Vyrinių bėrimų vadovas suaugusiesiems ir vaikams

Sužinosite
Odos bėrimai, atsirandantys sergant virusinėmis infekcijomis, dažniausiai pasireiškia, kai organizmo imuninė sistema reaguoja į virusą. Šiuos bėrimus gali lemti įvairūs virusai, tokie kaip vėjaraupiai, tymai, raudonukė ir daugelis kitų, o jų atsiradimą dažnai lydi ir kiti infekcijos požymiai.
Kaip atpažinti virusinį bėrimą?
Virusinio bėrimo išvaizda skiriasi priklausomai nuo viruso. Dažniausiai odą nusėja raudoni ar rausvi taškeliai, dėmės ar iškilios pūslės, kurios pradžioje gali būti lokalios, o po to apimti didesnius kūno plotus. Be paties bėrimo, neretai jaučiama niežulys, perštėjimas ar deginimas.
Kartu su bėrimu neretai pasireiškia ir kiti bendri simptomai, tokie kaip:
- Karščiavimas
- Gerklės skausmas
- Nuovargis
- Galvos skausmas
- Virškinimo sutrikimai, viduriavimas
- Raumenų ar kūno skausmai
Nors tokie bėrimai gali atrodyti neraminančiai, daugelis jų praeina be gydymo per kelias dienas ar savaites. Pačios infekcijos gali būti užkrečiamos, ypač kol yra ryškūs simptomai.
Dažnesnės virusinių bėrimų priežastys
Virusiniai bėrimai dažnai pasireiškia sergant šiomis infekcijomis:
- Tymai
- Raudonukė
- Vėjaraupiai
- Penktąja liga
- Rozeolė
- Mononukleozė
- Rankų, kojų ir burnos liga
Mononukleozė
Mononukleozė, dar vadinama „bučinių liga“, dažniausiai sukelia Epstein–Barr virusas. Ši liga gali sukelti įvairaus tipo bėrimus: nuo plokščių ar iškilusių dėmelių iki hives tipo bėrimų. Ypač dažnai rožinis bėrimas išryškėja, jei gydoma antibiotikais, kaip ampicilinas ar amoksicilinas.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai – ypač užkrečiama infekcija, pasireiškianti pirmaisiais bėrimais apie dvi savaites po kontakto su virusu. Pirmiausia atsiranda raudoni mazgeliai, kurie virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslėmis. Plečiantis bėrimui, pūslės trūksta, vėliau apsitraukia šašais ir pamažu užgyja. Bėrimai dažniausiai išplinta nuo liemens, veido ir galvos odos, tačiau gali atsirasti ir burnoje, akyse, net lytinėse srityse.
- Padidinta komplikacijų rizika būdinga nėščiosioms, naujagimiams, sergantiems imuniteto sutrikimais ar onkologinėmis ligomis.
Juostinė pūslelinė
Juostinę pūslelinę sukelia tas pats virusas, kaip ir vėjaraupius, tačiau ji išsivysto vėliau, virusui „pabudus“. Būdingas stipriai skausmingas ir deginantis bėrimas, išsidėstęs viena kūno puse ar veidu, juostos pavidalo. Pūslės laikosi apie savaitę ar dvi, tada apkraupuoja ir išnyksta per kelias savaites. Prieš atsirandant bėrimui, gali prasidėti skausmas, dilgčiojimas ar niežulys.
Penktoji liga
Penktąją ligą sukelia parvovirusas B19, ja dažniausiai serga vaikai. Labiausiai išsiskiria ryškia raudona dėme ant skruostų („pliaukštelėjimo“ efektas). Vėliau bėrimas išplinta ant liemens ar galūnių, išbūna iki savaitės, rečiau ilgesnį laiką. Bėrimas gali atsinaujinti išėjus į saulę ar pakilus temperatūrai.
Rankų, kojų ir burnos liga
Šią ligą sukelia koksakio virusas, dažniausiai serga mažesni vaikai. Bėrimai primena raudonus taškelius ar pūslės pavidalo pažeidimus delnuose, pėdose. Pūslės plyšta, džiūsta, vėliau pasišalina. Bėrimai lydi skausmingas opeles burnoje.
Tymai
Tymai atpažįstami iš plokščių, raudonų dėmių, kurios atsiranda ant veido ir plinta žemyn – nuo plaukų linijos iki galūnių. Ant raudonų dėmių vėliau gali iškilti ir smulkios baltos ar rožinės papulės. Be bėrimo, būdingas aukštas karščiavimas. Vaikai iki penkerių metų rizikuoja rimtomis komplikacijomis.
Raudonukė
Raudonukės metu bėrimas prasideda veide kaip švelniai rausvos arba rožinės dėmės, kurios plinta vis žemyn. Pažeista oda gali būti šiurkšti, pleiskanota, neretai pasireiškia niežulys. Bėrimas trunka iki trijų dienų. Nėščiosioms ši infekcija – pavojinga dėl galimų vaisiaus raidos sutrikimų.
Rozeolė
Rozeole dažniausiai suserga kūdikiai ir maži vaikai. Paprastai iš pradžių pakyla aukšta temperatūra, o temperatūrai nukritus, per 5–15 dienų atsiranda rožinės dėmelės ant liemens, kurios gali plisti į veidą ir galūnes. Bėrimas dažniausiai nėra niežtintis.
Kitos virusinės bėrimų priežastys
- ŽIV infekcija gali sukelti pleiskanojantį, nemalonų bėrimą, ypač ligos pradžioje. Kartais išbėrimai pasireiškia dėl vaistų, skirtų gydymui.
- Zikos virusas – būdingas smulkus, niežtintis, dažniausiai pradeda plisti nuo liemens.
- Vakarų Nilo viruso infekcijai būdinga, jog bėrimas – ne niežtintis, apima liemenį, rankas ir kojas.
- Dengės karštinė paprastai prasideda stipriu karščiavimu, vėliau išplaiksto sunkus, niežtintis bėrimas.
- Moliuskai (molluscum contagiosum) – maži perlų formos guzeliai su duobute centre, dažniausiai vaikams.
- Kolorado erkinė karštinė, acrodermatitas (Gianotti–Crosti sindromas) – retos virusinės ligos su būdingais bėrimais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis virusinių bėrimų praeina savaime ir nereikalauja gydymo, kartais gali prireikti medicininės pagalbos. Nedelskite kreiptis, jei:
- Bėrimas staiga išplito po visą kūną
- Bėrimas pūliuoja, skauda ar pasireiškia infekcijos požymiai (karštis, paraudimas, juostos)
- Atsirado labai aukšta temperatūra, stiprus galvos ar raumenų skausmas
- Atsirado kvėpavimo sutrikimų, pakito sąmonė, pasireiškė stiprus vėmimas ar viduriavimas
- Pastebėjote elgesio ar būsenos pokyčius
Kiekvienu atveju tik gydytojas gali tiksliai nustatyti bėrimo priežastį ir paskirti tinkamą gydymą. Asmeninės ligos istorija ar sveikatos būklė taip pat turi įtakos gijimui.
Kaip palengvinti virusinio bėrimo simptomus?
Simptomai dažniausiai praeina savaime, tačiau galite palengvinti niežulį, patinimą ar diskomfortą:
- Dėkite vėsius kompresus (15–30 minučių keletą kartų per dieną)
- Naudokite hidrokortizono ar kalamino kremus
- Pasiruoškite sodos ar krakmolo košelę ir tepkite ją ant sudirgusių vietų
- Pasimaudykite avižų vonioje
- Gerkite daug skysčių
- Kai karščiuojate, pasirinkite acetaminofeną arba ibuprofeną (nebent gydytojas rekomendavo kitaip)
Apibendrinimas
Virusinis bėrimas – tai dažnas įvairių virusinių infekcijų simptomas, kuris dažniausiai atsiranda kartu su kitais požymiais, pavyzdžiui, karščiavimu, popratimu ar nuovargiu. Daugeliu atvejų šie bėrimai plinta nuo liemens ar veido ir gali pasireikšti skirtingais išberimo tipais: dėmėmis, papulėmis, pūslelėmis. Paprastai jie praeina savaime, o gydymas reikalingas tik tuomet, jei simptomai stiprūs arba kyla įtarimas dėl rimtesnės ligos.