Skystis užgimdos ar priešinės krypties ertmėje: ką jis gali reikšti

Po ultragarsinio tyrimo kartais sužinoma, kad mažas kiekis skysčio susikaupė už makšties esančioje ertmėje, vadinamoje užpakaliniu dugnu. Tai įprasta fiziologinė būsena, tačiau, jeigu skystis tampa kraujingas, pūlingas ar lydi skausmas, vertėtų sunerimti – tokiu atveju gali būti įvairių sveikatos sutrikimų.

Kur yra užpakalinis dugnas?

Moterų dubenyje yra dvi nedidelės “kišenių” tipo ertmės – vadinamos priekinė ir užpakalinė dugno ertmė. Priekinis dugnas yra tarp pūslės ir gimdos, tuo tarpu užpakalinis – tarp gimdos ir tiesiosios žarnos. Ši užpakalinė vieta dar vadinama Douglas’o kišene.

Galimos susikaupusio skysčio priežastys

Dažniausiai užpakalinėje dugno ertmėje randama nedidelė skaidraus skysčio sankaupa ir tai nėra pavojinga. Visgi tam tikros būklės lemia nenormalų ar net kenksmingą skysčio kaupimąsi:

• Kiaušidės cistos ar folikulo plyšimas ir išsiliejęs turinys
• Negimdinis nėštumas, kai embrionas auga ne gimdoje, o kiaušintakyje
• Endometriozė – audinio, panašaus į gimdos gleivinę, išplitimas už gimdos ribų
• Stiprus pilvo ertmės skysčių kaupimasis (ascitas)
• Molių nėštumas (navikinis auglys iš apvaisintos kiaušialąstės)
• Padidėjęs estrogenų kiekis, skatinantis skysčio išeitį iš kraujagyslių
• Kiaušidės ar kiaušintakio pasisukimas (sukimas)
• Dubens pūlinys ar kraujo sankaupa – susidarantis pūlings skysčiui arba kraujui
• Uždegiminės dubens organų ligos
• Atvirkštinė menstruacija – menstruacinis kraujas patenka atgal į dubenį
• Kiaušidės ir kiaušintakio pūlinys
• Gerybiniai gimdos augliai (miomos)
• Gimdos sienelės plyšimas

Moterims, kurioms taikomas vaisingumo gydymas, skystis dubens dugne gali rodyti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą. Tai būsena, kai kiaušidės itin padidėja dėl stipraus hormonų poveikio.

Kaip nustatoma skysčio sankaupa?

Skaidrus ar nenormalus skystis užpakaliniame dubens dugne kiekvienu atveju nustatomas ultragarsu per makštį (transvaginalinė echoskopija). Šio tyrimo metu gydytojas per makštį įveda specialų daviklį, kuris tiksliai parodo situaciją už gimdos. Jei pacientė jaučia skausmą ar pastebima daugiau skysčio, gali būti atlikti papildomi tyrimai.

Kuldocentezė – papildomas tyrimas

Jei reikia išsiaiškinti, koks tai skystis, taikoma kuldocentezė – pro makšties sienelę į dugną įvedama plona adata ir paimamas skysčio mėginys. Procedūros metu dažnai taikomi vietiniai nuskausminamieji. Gydytojas adatos įvedimo vietą nustato tiksliai laikydamas gimdos kaklelį specialiu instrumentu.

Svarbu žinoti, kad nedidelis skysčio kiekis yra normalu. Jei rastas skystis yra kraujingas ar pūlingas, tai rodo rimtesnes problemas: plyšusią cistą, negimdinį nėštumą ar infekciją. Tokiu atveju gali tekti nutraukti skysčio kaupimąsi ar gydyti uždegimą.

Kaip šalinamas skystis?

Jeigu reikia pašalinti ar ištirti skysčio sudėtį, jis išsiurbiamas plona adata. Jei nustatomas pūlinys ar infekcija, dažniausiai skiriami antibiotikai. Kai kurios situacijos reikalauja papildomų medicininių veiksmų – pavyzdžiui, jei nustatytas kraujas dėl cistos plyšimo ar plyšusios gimdos sienelės.

Apibendrinimas

Moterims dubens dugne yra dvi ertmės, kuriose gali susikaupti skysčio, dažniausiai užpakalinėje dalyje, vadinamoje Douglas’o kišene. Nedidelis šio skysčio kiekis yra normalus, tačiau kraujas, pūliai ar kartu kylantis skausmas signalizuoja apie galimas sveikatos problemas. Dažniausios priežastys – uždegimai, gerybiniai augliai, endometriozė, plyšusios cistos ar nėštumo komplikacijos. Skysčio buvimas patvirtinamas ultragarsu, o tolesni tyrimai ar gydymas priklauso nuo skysčio pobūdžio ir sukeliamų simptomų.