10 priežasčių, kodėl jūsų sveikatos priežiūros specialistai gali nenorėti tirti dėl lytiškai plintančių infekcijų

Kai kuriems žmonėms gali kilti klausimų, kodėl jų sveikatos priežiūros specialistai nesiūlo atlikti lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) tyrimų. Priežasčių gali būti įvairių – ir visiškai pagrįstų, ir kiek mažiau pagrįstų. Kartais gydytojas laikosi griežtų rekomendacijų, kartais susiduria su techniniais ar resursų trūkumo iššūkiais, o kartais įtaką daro asmeninės nuostatos, profesinės abejonės ar patirtis.

Suprasti, kodėl konkrečiu atveju nesiūlomas LPI tyrimas, yra svarbu: tai leis lengviau pasikalbėti su gydytoju ir priimti informuotą sprendimą. Aptarkime dažniausias priežastis, kodėl tyrimas dėl LPI gali būti nesiūlomas, ir kas svarbu asmeniškai vertinant poreikį išsitirti.

Rekomendacijos lemia tyrimų dažnumą

LPI tyrimų gairės sudaromos, siekiant nukreipti resursus tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Dažniausiai siūloma tirti aukštesnės rizikos asmenis, o taip pat saugoti sveikatos sistemą nuo bereikalingų tyrimų, išlaidų ir bereikalingo streso pacientams.

Tačiau gyvenimas ne visada telpa į rekomendacijų rėmus. Yra daugybė situacijų, kai žmogus jaučia poreikį išsitirti dažniau nei nurodo gairės, arba visiškai nesilaikant nustatytų amžiaus ribų. Rizikos padidėjimą gali lemti:

• naujai prasidėjusi ar pasibaigusi seksualinė partnerystė,
• informacija apie partnerio neištikimybę,
• nesaugūs lytiniai santykiai be apsaugos priemonių,
• reguliarių ar atsitiktinių partnerių gausa.

Jei jaučiate, kad standartinės gairės jūsų situacijoje nepakankamos, atvirai aptarkite savo lūkesčius su gydytoju. Jei liekate nesuprastas – verta pasikonsultuoti dar kartą ar kreiptis į kitą specialistą.

Ne visi turi reikiamą laboratorinę įrangą

Kai kurie LPI tyrimai reikalauja specialių mėginių surinkimo, įrangos ar bent jau laboratorijos, galinčios ištirti specifinius pavyzdžius. Ne kiekviena klinika turi galimybių atlikti šiuos tyrimus vietoje, ypač jei reikia ne įprastų kraujo, o šlapimo, tepinėlių ar kultūrų tyrimų.

Jei gydytojui trūksta reikiamų priemonių ar prieigos prie laboratorijos, galite būti nukreipti pas kolegas ar į specializuotą įstaigą. Tačiau žinokite, kad visada egzistuoja sprendimas – esant poreikiui, ieškokite tokių gydytojų ar laboratorijų, kurios gali atlikti reikiamą tyrimą.

Nevisi žino naujausias LPI tyrimų rekomendacijas

Kai kurie gydytojai gali būti ne iki galo susipažinę su atnaujintomis tyrimų gairėmis. Pavyzdžiui, universalios ŽIV testavimo gairės nėra visuomet taikomos praktikoje. Kartais net didesnės rizikos grupėse tyrimai neskiriami, nes specialistai gali tiesiog nežinoti apie poreikį ar naujausius siūlymus.

Kartais vengia tirti dėl galimų pasekmių

Tiriant kai kurias LPI, tenka spręsti sudėtingų situacijų – ypač jei tyrimo rezultatas būna teigiamas. Įprastuose gimdos kaklelio tyrimuose pastebėta, kad papildomi ištyrimai po nenormalių rezultatų gali sukelti daugiau žalos nei naudos: atsiranda nereikalingų chirurginių procedūrų, galinčių ilgainiui paveikti reprodukcinę sveikatą.

Dalis gydytojų nusprendžia, kad saugiau laikytis pasyvios pozicijos ir mažiau siūlyti tyrimų, siekiant išvengti per didelio gydymo ir rizikos pakenkti be būtinybės.

Asmeninių motyvų nesupratimas

Kiekvieno žmogaus poreikis išsitirti – labai individualus. Kai kas siekia tyrimų pernelyg dažnai, kiti – per retai. Gydytojui, kuris nemato aiškios priežasties, dažnas noras tikrintis dėl LPI gali atrodyti kaip perdėtas nerimas, tačiau jei pagrįstai nerimaujate ar norite žinoti savo būklę prieš naujus santykius, verta atvirai išdėstyti motyvus. Supratę jūsų logiką ir rūpestį, specialistai dažniau linkę atsižvelgti į jūsų prašymus net ir nesant simptomų.

Trūksta žinių apie naujus tyrimų metodus

Mokslas nestovi vietoje – nuolat kuriami nauji LPI tyrimo metodai, tačiau gydytojai gali nežinoti apie visus galimus variantus ar naujoves (pavyzdžiui, šlapimo tyrimus dėl kai kurių infekcijų). Kai kurie specialistai gali dvejoti dėl tam tikrų testų tikslumo arba baimintis klaidingai teigiamų rezultatų ir jų emocinių pasekmių pacientui. Tokiose situacijose svarbu aptarti gydytojo abejones ir pasverti tyrimo naudos bei rizikos santykį kartu.

Neįžvelgia teikiamos naudos

Gali pasitaikyti atvejų, kai gydytojas priskiria jums pernelyg mažą riziką, arba mano, jog net ir užsikrėtus kai kuriomis LPI, pasekmės nebus rimtos. Visgi, kai kurios infekcijos, kaip herpesas ar ŽIV, perduodamos net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų – todėl žinojimas apie savo būklę yra itin svarbus, norint apsaugoti partnerį.

Jei jaučiate, kad tyrimai jums svarbūs asmeniniais ar santykių sumetimais, turėtumėte tai aiškiai išsakyti. Kartais gydytojas gali matyti kitus svarbius aspektus jūsų atveju – pavyzdžiui, gali manyti, jog pasireiškiantys simptomai būdingi kitoms, ne LPI, būklėms, ir dėl to nesiūlyti tyrimų.

Baiminamasi socialinio stigmatizavimo

LPI tyrimai, ypač tiriant dėl labiau stigmatizuojamų infekcijų, tokių kaip lytinių organų herpesas ar karpos, sukelia nemažai baimės. Kai kurie gydytojai gali galvoti, kad žinia apie tokią diagnozę gali labiau pakenkti emociškai nei pati infekcija, kuri daugybę metų gali nepasireikšti ir neturėti rimtų simptomų. Šie klausimai, deja, dažnai lemia mažesnį pasiūlymą tikrintis.

Vyresni laikomi „mažiau rizikingais“

Kai kurie sveikatos specialistai klaidingai mano, kad vyresnių ar vedusių žmonių rizika užsikrėsti LPI yra labai maža. Dažniausiai tyrimai siūlomi jaunimui, nes būtent ši grupė laikoma labiausiai pažeidžiama. Vis dėlto, seksualiai aktyvūs asmenys, nesvarbu kokio amžiaus, nėra apsaugoti nuo rizikos.

Stenkitės patys įvertinti savo situaciją ir, jei jaučiate poreikį, nepabijokite pasikalbėti su gydytoju apie LPI tyrimų svarbą.

Klausimas – kieno sritis tai yra?

Skirtingi gydytojai atlieka LPI tyrimus pagal savo veiklos sritį: šeimos gydytojai, ginekologai, urologai ar dermatologai. Tačiau ne visi turi galimybę ar įgūdžių atlikti specifinius tyrimus, ypač kai reikia sudėtingesnių mėginių paėmimo ar specializuotos įrangos. Specializuotose LPI klinikose paprastai dirba specialistai, gerai išmanantys visus tyrimo metodus ir turintys reikiamų priemonių.

Kada vertėtų pasitikrinti dėl LPI?

Renkantis, ar nebūtų vertinga išsitirti dėl LPI, patariama pasvarstyti ne tik apie asmeninę riziką ar simptomus, bet ir apie partnerių sveikatą, atsakomybę naujų santykių pradžioje. LPI tyrimai turėtų būti svarstomi bet kokio amžiaus, kai tik pasikeičia rizikos faktoriai arba atsiranda abejonių savo saugumu.