Staigios klausos netekimo ir staigios kurties priežastys

Gali būti netikėta ir neramu vieną rytą atsibusti visiškai negirdint viena ausimi, nors iki tol su klausa šešėlių nebuvo. Net ir tie, kurie jau patiria šiek tiek suprastėjusią klausą, kartais vos per kelias dienas netenka gebėjimo girdėti visai. Staiga atsiradęs sensorinis klausos praradimas dažniausiai paveikia tik vieną ausį, o dviem ausims jis pakenkia itin retai. Geros naujienos: nemaža dalis atvejų yra laikini arba gali būti išgydyti.

Staigus klausos praradimas pasitaiko retai

Staigus kurtumas kasmet užklumpa maždaug vieną iš penkių tūkstančių žmonių, daugiausia – keturiasdešimties penkiasdešimties metų amžiaus suaugusiuosius. Tikslus šio sutrikimo paplitimas gali būti didesnis, nes nemaža dalis žmonių pasveiksta savaime ir į medikus nesikreipia.

Vis dėlto rekomenduojama nedelsti ir pasirodyti specialistui, nes situacijos rimtumas gali būti įvairus – nuo paprastų iki rimtų klausos ar visai su ausimi nesusijusių sveikatos problemų, kurioms gali reikėti skubaus ar ilgalaikio gydymo.

Kaip pasireiškia staigus sensorinis klausos praradimas?

Šio tipo klausos sutrikimas pasižymi greitu, per kelias valandas ar dienas įvykstančiu gebėjimo girdėti sumažėjimu. Neretas priskiria suprastėjusią klausą ausų sierai, slogai ar alergijoms, todėl kreipiasi pagalbos pavėluotai. Tačiau laiku nesulaukus profesionalų pagalbos, rizikuojama, kad gydymas taps mažiau veiksmingas, o svarbios ligos bus ignoruojamos.

• Beveik visiems – daugiau kaip 98 žmonėms iš 100 – staigus kurtumas išsivysto tik vienoje ausyje.
• Kai kurie pokyčius pastebi tik atlikdami klausos reikalaujančias veiklas, pavyzdžiui, atsiliepę telefonu ar įsidėję ausines.
• Dažnai pasigirsta staigus stiprus duslus ar spragtelėjimo garsas prieš prarandant klausą.
• Gali atsirasti spengimas ausyse (tinitas), svaigulys, pusiausvyros sutrikimai ar net staiga aplankantis stiprus sukimasis (vertigo).

Apie pusė asmenų, patyrusių staigų klausos pablogėjimą, per vieną ar dvi savaites atgauna visą ar dalį klausos.

Kas gali sukelti staigų klausos praradimą?

Didžiąją dalį šių atvejų lemia neaiškios (idiopatinės) priežastys – iki devynių iš dešimties atvejų gydytojams nepavyksta aiškiai pasakyti, kas išprovokavo sutrikimą.

• Infekcinės ligos, dažniausiai virusinės, taip pat bakterinės infekcijos
• Galvos trauma ar stiprus smūgis
• Autoimuninės ligos, kai imuninė sistema ima pulti ausies struktūras
• Kai kurių vaistų (pvz., chemoterapija platinos pagrindu, aminoglikozidų grupės antibiotikai arba didelė aspirino dozė) pažeidimai
• Kraujotakos sutrikimai
• Slėgio pokyčiai tarp vidinės ir išorinės ausies
• Ausies ir smegenų jungties nervo augliai
• Neurologinės ligos, tokios kaip migrena ar išsėtinė sklerozė
• Vidinės ausies ligos, pavyzdžiui, Menjero liga

Priežasčių sąrašas nėra baigtinis, todėl labai svarbu ieškoti individualaus šio reiškinio paaiškinimo.

Kaip nustatomas staigus klausos praradimas?

Paprastai šeimos gydytojas nukreipia pas klausos ir pusiausvyros specialistą (audiologą), o prireikus – ir pas ausų, nosies, gerklės gydytoją, kuris taiko išsamesnius tyrimus.

Vienas pagrindinių tyrimų – grynųjų tonų audiometrija, nustatanti, kokio stiprumo garsų pacientas negirdi ir kokioje dažnių juostoje sutrikimas pasireiškia. Staigus klausos praradimas įtariamas tada, kai per tris gretimas dažnių juostas girdimumas sumažėja mažiausiai 30 decibelų.

Diagnozei patikslinti kartais atliekami papildomi kraujo tyrimai, magnetinio rezonanso ar pusiausvyros testai, padedantys rasti pagrindinę priežastį.

Gydymo galimybės

Kadangi staigaus klausos praradimo priežastys labai įvairios, gydytojas parenka tinkamiausią gydymo taktiką atsižvelgęs į tyrimų rezultatus.

Jeigu klausos sutrikimą sukėlė fizinė trauma ar slėgio pokyčiai, ausis gali sugyti savaime. Dažniausiai naudojami vaistai – kortikosteroidai. Jie mažina uždegimą, patinimą ir stiprina apsaugines organizmo reakcijas. Kai kuriais atvejais, jei diagnozuojama infekcija, prireikia antibiotikų. Esant autoimuninei kilmei, gali būti skiriami imunitetą slopinantys preparatai.

Kai nepavyksta visiškai susigrąžinti klausos, pagalbą gali teikti klausos aparatai. Tačiau svarbiausia – kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes ankstyvas gydymas didina tikimybę susigrąžinti bent dalį girdėjimo.

Pastebėta, kad gydymą pradėję pas ausų-nosies-gerklės specialistą, didžioji dalis pacientų – apie 85 % – bent iš dalies atgauna klausą.