Fibromialgijos paūmėjimai: priežastys, simptomai ir pagalba sau

Patyrus fibromialgiją, tikriausiai teko girdėti apie vadinamuosius ligos paūmėjimus – periodus, kai simptomai tampa gerokai stipresni nei įprastai. Kartais šie paūmėjimai užklumpa netikėtai, palikdami daug klausimų: kodėl savijauta netikėtai suprastėjo, kas gali juos provokuoti ir kaip sau padėti?

Kas yra fibromialgijos paūmėjimai

Fibromialgija pasižymi nuolat svyruojančiais simptomais – vieną dieną galite jaustis gana neblogai, o kitą – imti ir „pradingti po debesimis“. Tam tikrais laikotarpiais simptomai paaštrėja – tai vadinama fibromialgijos paūmėjimais arba ligos suaktyvėjimu. Tuo metu įprasti požymiai tampa kur kas intensyvesni ir dažnai trunka ne kelias valandas, o ištisas dienas ar net savaites.

Kaip pasireiškia paūmėjimai

Paūmėjimų simptomai neretai būna kitokie ir sunkesni nei įprastomis dienomis. Dažniausiai juntami viso kūno skausmai, kurie primena stiprią gripo stadiją. Žmonės skundžiasi padažnėjusiu nuovargiu, sustingimu, sunkumu susikaupti ir vadinamąja „fibro migla“ – kai sunku mąstyti ar net formuluoti sakinius. Visa tai gali smarkiai apsunkinti kasdienybę.

Kodėl kyla paūmėjimai: pagrindiniai veiksniai

• Fizinis ar emocinis stresas
• Per didelis fizinis krūvis – kai persistengiama su darbais ar sportu
• Nuolatinis miego stygiaus pojūtis
• Staigūs orų pokyčiai ar temperatūros svyravimai
• Mėnesinių ciklo pokyčiai
• Kitos ligos ir infekcijos
• Gyvenimo ritmo pasikeitimai (pavyzdžiui, atostogos, šventės, netikėti įvykiai)
• Gydymo schemos keitimas ar naujų procedūrų pradžia
• Bet kokios rūšies trauma – nuo operacijos iki netikėto sužeidimo

Kaip valdyti fibromialgijos paūmėjimus

Susidūrus su stipriu paūmėjimu, dažniausiai rekomenduojama leisti sau pailsėti ir atsipalaiduoti, vengti didelio fizinio aktyvumo bei papildomo streso. Kartais šių priemonių nepakanka – kyla rimtų sunkumų dirbant ir tvarkantis namuose. Specialių gydymo būdų, greitai veikiančių būtent paūmėjimo metu, kol kas yra nedaug. Dauguma vaistų, skirtų fibromialgijai, poveikį pradeda rodyti tik po ilgesnio laiko, tad jie retai praverčia akivaizdžiai paaštrėjus simptomams. Skausmo malšinimas taip pat dažnai būna ribotas.

Kasdienybė ligos paūmėjimo metu

Be fizinių sunkumų, per paūmėjimus itin išryškėja kognityviniai sunkumai. Kai kuriems žmonėms būna neįmanoma vairuoti ar net susikalbėti pilnais sakiniais. Dažnai tampa neįmanoma atlikti kelių užduočių vienu metu ar net prisiminti paprastus dalykus. Supratimas, kad tai laikina, leidžia kiek lengviau įveikti šį laikotarpį, ypač jei žinoma, kas padeda paleisti įtampą ir šiek tiek atslūgti „galvos miglai“.

Kaip pasiruošti galimiems paūmėjimams

Paūmėjimai neretai sutrikdo visą namų rutiną – nebeįmanoma pasirūpinti buities darbais, jų tenka prašyti kitų šeimos narių. Dėl to gali atsirasti papildoma įtampa namuose. Supratimas, jog ši būsena bus laikina, o svarbiausi reikalai gali ir palaukti, padeda sumažinti kaltės jausmą ir stresą.

Gera mintis – iš anksto pasirūpinti reikiamais daiktais bei sumąstyti užsiėmimus, kurie padėtų per sunkų periodą. Dažnai žmonės, žinodami apie ateinantį paūmėjimą, gali bent iš dalies suplanuoti kasdienybę: pasirūpinti maisto atsargomis, pagalvoti apie pagalbos namuose galimybes ir iš anksto perspėti artimuosius.

Prevencija: ką galite padaryti, kad paūmėjimai retėtų

Nors visiškai išvengti paūmėjimų gali būti sunku, kai kurie įpročiai gali ženkliai pagerinti situaciją. Pirmiausia verta stebėti, kurie veiksniai dažniausiai provokuoja simptomų paaštrėjimą – pavyzdžiui, miego trūkumas, stresas ar per didelis fizinis aktyvumas. Tokiu atveju naudinga susitelkti į miego kokybės gerinimą ir streso valdymą. Jei sunku užmigti, dažnai padeda elgesio terapija, o kai kuriems žmonėms reikalingas specialus gydymas dėl miego sutrikimų.

Atsakingas savo jėgų „dozavimas“ – itin svarbus prevencijoje. Daugelis žmonių linkę per daug aktyviai leisti laiką, kai jaučiasi geriau, bet tai dažnai veda prie stipraus nuovargio ir naujo paūmėjimo. Rekomenduojama nusistatyti ribas ir laikytis nuoseklaus ritmo. Jei paūmėjimai sutampa su mėnesinių ciklu, gali būti naudingi tam tikri hormoniniai sprendimai.

Namų sąlygoms stebėti verta vesti savijautos dienoraštį – žymėti, kokie simptomai kada kyla, kaip jie keičiasi priklausomai nuo mitybos, miego ar kitų įpročių. Tokie įrašai padeda atpažinti pasikartojančius dėsningumus ir ateityje išvengti didžiausių pavojų.

Esminiai principai

Fibromialgijos paūmėjimai – neišvengiama šios būklės dalis daugeliui žmonių, tačiau ramiai stebint savo savijautą ir stengiantis reaguoti į pirmuosius blogėjimo ženklus, galima bent iš dalies sumažinti jų dažnumą ar intensyvumą. Žymiai lengviau bandyti išvengti paūmėjimo, nei valdyti jau prasidėjusį. Kol kas greitų išeičių nėra, tačiau išmokus pažinti savo kūną ir laikytis prevencijos principų, galima sukurti švelnesnį ligos eigą ir palengvinti kasdienybę.