Iššūkiai, su kuriais vis dar susiduria kurtieji

Prieš penkiasdešimt metų gyvenimas kurtiesiems bei žmonėms su klausos sutrikimais atrodė visiškai kitaip nei dabar. Politiniai sprendimai ir inovacijos atvėrė daug naujų galimybių, tačiau kai kurios kliūtys išliko nepakitusios.

Pokyčių istorija ir bendruomenės atkaklumas

Kurtieji dažnai susidurdavo su diskriminacija ir atskirtimi. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus viduryje vienai šeimai teko skaudžiai išgyventi, kai ūkį praradęs vyras negaudavo paskolų vien dėl to, kad buvo negirdintis. Patirtis parodė, kad komunikacijos barjerai gali tapti ne tik asmeninėmis, bet ir finansinėmis kliūtimis.

Šios sunkios patirtys paskatino kitus šeimos narius visą gyvenimą dirbti tam, kad kurtieji galėtų laisvai bendrauti ir tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Jų idėjas ir veiklumą šiandien puoselėja organizacijos, vienijančios negirdinčius ir prisidedančios prie jų galimybių didinimo.

Proveržiai ir technologijų įtaka

Didelis lūžis įvyko įsigaliojus teisės aktams, kurie įpareigojo viešąsias ir privačias įstaigas užtikrinti pritaikymą žmonėms su negalia. Nuo tada darbdaviai nebegali diskriminuoti dėl klausos praradimo, o informacinės technologijos leido kurtiesiems patiems atlikti kasdienes užduotis – rašyti laiškus, užsisakyti paslaugas ar bendrauti nuotoliniu būdu. Atsirado subtitrai, vis daugiau institucijų pasiūlė vertėjų paslaugas, pagerėjo prieinamumas švietimo įstaigose ir gydymo įstaigose.

Internetas ir išmanieji įrenginiai transformavo komunikaciją. Dabar nei balsas, nei klausa nebėra būtina norint parašyti laišką ar perkelti pinigus internetu. Vaizdo skambučių platformos ir socialinės medijos padėjo kurtiesiems užmegzti ryšius, telkti bendruomenę, pajusti paramą. Vis dėlto, daugelyje situacijų vis dar reikalingos vertėjų ar vertimo paslaugos.

Ekonominės kliūtys ir jų poveikis sveikatai

Nors istoriniai pokyčiai leido kurtiesiems dažniau dirbti intelektinį darbą, nedarbo ir nepakankamo užimtumo mastai šioje bendruomenėje išlieka didesni nei girdinčiųjų. Remiantis paskutiniais duomenimis, dirba apie 57% darbingo amžiaus žmonių su klausos sutrikimais, tuo tarpu girdinčiųjų – apie 73%. Tokie skirtumai atsispindi ir pajamose: šeimos su negirdinčiais nariais uždirba vidutiniškai 15 tūkstančių dolerių mažiau per metus, dažniau patenka į skurdo riziką.

Išsilavinimas taip pat tampa kliūtimi: universitetų duris pravėrusieji kurtieji sudaro vos apie penktadalį visų suaugusiųjų su klausos sutrikimais, palyginti su daugiau nei trečdaliu girdinčiųjų. Tai lemia ribotas galimybes darbo rinkoje, o žemas užimtumo lygis savo ruožtu apsunkina galimybes gauti kokybišką sveikatos draudimą ar gydymą. Visa ši grandinė gali turėti ilgalaikį poveikį psichikos ir fizinei sveikatai.

Bendruomenės socialiniai iššūkiai

Klausos negalia neturi amžiaus ar rasės ribų – ji paliečia įvairių šeimų narius, tiek gimimo metu, tiek vėliau dėl ligų, traumų ar kitų priežasčių. Žmonių su negalia poreikiai ir gebėjimai – itin įvairūs: vieni iš dalies girdi su klausos aparatais, kiti bendriau visiškai negirdi.

Amerikos gestų kalbos (ASL) vartotojų skaičius nėra tiksliai žinomas, tačiau vertėjų pagalba yra svarbi priemonė užtikrinti suprantamą komunikaciją įvairiose situacijose – nuo viešų renginių iki vizitų pas gydytojus. Visgi dažnai asmenys neturi galimybės pasirinkti pageidaujamo vertėjo, o kartais net ir profesionalaus vertėjo paslaugų nepakanka – ypač sudėtingose ar jautriose situacijose prireikia specialiai apmokytų kurtųjų vertėjų, gebančių perteikti niuansus.

Nors daug kurtųjų puikiai rašo anglų kalba, gestų kalba jiems dažnai yra pagrindinė, todėl paprastas užrašų rašymas ne visuomet užtikrina kokybišką bendravimą. Negalima naudoti šeimos narių kaip alternatyvos profesionaliems vertėjams – tokia praktika gali dar labiau apsunkinti komunikaciją.

Neretai kurti žmonės išgyvena emocinius sunkumus dėl izoliacijos, ypač gyvenant mažesnėse bendruomenėse, kur jie gali būti vieninteliai negirdintys tarp girdinčiųjų. Tokia socialinė atskirtis tampa psichologiniu iššūkiu jau vaikystėje.

Be to, tyrimai rodo, kad kurti vaikai dažniau susiduria su smurtu ar nepriežiūra nei girdintys bendraamžiai, o tai gali lemti ilgalaikes psichinės ir fizinės sveikatos problemas.

Sveikatos priežiūros iššūkiai

Išsamūs sveikatos tyrimai apie kurtuosius ir žmones su klausos negalia vis dar reti. Dažnai epidemiologiniai duomenys renkamos telefonu, o tai nepalengvina šios bendruomenės įtraukties. Taip pat daugybė kurtųjų žino mažiau apie sveikatą, šeimos ligų istoriją ar medicinos terminus vien todėl, kad neturi galimybės natūraliai išgirsti pokalbių apie sveikatą šeimoje ar bendruomenėje.

Susitikimuose su gydytojais ir specialistais kyla iššūkių dėl kvalifikuotų vertėjų trūkumo arba paslaugų prieinamumo, ir tai dažnai tampa nusivylimo šaltiniu abiem pusėms.

Sprendimai ir gerosios praktikos

Specialistai siūlo kelias kryptis, kaip sumažinti sveikatos netolygumus žmonėms su klausos negalia:

• Užtikrinti, kad sveikatos informacija būtų pasiekiama visiems – pavyzdžiui, viešoje erdvėje transliuojamoms žinutėms privalomi subtitrai, o svarbios informacijos rengime dalyvautų klausos negalią turintys žmonės.
• Didinti kurtųjų ir neprigirdinčiųjų dalyvavimą sveikatos tyrimuose, įtraukiant ASL vartojimą į duomenų rinkimą ir apdorojimą.
• Rinkti ir analizuoti papildomus duomenis apie klausos negalią turinčius žmones, į anketas įtraukiant klausimus apie klausos praradimo aplinkybes ir amžių.
• Kviesti ASL vartotojus aktyviai dalyvauti viešuose diskusijų forumuose apie sveikatą, užtikrinti vertimo paslaugas viešuose renginiuose.
• Skatinti kurtuosius rinktis karjerą sveikatos ir visuomenės sveikatos srityje – tai padėtų kurti labiau pritaikytas paslaugas ir mokymo programas.
• Didinti komunikacijos paslaugų finansavimą – profesionalių vertėjų darbas brangus, tačiau be jo daugelis negali gauti reikiamos sveikatos priežiūros.

Bendruomenė stiprėja, tačiau iššūkiai lieka

Nuo ryškios atskirties ir neteisybės laikų ši bendruomenė judėjo į priekį milžiniškais žingsniais. Visgi realūs pokyčiai galimi tik tuomet, kai bendradarbiauja ir patys bendruomenės nariai, ir visa visuomenė.

Svarbu gestų kalbų vartotojams skatinti dalyvavimą viešojoje erdvėje, o girdintieji gali prisidėti – siekti geriau suprasti kurčiuosius, įsitraukti į bendrystę ir taip mažinti socialinę atskirtį.

Dažniausiai pasitaikantys klausimai

Kiek žmonių yra kurčiųjų?

2019 metais skaičiuota, kad abiejose ausyse klausos praradimą patiria apie 37,9 milijono žmonių.

Kaip žmonės gimsta kurtieji?

Įgimtai kurtumo dažniausios priežastys – paveldimumas bei infekcijos motinos įsčiose, pavyzdžiui, raudonukė ar citomegalo virusas.

Kaip kurčias bendrauja?

Kurtųjų komunikacija labai įvairi – naudojamos regimos, garsinės ir lytėjimo strategijos:

• Regimos: gestų kalba, rankų gestais papildyta kalba, skaitymas nuo lūpų, įvairios ženklų sistemos.
• Garsinės: klausos aparatai, kochleariniai implantai.
• Lytėjimo: komunikacija rankomis ar kūno judesiais, kai regėjimas ar klausa negali būti pasitelkiama.