ŽIV mikroskopija vaizduose

Šiuolaikinės mikroskopijos technologijos leidžia vis geriau pažinti ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) ir su juo susijusių infekcijų pasaulį. Naudodami skenuojančią elektroninę mikroskopiją ir kitas pažangias vaizdinimo priemones, mokslininkai išsamiai tyrinėja virusų ir bakterijų struktūrą, jų sąveiką su žmogaus imuninėmis ląstelėmis.

ŽIV ir imuninės sistemos ląstelės

Mūsų imuninė sistema remiasi T limfocitais ― ląstelėmis, kurios padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Tarp jų išskiriamos CD4 ląstelės, dar vadinamos „pagalbininkėmis“, kurios ne neutralizuoja patį virusą, o aktyvina imunitetą reaguoti į įsibrovėlius. Kai ŽIV užkrečia CD4 ląsteles, jis pažeidžia patį gynybos pagrindą. Ilgainiui šių ląstelių sumažėja, todėl organizmas tampa pažeidžiamas įvairioms infekcijoms.

Kaip ŽIV pažeidžia CD4 ląsteles?

Mikroskopiniai vaizdai atskleidžia: užkrėsta CD4 ląstelė ima „išauginti“ naujus viruso daleles. Branduolio brandinimo proceso metu baltyminiai siūlai virsta funkciniais baltymais ir fermentais, be kurių virusas negali užkrėsti kitų ląstelių. Šis etapas būtinas, kad ŽIV taptų pavojingas kitiems organizmo taikiniams.

Pavojingos infekcijos sergantiems ŽIV

• Mycobacterium tuberculosis ― tuberkuliozė

  Tuberkuliozės bakterijos dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau gali išplisti ir į kitus organus. Tuberkuliozė išlieka viena dažniausių mirtingumo priežasčių tarp užsikrėtusiųjų ŽIV visame pasaulyje.

• Pneumocystis jiroveci ― plaučių uždegimas

  Ši grybelinė infekcija, dar vadinama PCP, buvo dažniausia ŽIV infekuotųjų komplikacija iki pradedant naudoti kombinuotąją antiretrovirusinę terapiją. Nors ligos paplitimas sumažėjo, ji tebėra opi problema imuninės sistemos nepakankamumu sergantiems asmenims.

• Candida albicans ― grybelinės infekcijos

  Candida yra mieliagrybis, galintis sukelti burnos, makšties ar išplitusias infekcijas imunitetui susilpnėjus. Ypač dažnos burnos arba stemplės grybelinės infekcijos. Šių infekcijų riziką mažina efektyvus ŽIV gydymas, tačiau jos vis dar dažnos tiek turtingose, tiek skurdesnėse šalyse.

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)

  ŽPV yra dažniausiai lytiniu keliu plintantis virusas. Daugeliui jis nesukelia simptomų, tačiau kai kurios padermės gali sukelti karpas ar net vėžį (gimdos kaklelio, išangės, gerklės). Moterys, užsikrėtusios ŽIV, dažniau susiduria su ŽPV sukeltais gimdos kaklelio pokyčiais, iš kurių gali vystytis vėžys.

• Toxoplasma gondii ― toksoplazmozė

  Šis parazitas gali sukelti sunkų smegenų uždegimą bei kitus neurologinius pakitimus. Negydoma infekcija progresuoja iki traukulių, kalbos, judesių sutrikimų ir net psichikos pokyčių. Sergant ŽIV, toksoplazmozė dažniausiai pasireiškia sunkaus imuniteto nusilpimo metu.

• Salmonella ― žarnyno infekcijos

  Salmonella sukeltas sepsis – kai bakterijos patenka į kraują – gali sukelti grėsmingą uždegiminę reakciją. Tokios infekcijos ypač pavojingos asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.

• Coccidioides immitis ― „slėnio karštinė“

  Šių grybų platinama infekcija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet gali išplisti po visą kūną. Nors dažnesnė kai kuriuose regionuose, ŽIV sergantiems žmonėms sunki infekcijos eiga laikoma ypač pavojinga.

• Varicella zoster virusas ― juostinė pūslelinė

  Vaikystėje šis virusas sukelia vėjaraupius. Po ligos virusas lieka „miegantis“ nervų sistemoje, tačiau nusilpus imuninei sistemai, gali atsinaujinti kaip juostinė pūslelinė. ŽIV sergantys asmenys beveik 17 kartų dažniau rizikuoja susidurti su šia liga, net jei jų imunitetas tik šiek tiek prislopintas.

• Cystoispora belli (Isospora belli) ― žarnyno parazitai

  Šis parazitas sukelia ilgalaikį viduriavimą. Nors liga retai pasitaiko ten, kur lengvai prieinamas ŽIV gydymas, keliaujant po tropikus užsikrėtimo rizika išauga.

• Cryptococcus neoformans ― kriptokokozė

  Šis grybas dažniau aptinkamas dirvoje, paukščių išmatose. Įkvėpus grybo, stipraus imuniteto žmogui pavojus nedidelis, tačiau susilpnėjus apsaugai infekcija gali atakuoti plaučius ar net smegenų dangalus, sukeldama meningitą.

• Histoplasma capsulatum ― histoplazmozė

  Ši grybelinė infekcija būdinga tam tikroms geografiniams regionams, ypač dirvožemyje, kuriuose yra paukščių ar šikšnosparnių išmatų. Nors daugeliui ji praeina beveik be simptomų, susilpnėjusiam imunitetui liga gali tapti lėtinė ar apimti visus svarbiausius organus.

Dalies šių infekcijų išsivystymas laikomas aiškiu imuniteto silpnumo ženklu, todėl joms nustatyti dažnai naudojamas terminas „AIDS apibrėžiančios ligos“. Efektyvus antiretrovirusinis gydymas leidžia reikšmingai sumažinti tokių infekcijų riziką, tačiau jų sukėlėjai vis dar kelia pavojų, ypač tose šalyse ar regionuose, kur prieiga prie gydymo ribota.