Kiek laiko užtrunka, kol ŽIV perauga į AIDS?

Negydoma žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija beveik visada progresuoja į AIDS, nors tai gali užtrukti daugelį metų. Organizmo imuninė sistema palaipsniui silpnėja, todėl didėja pavojus susirgti sunkiomis, gyvybei pavojingomis infekcijomis. Laikas iki AIDS išsivystymo kiekvienam žmogui gali skirtis, tačiau be gydymo liga nuolat progresuoja.

Kas lemia ŽIV ligos eigą

ŽIV progresavimo tempas nuo užsikrėtimo iki AIDS dažniausiai trunka apie penkerius–dešimt metų, jei nesiimama jokių medicininių priemonių. Vis dėlto kai kuriems žmonėms ši eiga gali būti greitesnė arba lėtesnė, priklausomai nuo įvairių veiksnių.

• Kaip užsikrėsta ŽIV: tam tikri perdavimo būdai, pavyzdžiui, lytiniu keliu, dažnai lemia greitesnį ligos progresavimą nei per kraujo perpylimą.
• Amžius diagnozės metu: senesni asmenys dažniau patiria spartesnę ligos eigą nei jaunesni.
• Tyrimo vieta: jeigu žmogus testuojamas ligoninėje, dažnai tai susiję su jau pažengusia liga arba gretutinėmis sveikatos problemomis, todėl progresavimas spartesnis.
• CD4 T-limfocitų kiekis kraujyje: šis rodiklis atspindi bendrą imuninės sistemos būklę ir padeda vertinti ligos eigą.

Kiti svarbūs faktoriai – išsilavinimas, psichikos sveikata, socialinė ir artimųjų pagalba, bei stigmatizacija. Kai kuriose grupėse, pavyzdžiui, vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, progresavimo eigai gali turėti įtakos tiek socialinės aplinkybės, tiek stipresnės viruso atmainos ar stresas.

Taip pat įtakos turi genetiniai ypatumai ir konkretus ŽIV tipas, kuriuo užsikrečiama. Šios aplinkybės gali nulemti, kaip greitai liga progresuos iki AIDS.

Kaip gali vystytis ŽIV infekcija be gydymo

• Tipiniam eigui būdinga, kad AIDS išsivysto per penkerius–dešimt metų nuo užsikrėtimo.
• Kai kuriems žmonėms AIDS pasireiškia labai greitai – per 3–5 metus.
• Mažai daliai (1–5 proc.) užsikrėtusiųjų liga neprogresuoja daugiau kaip 10 metų – jie išlieka be simptomų, o viruso kiekis kraujyje išlieka žemas.

ŽIV infekcijos etapai

Ligos eiga kiekvienam žmogui gali būti nevienoda – skiriasi ir simptomai, ir spartumas, kuriuo imuninė sistema silpnėja. Progresuojant infekcijai, organizmo gebėjimas apsiginti nuo ligų vis labiau mažėja, didėja sunkių infekcijų rizika.

• Ūmi fazė: Praėjus 2–4 savaitėms nuo užsikrėtimo, daugelis žmonių junta karščiavimą, galvos skausmą, bėrimą ir simptomus, primenančius gripą – nuovargį, padidėjusius limfmazgius, gerklės skausmą ar viduriavimą. Šioje stadijoje viruso kiekis kraujyje būna didžiausias, todėl ypač lengva perduoti infekciją.
• Lėtinė fazė: Po pradinės fazės virusą organizmas laikinai pristabdo, tačiau jis išlieka paslėptas organizmo ląstelėse. Ši stadija gali tęstis daugelį metų be ryškių simptomų.
• AIDS: Ši stadija nustatoma, kai CD4 ląstelių kiekis nukrenta žemiau 200 ląstelių mililitre. Negydant, žmonės su AIDS paprastai gyvena apie trejus metus.

ŽIV gydymo galimybės

Pagrindinis ŽIV gydymo būdas yra antiretrovirusiniai vaistai (ART). Jie leidžia žmonėms su ŽIV gyventi įprastą arba beveik įprastą gyvenimą ir beveik visiškai sumažina galimybę perduoti virusą kitam. Tačiau kai kurie vaistai nėra vienodai veiksmingi visų tipų ŽIV atmainoms.

• Nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NRTI)
• Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NNRTI)
• Proteazės inhibitoriai
• Sintezės inhibitoriai
• Integracijos inhibitoriai
• Prisijungimo inhibitoriai
• Po prisijungimo inhibitoriai
• Kapsidės inhibitoriai

Taip pat naudojama daug vaistų derinių, kurie sudaro efektyvesnes gydymo schemas. Yra ir vaistų, kurie padidina kitų vaistų veiksmingumą.

Profilaktikai skiriami specialūs vaistai – priešekspozicinė (PrEP) ir poekspozicinė (PEP) profilaktika. Jie skirti žmonėms, kurie gali būti paveikti ŽIV, tačiau paties viruso negydo, o tik sumažina užsikrėtimo riziką.

Nors kai kurie vakcinos tyrimai yra pažengę, šiuo metu dar nėra patvirtintų nei gydomųjų, nei prevencinių vakcinų nuo ŽIV. Vakcinų tyrimai tebėra vykdomi, o jų įtaka ŽIV ligos eigai dar tiriama.

Santrauka

Daugeliu atvejų negydoma ŽIV infekcija per 5–10 metų pereina į AIDS. Kai kurie susiduria su žaibiniu ligos progresavimu ir susirgimas sunkiomis formomis pasireiškia per 3–5 metus, o retai pasitaiko žmonių, kuriuose liga lieka neaktyvi ir be simptomų ilgiau nei dešimtmetį.

Šiuolaikiniai gydymo metodai iš esmės pakeitė požiūrį į gyvenimą su ŽIV. Dauguma gydymą gavusių žmonių gali tikėtis įprastos gyvenimo trukmės, nors tai priklauso nuo amžiaus, viruso atmainos, galimybių gauti gydymą ir kitų veiksnių. Kalbėkitės su gydytoju dėl diagnostikos bei geriausių gydymo galimybių.