PCOS ir anti-Miuleriškasis hormonas

Anti-Müllerio hormonas (AMH) yra svarbus kiaušidžių veiklos žymuo, atsirandantis tuomet, kai kiaušidėse bręsta folikulai, pasiruošę išleisti kiaušialąstę. AMH dar vadinamas Müllerio slopinimo medžiaga.

Kaip susiformuoja AMH

Kiekvieną mėnesį kiaušidėse atsiranda daug smulkių folikulų – vadinamųjų antralinių folikulų. Būtent jie ir išskiria AMH. Šių folikulų kiekis rodo, kiek kiaušidės turi atsargų, nes būtent iš antralinių folikulų vystosi brandūs folikulai ir įvyksta ovuliacija.

Antralinių folikulų kiekis nuolat kinta, tačiau kuo jų daugiau, tuo didesnis būna ir AMH lygis kraujyje. Šių rodiklių vertinimas svarbus, kai planuojamas apvaisinimas mėgintuvėlyje ar norima sužinoti galima vaisingumo potencialą.

Ovarijų folikulų reikšmė

Menstruacijų ciklo metu kiaušidėse iš pradžių susiformuoja daugybė „besiilsinčių“ (antralinių) folikulų. Jie bręsta ir, pasiekę brandą, gali išskirti kiaušialąstę ovuliacijos metu. Kiekvieno ciklo metu tokių folikulų skaičius gali skirtis, o AMH lygis parodo šių pokyčių apimtis.

• Daugiau antralinių folikulų – aukštesnis AMH lygis
• Kuo didesnis AMH, tuo daugiau kiaušidžių rezervų
• Žemas AMH rodo sumažėjusias galimybes pastoti dėl mažėjančio folikulų skaičiaus

AMH ir policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

Policistinių kiaušidžių sindromu sergančių asmenų kiaušidėse dažniausiai randama daug antralinių folikulų, todėl jų organizme padidėjęs ir AMH hormono kiekis. Net jei PKS būdingi simptomai – nereguliarios mėnesinės, spuogai ar neįprastas plaukuotumas – nėra aiškiai išreikšti, aukštas AMH gali reikšti PKS tikimybę.

Pernelyg didelis AMH lygis slopina folikulų brendimą ir gali užkirsti kelią ovuliacijai – net tuomet, kai folikulas jau pasiruošęs išskirti kiaušialąstę. Dėl šios priežasties PKS dažnai lydimas vaisingumo sutrikimų.

Kaip nustatomas AMH kiekis

AMH vertinamas paprastu kraujo tyrimu, kurį galima atlikti bet kurią ciklo dieną. Laboratorijoje nustatomas, ar hormono kiekis yra žemas, normalus ar padidėjęs. Kadangi AMH koncentracija priklauso nuo amžiaus ir natūraliai mažėja ilgainiui, rezultatai visada interpretuojami atsižvelgiant į metų skaičių.

Diagnostika ir PKS nustatymas

PKS diagnozė dažniausiai remiasi kelių požymių visuma. Vien tik padidėjęs AMH retai pakankamas. Reikia įvertinti ir kitus kriterijus:

• Nereguliarūs arba praleidžiami ciklai, rodantys vėluojančią arba nevykstančią ovuliaciją
• Ultragarsas, parodantis daug folikulų ar cistų kiaušidėse
• Padidėję vyriškieji hormonai (androgenai) arba ryškūs poveikio požymiai – pavyzdžiui, neįprastas plaukuotumas, spuogai

Vyresniems nei 35 metų asmenims PKS diagnozė gali būti sudėtingesnė – simptomai dažnai blankesni, todėl verta atlikti ir AMH tyrimą.

Ką rodo rezultatai

Aukštas AMH lygis, kartu su kitais požymiais, leidžia įtarti PKS net tada, kai nėra klasikinės klinikinės išraiškos. Tyrimai rodo, kad sergant PKS, kuo didesnis AMH kiekis – tuo dažnesni ir stipresni būna simptomai.

Tad šis hormonas padeda gydytojui ne tik nustatyti galimą PKS, bet ir įvertinti simptomų sunkumą. PKS sergantys asmenys su aukštais AMH rodmenimis dažniau susiduria su didesniais ciklų sutrikimais ir kitais šios būklės padariniais.

Apibendrinimas

Anti-Müllerio hormonas – pagrindinis rodiklis, atspindintis kiaušidžių rezervą ir folikulų kiekį. Pakitusi jo koncentracija gali būti svarbi užuomina į policistinių kiaušidžių sindromą, net jei nėra aiškių simptomų.

Jei pastebite nereguliarias mėnesines, vaisingumo pokyčius ar šio sindromo požymius, AMH kraujo testas gali padėti gydytojui nustatyti diagnozę. Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai klasikinės ligos išraiškos silpnesnės, arba jei simptomai nespecifiniai.