Niujorko mokytoja dalijasi kaltės jausmu ir palengvėjimu, anksti gavusi COVID-19 vakciną

Pavasarį daugelyje vietų mokytojai buvo įtraukti tarp prioritetinių grupių skiepijant nuo COVID-19. Kai kuriose valstijose vakcinavimas pedagogams pradėtas dar anksčiau nei paskelbta nacionaliniu mastu, nes jie buvo priskirti būtiniausių profesijų atstovams.

Skiepijimo procesas: kelias iki vizito

Mokytojų informacija apie galimybę vakcinuotis pasklido labai greitai – socialiniuose tinkluose sužinoję apie atvertas registracijas, daugelis tą patį rytą ėmė ieškoti laisvų laikų. Nors techniniai trikdžiai svetainėse ir įrašai telefonu apie užpildytas vietas apsunkino paieškas, atkakliems pavyko prisiregistruoti. Dažniausiai vartotojai rinkosi iš kelių ligoninių ar skiepijimo centrų pagal patogumą ir laisvas datas.

Pirmojo skiepo diena: jaudulys ir praktiniai iššūkiai

Atėjus skiepytis, daugelį kamavo ne tik jaudulys dėl procedūros, bet ir rūpestis – kaip pavyks susiderinti šeimos reikalus. Net ir girdint bauginančias istorijas apie ilgas eiles ar nepatogumus, realybėje dažnai viskas vyko sklandžiau nei tikėtasi. Nors į vakcinacijos vietą atvykta gerokai anksčiau, darbuotojai supratingai priimdavo anksčiau atvykusius. Pagrindinė laukiama buvo skirta dokumentų pildymui.

Kiekvienas buvo kviečiamas atskirai, o personalas, nors ir išvargintas įtempto grafiko, išliko malonus ir palaikantis. Kai kam skiepo metu pasitaikė netikėtų situacijų – pavyzdžiui, nedidelis kraujavimas, tačiau darbuotojai paaiškino, kad taip pasitaiko ir tai nesumažina vakcinos poveikio. Po procedūros visiems reikėjo palaukti apie 15 minučių stebėjimo salėje – daugelis tą laiką praleido kalbėdamiesi su kitais ar darbuotojais ir dalijosi įspūdžiais.

Pojūčiai po injekcijos: pirmas ir antras kartas

Po pirmos dozės dažniausiai pasireikšdavo lengvi simptomai – maudžianti ranka, kelių dienų nuovargis, panašus į pojūčius po fizinės treniruotės. Didžioji dauguma juos įvertino kaip nereikšmingus.

Antroji dozė kai kuriems sukėlė stipresnę reakciją – karščiavimą, šaltkrėtį, nemigą naktį. Jautresni prisipažino, kad kitą rytą jiems buvo sunku dirbti įprastą dieną. Tačiau visi sutarė, kad nemalonūs pojūčiai trunka neilgai ir gauti imunitetą verta šio laikino nepatogumo. Daugelis pabrėžė, kad labai svarbu gerti daug vandens ir iš anksto planuoti poilsį – šis paprastas patarimas suteiktų daugiau komforto.

Kas pasikeitė po skiepijimo?

Net ir gavus visas dozes, gyvenimas išliko panašus: dauguma toliau laikėsi atstumo, dėvėjo kaukes, vengė viešų vietų. Tačiau atsirado galimybė ramiai aplankyti artimuosius, pavyzdžiui, senelius ar tėvus, kurie labai džiaugėsi matydami anūkus. Šeimose visi jautėsi saugiau ir drąsiau, bet vis dar buvo apmąstymų dėl to, kaip jaučiasi tie, kurie vakcinos negavo.

Patys pirmieji paskiepyti pedagogai jautė ir palengvėjimą, ir šiek tiek kaltės, nes pasitaikė atvejų, kai vakcina gauta dar prieš senjorams ar rizikos grupėms ją pasiekiant. Pripažįstama, kad skiepijimo sistema ne visiems buvo vienodai patogi, todėl patekimas kartais priklausė nuo sėkmės.

Patarimai dar svarstantiems

Patyrę vakcinaciją mokytojai drąsino kolegas ir pažįstamus – verta registruotis ir neskubėti baimintis dėl nemalonių pojūčių. Savo pavyzdžiu jie kvietė pasitikėti procesu, nes šalutiniai simptomai trumpalaikiai, o apsauga – didelė vertybė. Pasiruošti verta iš anksto: numatyti galimybę pailsėti kitą dieną, įsidėti daugiau vandens ir koreguoti dienotvarkę.

Pasitikėjimas ir viltis

Išmoktos pamokos ir pasidalintos istorijos skatina visuomenę bendrauti bei pasitikėti medicinos rekomendacijomis. Kiekviena vakcinuotų žmonių patirtis – žingsnis link saugesnės bendruomenės ir laisvesnio gyvenimo, todėl verta gilintis, klausti ir dalintis savo įspūdžiais.