Atsako vertinimo metodai vėžio gydyme

Po gydymo pabaigos gydytojas dažnai neskuba daryti išvadų – skiriamas laiko tarpas, kad auglys turėtų galimybę maksimaliai sumažėti. Tik po šio laikotarpio įvertinama, kaip organizmas sureagavo į gydymą. Jei liga vis dar pastebima, tačiau jos apimtis sumažėjo bent 30 proc. – remiantis tyrimais ar apžiūra – tuomet fiksuojamas dalinis atsakas, arba dalinė remisija.

Kas yra dalinis atsakas?

Dalinis gydymo atsakas reiškia, kad nors liga sumažėjo, jos visiškai įveikti dar nepavyko. Tokiu atveju daugumai pacientų ateityje gali prireikti papildomo gydymo siekiant galutinio išgydymo. Tačiau kai kurių lėtai progresuojančių navikų, pavyzdžiui, žemo piktybiškumo limfomų atvejais, papildomas gydymas nebūtinai reikalingas tol, kol liga vėl pradės didėti.

Kaip apibūdinami vėžio gydymo rezultatai?

Galima išgirsti daugybę žodžių ir frazių, apibūdinančių vėžio gydymo efektyvumą. Kartais šios sąvokos gali susipainioti, tačiau jų esmė gana aiški – pateikiame pagrindinius terminus:

• Visiškas atsakas (visiška remisija) – visi auglių židiniai išnyksta, limfmazgiai sumažėja iki įprasto dydžio.
• Dalinis atsakas (dalinė remisija) – navikų sumažėjimas ne mažiau kaip 30 proc., lyginant su pradine būkle.
• Nėra ligos požymių (angl. NED) – tyrimai nerodo jokių vėžio požymių, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad liga visiškai išnyko. Tiesiog šiuolaikiniai tyrimai jos neaptinka.
• Progresuojanti liga – naviko matmenys padidėjo bent 20 proc. ar atsirado naujų židinių.
• Stabili liga – auglys reikšmingai nei sumažėjo, nei padidėjo – tai gali reikšti, kad liga kol kas sustabdyta.
• Ligos atsinaujinimas (recidyvas) – po remisijos arba laikino pagerėjimo vėžinių ląstelių vėl randama.

Ką daryti po dalinio atsako?

Ką reiškia dalinis atsakas jūsų situacijoje, labai priklauso nuo konkrečios vėžio rūšies ir individualių ligos ypatumų. Vienu atveju tai gali būti geras ženklas, kitu – signalas ruoštis tolimesniam gydymui. Žinokite, kad net tos pačios diagnozės sergantys žmonės gali skirtingai reaguoti į gydymą, nes lemia daugybė veiksnių, įskaitant ir genetines naviko savybes.

Internete dažnai matomos statistikos neatskleidžia pilnos tiesos – jos rodo tik didelėse grupėse stebimus vidurkius. Dauguma pacientų niekada visiškai netelpa į „vidutinio“ žmogaus apibrėžimą, todėl asmeninė gydymo prognozė gali gerokai skirtis nuo skelbiamų skaičių.

Dar vienas svarbus aspektas – tyrimų rezultatai grindžiami praeities duomenimis ir dažnai neatspindi pačių naujausių gydymo galimybių, tad šiuolaikiniai rezultatai gali būti geresni nei rodo senesnės statistikos.

Kaip įveikti nerimą dėl ligos atsinaujinimo?

Nors straipsnis apie dalinį naviko atsaką, natūralu, kad kyla baimių dėl ligos sugrįžimo. Susidūrus su tokiais jausmais svarbu apie juos kalbėtis. Atviras pokalbis – su artimaisiais ar specialistu – gali padėti sumažinti nerimą. Psichologinė parama yra tokia pat svarbi kaip ir fiziologinis gydymas.

Pastaraisiais metais sparčiai daugėja naujų gydymo būdų, o išgyvenamumo rodikliai daugeliui vėžių gerėja. Tyrimai vyksta nuolat, ieškoma ne tik veiksmingesnių, bet ir švelnesnių, mažiau šalutinių poveikių sukeliančių gydymo priemonių. Tai suteikia vilties ir padeda lengviau žengti į priekį.