Lytiniu keliu plintančios infekcijos ir sisteminės infekcijos

Infekcija, kuri paveikia ne tik vieną organą ar kūno vietą, o išplinta po kelias organizmo sistemas, vadinama sistemine infekcija. Kitaip nei vietinės infekcijos, kurios apsiriboja konkrečia vieta, sisteminės infekcijos veikia žymiai platesnį kūno plotą.

Kas išskiria sistemines infekcijas?

Vertėtų nepainioti – sisteminės infekcijos nebūtinai visada pavojingesnės už vietines. Pavyzdžiui, paprastas peršalimas klasifikuojamas kaip sisteminė infekcija, tačiau jo eiga dažniausiai lengva ir nekelia rimto pavojaus. Tuo tarpu stipriai infekuota žaizda gali būti labai pavojinga, nors infekcija ir nėra išplitusi po visą kūną. Visgi, jeigu toks susirgimas išplinta, tuomet jau kalbame apie sisteminę bakterinę infekciją, mylimą kaip sepsis.

Kaip skiriasi sisteminės ir vietinės infekcijos?

Vietinės infekcijos dažniausiai pasireiškia nedidelėje kūno dalyje – tai gali būti, pavyzdžiui, odos ar dantenų uždegimas. Sisteminių infekcijų metu ligos sukėlėjai pasiekia daugiau nei vieną organų sistemą. Tačiau sisteminė liga nebūtinai yra susijusi su infekcijomis – pavyzdžiui, cukrinis diabetas taip pat paveikia visą organizmą, bet tai nėra infekcinė liga. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų (LPI) dažnai apsiriboja tik lytiniais organais, nors kai kurios jų ilgainiui gali išplisti ir tapti sisteminėmis.

Ar septicemija ir sisteminė infekcija – tas pats?

Dažnai terminai „septicemija“ ir „sisteminė infekcija“ painiojami, tačiau jie nėra sinonimai. Septicemija reiškia bakterijų ar jų toksinų buvimą kraujyje. Tačiau kraujotakos sistema yra tik viena iš svarbių kūno sistemų, todėl bakterijos kraujyje nebūtinai reiškia visų kūno sistemų užkrėtimą.

Lytiškai plintančios infekcijos ir jų sąsaja su sisteminėmis infekcijomis

Tam tikros lytiškai plintančios ligos iš karto yra arba gali tapti sisteminėmis, jeigu išplinta už pradinės užkrėtimo vietos:

• ŽIV: Tai viena iš sisteminių infekcijų, kuri paveikia visą organizmą, ypač imuninę sistemą. Nesigydant, ŽIV gali sukelti sunkų imuninės sistemos nusilpimą, todėl žmogus tampa imlus įvairioms kitoms infekcijoms. Laimei, šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia suvaldyti viruso dauginimąsi ir sumažinti užkrečiamumą.
• Gonorėja: Dažniausiai ši bakterinė infekcija apsiriboja vietinėmis lyties organų, gerklės ar tiesiosios žarnos infekcijomis. Tačiau kai kuriais atvejais gonorėja gali išplisti ir paveikti sąnarius (sukelti infekcinį artritą) ar kitus organus, tapdama sistemine infekcija.
• Chlamidiozė: Ši infekcija gali komplikuotis, ypač moterims, kai bakterijos pasiekia gimdą ir sukelia randėjimą ar nevaisingumą. Nors labiausiai paplitusi chlamidijų rūšis, sukelianti lytines infekcijas, dažnai nesukelia plataus išplitimo po visą kūną, kai kurios chlamidijų atmainos sukelia ligas, galinčias plisti visame organizme, pavyzdžiui, limfogranulomatozę (LGV).
• Sifilis: Ši liga ypač svarbi kalbant apie sistemines infekcijas – nors pradžioje pasireiškia vietiniais požymiais (nedideliais išopėjimais), negydomas sifilis progresuoja nuo lokalizuotos stadijos iki sisteminės ligos. Vėlesnėse stadijose jis gali paveikti nervų sistemą, vidaus organus, o kai kuriais atvejais – baigtis mirtimi. Šiuolaikinis gydymas leidžia išvengti rimtų komplikacijų, tačiau kūdikiams sifilis tebėra labai pavojingas.

Taigi, kai kurių infekcijų eiga priklauso nuo ligos tipo, individualių organizmo savybių ir gydymo. Nors sisteminės infekcijos paveikia daugiau kūno sistemų, jos nebūtinai visada pavojingesnės už vietines – svarbiausia yra laiku atpažinti infekciją ir nedelsti su gydymu.