Kaip susidoroti su mirštančio artimojo pykčiu

Kalbant apie gyvenimo pabaigą, daugelis žmonių susiduria su įvairiais emociniais etapais. Vienas plačiausiai pripažįstamų būdų suprasti, kaip žmonės išgyvena artėjančią mirtį, atsirado dar aštuntajame dešimtmetyje. Šio požiūrio esmė – suprasti, kad egzistuoja keli skirtingi jausmų etapai, kuriuos gali išgyventi sunkios diagnozės ar netekties akimirką.

Pagrindiniai išgyvenimo etapai

Susidūrę su neišvengiamomis gyvenimo pabaigos situacijomis, žmonės dažnai patiria būsenų seką, kuri ne visada būna tvarkinga ar vienoda visiems. Įprastai šie etapai apima nepripažinimą, pyktį, tariamas derybas, liūdesį ir susitaikymą. Vieni žmonės kai kuriuos jų praleidžia, kiti – išgyvena kelis iš karto ar visai kita eilės tvarka.

Pykčio jausmas – ką išgyvena žmogus?

Pyktis – visiškai natūrali reakcija, kai žmogų ištinka didžiulė netektis ar liga. Sunki diagnozė dažnai sukelia beviltiškumo, neteisybės pojūtį. Žmogus gali apgailestauti prarandąs svarbiausias gyvenimo dalis: santykius, veiklas, ateities viltis. Kartais šis pyktis gali būti nukreiptas į likimo, aukštesnių jėgų ar net artimųjų pusę. Jis kyla dėl nevaldomos situacijos ir vidinio pasipriešinimo tam, kas vyksta.

Kaip pasireiškia pyktis kasdienybėje

Ne retai artėjant mirčiai ar susidūrus su sunkia liga, žmogus ima kaltinti gydytojus ar slaugytojus, jaučia, kad artimieji nesupranta ar elgiasi neteisingai. Gali atrodyti, kad aplinkiniai per mažai rūpinasi ar jau yra susitaikę, kol pats žmogus dar išgyvena skausmingus jausmus. Tokios nuoskaudos ir priekaištai dažnai yra gilios vidinės sumaišties išraiška.

Kaip palaikyti pyktį jaučiantį žmogų

Priimti brangaus žmogaus pyktį nėra lengva, tačiau svarbu suvokti: šie jausmai atsiranda dėl didžiulio netikrumo ir netekties. Jei sergantysis išgyvena pyktį ar net kartais jį išlieja ant artimųjų, nereikėtų to priimti asmeniškai. Vietoje to, svarbu išlikti atviriems ir kantriems, leisti žmogui jausti ir reikšti savo jausmus. Bendraujant svarbu klausytis, pasistengti suprasti, kartais net padaryti pertrauką, jei emocijos tampa itin stiprios.

• Stiprios emocijos nebūtinai reiškia, kad artimasis pyksta būtent ant jūsų – dažniausiai taip pasireiškia vidinis skausmas.
• Stenkitės išklausyti be vertinimų ir nemėginkite jų emocijų „išspręsti“.
• Nereikia nuolat linktelėti ar sutikti – užtenka būti šalia ir duoti suprasti, kad rūpinatės.
• Laikui bėgant emocijos gali slūgti – svarbu šį procesą leisti kiekvienam žmogui išgyventi savaip.
• Patys nuolat rūpinkitės savimi – stiprus artimojo pyktis gali būti emociškai sudėtingas ir jums.

Kiekvienas žmogus susiduria su praradimo ir neišvengiamos pabaigos jausmu savaip. Pyktis – tik viena iš daugelio emocijų, tačiau būtent priėmus šį jausmą imama lengviau suprasti ir likusius išgyvenimo aspektus. Būti šalia, išlaikyti žmogišką ryšį ir kantriai suprasti – didžiausias palaikymas, kurį galime suteikti artėjančios netekties akivaizdoje.