Alzheimerio liga sergančių žmonių mirties priežastys

Alzheimerio liga yra laikoma neišgydoma ir galiausiai lemia žmogaus mirtį. Statistiškai, tai viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, tačiau, skirtingai nei dauguma kitų ligų, šiuo metu nėra veiksmingų gydymo priemonių ar būdų ją visiškai išgydyti.

Kas nutinka organizmui sergant Alzheimerio liga

Progresuojant Alzheimerio ligai, žmogus susiduria su vis didesniais kasdienio gyvenimo iššūkiais – sutrinka atmintis, prarandama orientacija aplinkoje, sunku išreikšti mintis ar suprasti, kas vyksta šalia. Kai liga pasiekia vėlyvąją stadiją, daugeliui pacientų tampa sudėtinga net kalbėtis, jie tampa abejingi aplinkai, vis labiau užsisklendžia savyje arba patiria nerimą, suirzimą.

Mobilumo ir kasdienių veiklų praradimas

Kai Alzheimerio liga tampa pažengusi, žmonės dažniausiai tampa visiškai priklausomi nuo kitų pagalbos, susiduria su nesaikingu mieguistumu, praranda gebėjimą judėti ar net patys apsitarnauti. Dažnai silpnėja raumenų kontrolė, blogėja šlapimo ir išmatų sulaikymas. Šie pokyčiai sukelia rimtas komplikacijas – nuo pragulų iki infekcijų ar krešulių susiformavimo.

Gyvenimo trukmė sergant Alzheimerio liga

Vidutiniškai diagnozavus Alzheimerio ligą, pacientas gyvena nuo ketverių iki aštuonerių metų. Tačiau kai kurie žmonės liga serga net du dešimtmečius ar ilgiau – viskas priklauso nuo bendros sveikatos būklės, amžiaus, komplikacijų bei gyvenimo būdo.

Pagrindinės mirties priežastys

Dažniausiai žmonės, sergantys Alzheimerio liga, miršta ne dėl pačios ligos, bet nuo įvairių su ja susijusių komplikacijų. Viena dažniausių problemų – rijimo sunkumai. Kai žmogus praranda gebėjimą nuryti maistą ar skysčius, dalis maisto gali patekti į kvėpavimo takus. Tokiu atveju gresia aspiracinė pneumonija – plaučių uždegimas, kuris dažnai tampa tiesiogine mirties priežastimi.

Dėl nusilpusio judėjimo pacientai ilgai būna gulimi, dėl to gali formuotis pragulos, vystytis kraujo krešuliai, padidėja rizika susirgti sepsiu ar kitomis sisteminėmis infekcijomis. Taip pat dažnos sunkios traumos – pavyzdžiui, griuvimai ir jų sukeltos komplikacijos.

Kiti sveikatos sutrikimai

Alzheimerio liga dažnai vystosi kartu su kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys ar širdies ir kraujagyslių sistemų sutrikimai, kurių pasekmės taip pat gali būti mirtinos. Be to, vėlyvos stadijos Alzheimerio liga sergantieji dažnai patiria delyrą – būseną, kai žmogus staiga tampa itin sutrikusio sąmoningumo, elgiasi neįprastai ar netgi tampa dezorientuotas. Tai dar labiau padidina rimtų nelaimingų atsitikimų ir kritimų tikimybę.

Diagnozės iššūkiai

Ne visada mirties liudijime nurodoma, jog pagrindinė priežastis buvo Alzheimerio liga. Gana dažnai įrašomos su šia liga susijusios komplikacijos – pavyzdžiui, uždegimas ar infekcijos. Kai kuriais atvejais Alzheimerio liga net nebūna oficialiai diagnozuota, todėl tikroji mirčių statistika gali būti keliskart didesnė nei registruojama dokumentuose.

Išvada

Alzheimerio liga neišvengiamai progresuoja ir laikui bėgant nulemia žmogaus mirtį. Dažniausiai mirtį sukelia tokios komplikacijos kaip pneumonija, sepsis ar pragulos, kurios atsiranda dėl sutrikusios judėjimo funkcijos ar rijimo. Nors kiekvieno žmogaus ligos eiga skiriasi, svarbu žinoti, kad laiku suteikta priežiūra ir dėmesys kasdieniams poreikiams gali padėti pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę paskutiniais ligos metais.