiui vėl blogėja. Gydytojai, spręsdami dėl šuntavimo operacijos, dažniausiai pirmiausia įvertina, ar žmogus bus tinkamas šiai procedūrai – konsultuojamasi su neurologu ar neurochirurgu.

Alternatyvus metodas – endoskopinė trečiojo skilvelio ventrikulostomija, kai naudojant specialų vamzdelį su kamera sukuriama papildoma anga skysčiui nutekėti. Visgi ši procedūra naudojama rečiau.

Kasdienė priežiūra

Ligoniams, kuriems operacija netinka arba neatliekama, svarbu daugiau dėmesio skirti psichologinei bei socialinei pagalbai, gyvenimo kokybės gerinimui, nuotaikos pasikeitimų ar kitų simptomų valdymui. Priklausomai nuo simptomų sunkumo, kai kurie asmenys gali gyventi savarankiškai, o kitiems ilgainiui būna reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba šeimos narių ar slaugytojų.

Svarbu žinoti, kad vaistais normalaus spaudimo hidrocefalijos gydyti kol kas negalima.

Ar galima išvengti šios ligos?

Patikimos ligos prevencijos nėra, tačiau sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas – gali padėti sumažinti gretutinių ligų, kurios prisideda prie šios būklės (pvz., insulto, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto), riziką. Itin rekomenduojama saugotis galvos traumų – segėti šalmą ir saugos diržą.

Ligos eiga ir prognozė

Normalaus spaudimo hidrocefalija dažniausiai yra lėtai progresuojanti. Nepastebėjus ar negydant, simptomai ilgainiui vis intensyvėja. Prognozė priklauso nuo sutrikimo priežasties ir ankstyvos diagnostikos. Kai kurie žmonės po operacijos atgauna normalų gyvenimo ritmą, kitiems pagerėjimas gali būti laikinas arba visai nepasiekiamas. Dėl šios priežasties labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją neurologą ar neurochirurgą, kad esant reikalui laiku būtų koreguojamas gydymas ir priežiūra.

Pagalba sergantiesiems ir jų artimiesiems

Susidūrus su šia liga, tiek pacientui, tiek jo artimiesiems dažnai kyla daug emocinių ir kasdienio gyvenimo iššūkių. Gali kamuoti stresas, nuovargis, nusivylimas ar liūdesys, o tai apsunkina kasdienybę. Svarbu rasti bendraminčių, dalintis patirtimi, pasisemti stiprybės. Daugelyje miestų veikia pagalbos grupės, kuriose žmonės gali susitikti, pasikalbėti ir pasidalinti patarimais bei patirtimi. Be to, visada verta kreiptis pagalbos į medikus, psichologus ar socialinius darbuotojus, kurie padės ieškant tinkamiausių sprendimų ir priemonių, padedančių įveikti šios ligos iššūkius.