Verksmas ir šauksmas sergant demencija

Žmonės, susiduriantys su Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, dažnai ima šauktis, verkšlenti ar garsiai reikštis dėl įvairių priežasčių. Tokios reakcijos dažnai kyla dėl fizinio diskomforto, emocinių sunkumų ar aplinkos, kuri pernelyg stimuliuoja jų pojūčius.

Kodėl žmonės su demencija dažnai verkia ar šaukiasi pagalbos

Dažnas šaukimas, toks kaip „Padėkite!“, nuolatinis verkimas ar staigūs rėkimo protrūkiai gali būti sunkiai paaiškinami artimiesiems ar slaugytojams. Šis elgesys dažnai sukelia bejėgiškumo jausmą ir nuovargį tiems, kurie rūpinasi sergančiuoju, ypač tada, kai nėra aišku, kas tokias reakcijas sukelia.

Demenciją turintys žmonės dažnai šaukiasi ar verkia dėl kelių pagrindinių priežasčių. Dažniausiai tai susiję su:

• Fiziniais veiksniais: skausmas, alkis, troškulys, nuovargis ar poreikis pasinaudoti tualetu.
• Aplinkos poveikiu: per didelis triukšmas, pasikeitusi rutina, pernelyg stimuliuojanti aplinka.
• Emocinėmis priežastimis: vienišumo jausmas, nerimas, nuobodulys, depresija, kartais ir iliuzijos ar netikros mintys.

Kartais tokie epizodai gali pasirodyti be aiškios priežasties ar tapti tiesiog įpročiu. Dažnas verkimas ir šaukimas dažniau pasitaiko sergant tam tikromis demencijos rūšimis, pavyzdžiui, vaskuline, frontotemporaline ar Lewy kūnelių demencija. Apie vakarą šie elgesio požymiai gali paaštrėti – tai vadinama „sundowning“ fenomenu, kai sutemus žmogaus savijauta ir emocijos pasunkėja.

Taip pat gali pasitaikyti trumpalaikių stiprių baimės ar nerimo protrūkių, kai žmogus pradeda šaukti ar verkti nesugebėdamas paaiškinti, kas jam nutiko. Tokie protrūkiai neretai siejami su haliucinacijomis ar susijaudinimu, o kartais ir su pseudobulbariniu afektu – būsena, kai žmogus netikėtai ir dažnai nevalingai pradeda verkti ar juoktis be aiškios priežasties.

Kaip padėti demenciją turinčiam žmogui

Neretai atrodo, kad šaukimo ar verkimo priežasties nėra – bent jau nepavyksta jos įžvelgti. Tačiau prieš manant, kad toks elgesys beprasmis, verta išbandyti kelis dalykus, kurie gali palengvinti situaciją:

• Atkreipkite dėmesį, kada elgesys nurimsta: ar tai įvyksta tam tikru paros metu, po maitinimo, ar užsiimant mėgstama veikla. Bandykite atkartoti tokias aplinkybes.
• Įvertinkite emocinę būklę: demenciją turintys asmenys dažnai patiria nerimą ar depresiją. Tiek verkimas, tiek šaukimas gali būti šių būklių ženklai.
• Siūlykite prasmingą veiklą: paprasti darbai, sodo rūpesčiai, bendravimas su artimaisiais (pvz., skambutis vaizdo ryšiu) leidžia atsitraukti nuo nerimastingų minčių.
• Patikrinkite, ar nėra fizinių negalavimų: skausmas ar kita savijauta gali būti sunkiai suprantama pačiam žmogui, todėl svarbu neatmesti fizinių priežasčių.
• Peržvelkite vaistus: gali būti, kad tam tikri medikamentai ar jų deriniai sukelia dezorientaciją ar blogą savijautą.
• Svarbiausia – nepasiduokite: dauguma demencijos sukeltų elgesio pokyčių turi prasmę, o šeimos narių ir slaugytojų užduotis – ieškoti būdų pagerinti sergančiojo kasdienybę.

Veiklos, kurios gali padėti

Jei esate įsitikinę, kad žmogui suteikėte visus būtinus patogumus, tačiau jis vis dar neramus, verta išbandyti komfortą teikiančias veiklas:

• Mėgstama muzika: parinkite mėgstamus kūrinius ir leiskite pasiklausyti. Muzika dažnai ramina ir prasklaido niūrumą.
• Bendravimas su gyvūnais: šiltas augintinio prisilietimas gali suteikti daug džiaugsmo ir ramybės.
• Sąlytis su vaikais: mažieji dažnai sugeba užburti ir pralinksminti net ir uždaresnius žmones.
• Pasivaikščiojimas lauke ar grynas oras: kartais užtenka pakeisti aplinką, kad nuotaika pagerėtų.
• Lengvas užkandis ar gėrimas: gurkšnis arbatos ar mėgstamas užkandis atitraukia dėmesį ir suteikia jaukumo.
• Švelnūs apkabinimai ar prisilietimai: laikykite už rankos, švelniai paglostykite pečius ar šukuokite plaukus – nuoširdus fizinis prisilietimas suteikia saugumo jausmą.

Rūpinimasis savimi padeda padėti kitiems

Kartais demencijos sukeltas elgesys tampa tikru iššūkiu. Nors nėra vienintelio teisingo atsakymo, tikrai galima atrasti būdų, kaip padėti. Artimųjų, slaugytojų ir draugų užduotis – nuolat ieškoti sprendimų ir atidžiai stebėti, kokios priemonės veikia.

Ir nepamirškite – nuovargis ar stresas gali paveikti ir jūsų pačių savijautą, o tai atsiliepia ir artimajam, kuriuo rūpinatės. Raskite laiko skirti dėmesio sau, net jei tai vos kelios minutės per parą. Tokia pertrauka gali duoti naudos jums abiem.