15 įdomių faktų apie virškinimo sistemą

Ar kada susimąstėte, kaip daug veiksmo slepiasi jūsų virškinimo sistemoje? Dažnai apie ją galvojame tik tada, kai pasireiškia nemalonūs pojūčiai. Tačiau geriau pažinus virškinimo procesus, galima rūpestingiau prižiūrėti savo sveikatą, lengviau pastebėti pokyčius ir, jei prireiktų, tiksliau apibūdinti simptomus specialistui.

Virškinimo sistema – daugiau nei ilgas vamzdis

Visas kelias, kurį maistas įveikia nuo burnos iki išangės, siekia apie 9 metrus. Šis ilgas „kelias“ susideda iš kelių organų, kurių kiekvienas atlieka unikalią užduotį:

• Burna
• Stemplė
• Skrandis
• Kepenys
• Tulžies pūslė
• Tulžies latakai
• Plonoji žarna
• Storoji žarna

Seilės – pirmoji virškinimo stotelė

Kiekvieną dieną mūsų seilių liaukos pagamina apie litrą seilių. Jos ne tik drėkina burnos gleivinę, bet ir pradeda skaidyti maistą dar prieš jam patenkant į skrandį. Seilėse esantys fermentai padeda pradėti baltymų bei angliavandenių virsmą, be to, seilės saugo dantų emalį ir burnos audinius.

• Padeda maisto kąsnį lengvai nuryti
• Apsaugo dantis bei gleivinę
• Seilių kiekis padidėja prieš vemiant – taip emalis apsaugomas nuo rūgšties

Nuryti – sudėtingiau nei atrodo

Maistas per stemplę keliauja vos per kelias sekundes. Nors procesas atrodo savaime suprantamas, iš tiesų jam reikia sudėtingos raumenų ir vožtuvų sąveikos. Jei apatinis stemplės vožtuvas tinkamai neužsidaro, rūgštus skrandžio turinys gali patekti į stemplę ir sukelti nemalonius pojūčius.

Skrandis – rūgšties ir fermentų „katilas“

Skrandis gamina stiprią rūgštį, panašią į naudojamą plytoms valyti. Nuo rūgšties ir fermento pepsino jį saugo storas gleivių sluoksnis. Maisto kąsnis skrandyje apie 2–3 valandas paverčiamas pusiau skysta mase, vadinama chimusu. Ši masė vėliau lėtai patenka į plonąją žarną.

Tiesa, į kraują dar skrandyje patenka nebent alkoholis, aspirinas ar kai kurie vaistai – todėl jie gali tapti dirginimo priežastimi.

Kasos ir kepenų darbai – skaidyti ir „neutralizuoti“

Į plonąją žarną patekusi chimuso masė dar nėra visiškai suvirškinta. Čia prisijungia kepenų ir kasos išskiriamos medžiagos. Tulžis padeda skaidyti riebalus, fermentai iš kasos – baltymus, angliavandenius ir riebalus. Be to, kasa išskiria bikarbonatus, kurie neutralizuoja druskos rūgštį.

Pagrindinis virškinimas – plonojoje žarnoje

Didžioji dalis maisto skaidymo ir maistingųjų medžiagų įsisavinimo vyksta būtent čia. Plonoji žarna suskirstyta į tris dalis: dvylikapirštę, tuščiąją ir klubinę žarną. Pūslėje saugoma tulžis ir kasos fermentai įsimaišo į chimusą dvylikapirštėje žarnoje, o galutinė maistinių medžiagų absorbcija vyksta likusiose dviejose dalyse.

Maistingąsias medžiagas per žarnos sienelę padeda pasisavinti mikroskopinės struktūros, vadinamos gaureliais. Jų pažeidimus gali lemti kai kurios ligos, pavyzdžiui, celiakija, kai dėl netoleruojamo glitimo blogėja maisto įsisavinimas.

Skaidulos – žarnyno šluota

Skaidulos – tai nevirškinama augalinio maisto dalis, kuri keliauja iš plonosios į storąją žarną. Jos pasidalija į dvi rūšis: tirpios ir netirpios. Skaidulos ir minkština, ir didina išmatas, padeda palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą bei stiprinti imuninę sistemą, todėl yra svarbios ne tik žarnynui, bet ir visam kūnui.

Vanduo – nepastebimas, bet būtinas

Storoji žarna sugeria didžiąją dalį skysčių, atėjusių iš plonosios žarnos kartu su nesuvirškintais likučiais. Geriant pakankamai vandens, išmatos tampa minkštesnės ir lengviau pasišalina. Jei vandens trūksta, storosios žarnos sienelės „ištraukia“ jį iš išmatų, todėl šios sukietėja.

• Storoji žarna yra apie pusantro metro ilgio
• Ją sudaro kelios dalys: kylanti, skersinė, leidžiasi, sigma ir tiesioji žarna

Paprastai žarnynas stumia išmatas į tiesiąją žarną kartą ar du per parą.

Kartais storosios žarnos ilgis būna net didesnis nei įprasta – toks reiškinys vadinamas „vingiuota žarna“, kai vamzdis turi daugiau posūkių ir vingių.

Bakterijų rojus žarnyne: trilyčiai gyventojai

Mūsų virškinamajame trakte įsikūrė daugiau nei 500 rūšių bakterijų. Iš pradžių vaikų žarnynas būna sterilus, tačiau per pirmą gyvenimo mėnesį šios bakterijos apsigyvena ir pradeda atlikti svarbias užduotis. Jos padeda skaidyti nesuvirškintus likučius, dalyvauja fermentacijos procese, saugo nuo ligas sukeliančių organizmų ir stiprina imunitetą.

Naujame tyrimų lauke, vadinamame probiotikų terapija, pabrėžiama, kaip šios „draugiškos“ bakterijos veikia mūsų savijautą ir sveikatą. Kartais bakterijų pusiausvyra gali išsiderinti, kaip, pavyzdžiui, vystantis bakteriniam plonosios žarnos pertekliui – tai gali turėti įtakos virškinimo sutrikimams.

Protų dialogas: žarnyno ir centrinės nervų sistemos ryšys

Neretai pajuntame, kad žarnynas ir emocijos susiję. Nervinė įtampa gali paveikti skrandį, išprovokuoti viduriavimą ar spazmus. Ši dviejų smegenų – galvos ir „žarnyno smegenų“ – partnerystė yra labai svarbi žmogaus išlikimui. Kai jaučiame pavojų, organizmas nukreipia energiją nuo virškinimo link „kovos arba bėgimo“ sistemų. Yra manančių, kad sutrikusi ši pusiausvyra gali lemti virškinimo veiklos sutrikimus, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą.

Kiek maisto telpa skrandyje?

Žmogaus skrandis geba išsiplėsti ir laikinai sutalpinti iki 1,8 kilogramo maisto – tai tikrai daug! Yra atvejų, kai skrandis laikinai išsitempia dar labiau, tačiau tokia apkrova gali būti nemaloni ar net pavojinga.

Raugėjimas – ne tik etiketo klausimas

Raugėjimas – paprastas būdas organizmui pašalinti perteklių oro, patekusi per burną valgant, geriant gazuotus gėrimus ar net kramtant gumą. Vidutiniškai žmogus per dieną gali raugėti net iki 30 kartų. Oro sankaupos dažnas reiškinys ir retai tėra priežastis sunerimti.

Galima gyventi be skrandžio

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl onkologinių ligų ar nėrėtos genetinės rizikos, žmogui gali būti visiškai pašalintas skrandis. Tokiu atveju stemplė sujungiama tiesiai su plonąja žarna. Tiems, kurie neturi skrandžio, būtina valgyti labai mažomis porcijomis bet dažnai, kad pavyktų pasisavinti pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų.

Pūkų kvapo paslaptys

Nors dauguma žarnyno dujų neturi kvapo, kai kurios, apie 1%, – smirda dėl sieros vandenilio. Būtent šis dujų tipas atsakingas už „supuvusių kiaušinių“ aromatą. Kiti dujų tipai yra metanas, azotas, anglies dioksidas – jie beveik bekvapiai, tačiau prisideda prie bendro dujų tūrio.

Virškinimo fermentai ir skalbinių chemija: kas juos sieja?

Skrandžio ir žarnyno fermentai – lipazė, proteazė, amilazė – padeda skaidyti baltymus, angliavandenius ir riebalus, kad maistingos medžiagos būtų lengvai įsisavinamos organizme. Įdomu, kad panašūs fermentai naudojami ir skalbimo priemonėse: jie taip pat padeda suskaidyti į audinius įsigėrusius baltymus, krakmolą ir riebalus, todėl dėmės lengviau pasišalina skalbiant.