Ar karštis naikina medaus naudą? Ekspertai paneigia 6 dažniausius mitus apie medų

Medus dažnai laikomas natūralesne saldiklio alternatyva, pasižyminčia papildomomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tačiau internete plinta įvairūs mitai apie tai, kaip medų vartoti naudingiausia, ir kokiomis sąlygomis jis praranda savo gerąsias savybes.

Dažniausi mitai apie medų ir jų paneigimas

Dalis vartotojų teigia, kad netinkamas medaus vartojimas gali sumažinti jo naudą ar net paversti jį kenksmingu. Pažvelkime, kuriuos gandus verta pamiršti, o kas – paremta mokslu.

Žalias medus – pranašesnis už paprastą?

Turgūs, ūkininkai ir ekologiškų prekių parduotuvės dažnai siūlo žalią medų, kuris nėra kaitintas ar filtruotas. Dažnai manoma, esą toks medus – sveikesnis. Iš tiesų žaliame mede išlieka nedideli kiekiai mielių, žiedadulkių, fermentų bei fitocheminių medžiagų (antioksidantų). Tačiau tyrimai nepatvirtina, kad šios sudedamosios dalys suteiktų žymiai daugiau naudos, palyginti su standartiškai apdorotu medumi.

Pavyzdžiui, 2022 m. apžvalga parodė, kad tiek žalias, tiek tradicinis medus gali šiek tiek sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ar cholesterolį, tačiau rezultatų patikimumui dar reikia daugiau mokslinių patvirtinimų. Maža to, antioksidantų kiekiu medus neprilygsta žalioms daržovėms, ir jo poveikis organizmui dėl šios savybės – pernelyg nežymus, kad būtų galima tikėtis išskirtinės įtakos sveikatai.

Ar karštas vanduo sunaikina medaus vertę?

Socialiniuose tinkluose populiarūs įrašai tvirtina, kad įmaišius medų į karštą arbatą ar kavą, esą išsiskiria nuodingos medžiagos arba žūsta naudingosios savybės. Ši nuostata atėjo iš kai kurių tradicinių medicinos praktikų, tačiau mokslu ji nepatvirtinta.

Ekspertų nuomone, nėra jokių duomenų, kad medus, pridėtas prie karšto gėrimo, galėtų tapti nuodingu ar prarasti naudingąsias savybes tokiu mastu, kad tai turėtų įtakos sveikatai. Tokie gąsdinimai – nepagrįsti ir klaidinantys.

Metaliniai šaukšteliai – ar jie tikrai kenkia?

Gana gajus įsitikinimas, kad maišyti medų reikia tik mediniu šaukštu, nes metaliniai esą neigiamai veikia medų. Specialistų teigimu, tik iš sidabro ar platinos pagamintos priemonės gali dalinai paveikti tam tikras medaus daleles, bet šis poveikis minimalus, o kasdienėje buityje beveik nesutinkamas. Nereikia pirkti specialių medinių šakių – tikrai pakanka paprasto šaukštelio.

Medus – vaistas nuo alergijos?

Neretai tikima, kad vietinis medus gali padėti įveikti sezonines alergijas. Nors kai kurie šaltiniai užsimena apie galimą naudą, mokslinis pagrindimas yra labai silpnas. Net jei ir būtų poveikis, medus turėtų būti surinktas iš tos pačios vietovės, kurioje žmogus gyvena – nes skiriasi aplinkoje cirkuliuojantys alergenai. Tačiau šis efektas labiau teorinis nei įrodytas praktikoje.

Ar užteptas medus gydo žaizdas?

Meduje tikrai yra medžiagų, veikiančių prieš mikrobus, todėl kartais naudojamos specialios medaus pagrindo priemonės nudegimams ar žaizdoms gydyti. Tačiau tokios priemonės gaminamos medicininiam naudojimui ir atitinka specialius standartus. Paprastas valgomasis medus tam visiškai netinka – žaizdoms gydyti būtina naudoti tik atitinkamas, vaistinėje skirtas priemones.

Medus ar cukrus – kas sveikiau?

Dažnai sveikos mitybos patarimuose siūloma cukrų keisti medumi, tikintis didesnės naudos. Vis tik ir medus, ir cukrus, kaip ir visi saldikliai, yra angliavandeniai. Organizmas juos suskaido labai panašiai – abi medžiagos tampa cukrumi kraujyje. Tad nereikėtų manyti, kad natūralus pasirinkimas leidžia be saiko saldinti gėrimus ar maistą, – viršijus normą naudos nebelieka.

Apibendrinimas

Internete sklinda daugybė mitų apie medų – nuo tariamai sunaikinamų naudingųjų savybių karštame vandenyje iki neva stebuklingų gydomųjų galių. Pasikliaukite mokslu: mėgaukitės medumi saikingai ir taip, kaip jums skaniausia, nes įtikinamų įrodymų, jog kai kurių įpročių reikėtų vengti, nėra.