Savirūpa sergant juosmens stuburo stenoze

Juosmeninės stuburo stenozės savipriežiūros būdai, tokie kaip reguliarus fizinis aktyvumas, laikysenos koregavimas ir sveikų įpročių ugdymas, gali padėti sumažinti nugaros skausmą, kurį sukelia susiaurėję stuburo kanalo tarpai.

Gyvenimas su juosmenine stuburo stenoze

Juosmeninės dalies stuburo stenozė vystosi pamažu ir dažniausiai laikui bėgant progresuoja. Ši būklė atsiranda, kai stuburo kanalo plotis sumažėja, o tai spaudžia nervus, keliaujančius į apatinę kūno dalį. Dažniausiai pasireiškia apatinės nugaros dalies skausmas, kuris plinta į kojas, gali būti juntamas dilgčiojimas, tirpimas arba silpnumas. Įprastai šie simptomai paaštrėja stovint ar vaikštant ir sumažėja atsisėdus ar pasilenkus į priekį.

Negydant ar nesirūpinant savimi, juosmeninės stuburo stenozės sukeliamas diskomfortas gali smarkiai sutrikdyti kasdienybę. Tačiau esama veiksmingų priemonių, kurios padeda malšinti nemalonius pojūčius ar net lėtinti ligos progresavimą.

Pagrindiniai fizinio aktyvumo principai

Mankšta žemo poveikio sąnariams – pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu lygiu paviršiumi ar pratimai vandenyje – puikiai tinka stiprinti stuburą. Be to, verta į rutiną įtraukti juosmens, šlaunų ir pilvo raumenis stiprinančius pratimus. Tokie pratimai padeda palaikyti stuburo stabilumą ir lankstumą.

Sergant šia liga, dažnai daug geriau toleruojami į priekį lenkiantys judesiai, nes jie padidina stuburo kanalo erdvę ir palengvina spaudimą nervams. Priklausomai nuo savijautos, pratimų metu rekomenduojama daugiau dėmesio skirti lenkimams į priekį. Šie pratimai ypač veiksmingi:

• Pasileidimas į „vaiko pozą“, kuri ištempia apatinę nugarą ir atpalaiduoja klubų raumenis
• Lėtas „katės-karvės“ judesys pagerina stuburo judrumą
• Pasilenkimai į priekį su sulenktais keliais sumažina apkrovą juosmens srityje

Kai skausmas sumažėja, galima išbandyti atsilenkimus atgal (stuburo pratęsimą), pavyzdžiui, švelnias kobros pozicijas ar specialius atsispaudimus gulint ant pilvo. Tokie judesiai ilgainiui pagerina stuburo ištvermę ir raumenų atsparumą.

Prieš pradedant naują fizinio aktyvumo programą ar keičiant judesius, naudinga pasitarti su kineziterapeutu ar sveikatos priežiūros specialistu, kad išmoktumėte viską atlikti saugiai.

Laikysenos ir judesių korekcija

Būtina rūpintis savo stuburo biomechanika – iš esmės, tuo, kaip jis juda kasdienėje veikloje. Tiesi laikysena stovint ir sėdint, petys atloštos atgal, o juosmens linkis – tinkamai paremtas, turėtų tapti įpročiu. Be to, atlikdami buitinius darbus ar kilnodami sunkius daiktus, atkreipkite dėmesį į savo kūno padėtį. Tinkama technika sumažina galimus sužeidimus ir nemalonius pojūčius.

Kineziterapeutas ne tik sudarys pratimų planą, padėsiantį pasiekti didesnį sąnarių judrumą ir stipresnius raumenis, bet ir parodys, kaip teisingai kelti daiktus bei koreguoti laikyseną.

Svorio kontrolė ir paprasti pagalbos būdai

Svorio mažinimas itin svarbus tiems, kurie kenčia nuo juosmeninės stuburo stenozės. Kiekvienas papildomas kilogramas didina apkrovą stuburui ir gali sustiprinti simptomus.

Greitą pagalbą gali suteikti šilumos ar šalčio kompresai, taip pat – karštas dušas. Kai kam nugaros skausmą palengvina masažas arba akupunktūra. Nauji tyrimai rodo, kad tam tikros akupunktūros technikos gali būti veiksmingos.

Ko vengti sergant juosmenine stuburo stenoze

Daugelis stiprių nugaros skausmų gali praeiti savaime, tačiau juosmeninė stenozė laikui bėgant dažniausiai blogėja, ypač jei nesiimama aktyvių veiksmų.

Nelaukite, kol judėjimas bus itin ribotas – reguliarūs fiziniai pratimai padeda laisviau judėti, mažina skausmą nugaroje ir kojose. Sustiprėjus raumenims ir pagerėjus sąnarių judesiui, lengviau vaikščioti be diskomforto.

Stenkitės vengti didelės apkrovos pratimų – bėgimo, šuolių, intensyvaus laipiojimo. Tokia veikla padidina krūvį stuburui ir gali dar labiau išprovokuoti simptomus. Net per ilgi pasivaikščiojimai gali sukelti nuovargį ir padidinti nugaros įtampą. Kontaktinėse sporto šakose susiduriama su dideliu fiziniu krūviu bei rizika patirti traumą, todėl jų taip pat reikėtų atsisakyti.

Jautrių simptomų paūmėjimo laikotarpiu rekomenduojama riboti intensyvesnes veiklas – tada geriau sutelkti dėmesį į liemens ir klubų stiprinimą, kurie padeda stabilizuoti stuburą.

Vaistų vartojimas

Dažnai pirmas pasirinkimas nuo skausmo yra nereceptiniai vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Tačiau juos svarbu vartoti tik pagal gydytojo nurodymus. Neretai šie vaistai palengvina simptomus, tačiau ilgesnis jų vartojimas gali turėti nemalonių pasekmių, tokių kaip virškinimo sutrikimai, opaligė, padidėjęs kraujospūdis ar skysčių susilaikymas. Be to, ilgalaikiai kursai gali padidinti inkstų bei širdies ligų riziką.

Gydymo galimybės

Tinkamiausias gydymo metodas priklauso nuo daugybės veiksnių: ligos sunkumo, jūsų amžiaus, sveikatos būklės, kiek stuburo segmentų pažeista ir ar galėsite dalyvauti reabilitacijoje po operacijos.

Gydytojas gali paskirti vaistų, kurie padeda numalšinti skausmą. Vertėtų juos vartoti tik tada, kai simptomai labai stiprūs ir tik taip, kaip nurodyta.

Neretai prieš operaciją siūlomos minimaliai invazinės procedūros, tokios kaip:

• Minimaliai invazinis stuburo dekompresijos metodas, kai specialiais įrankiais sumažinama sustorėjusių raiščių masė, dėl kurios spaudžiami nervai
• Tarpstuburiniai implantai, kuriais atskiriami stuburo slanksteliai ir sumažinamas spaudimas nervams
• Fiksavimo prietaisai, kurie stabilizuoja stuburą nesukeliant didelės traumos aplinkiniams audiniams

Jei šios priemonės neefektyvios, gali būti siūlomos chirurginės operacijos:

• Laminektomija, kurios metu pašalinama dalis stuburo slankstelio ir atveriamas kanalas nervams
• Foraminotomija, atliekama norint padidinti nervo išeinamosios angos plotį
• Stuburo slankstelių sujungimas ir stabilizavimas

Operacija gali būti tinkamas sprendimas, jei kiti gydymo būdai neveikia ar ligos eiga labai sunki. Tačiau daugeliui pacientų puikių rezultatų galima pasiekti ir be operacijos, taikant kineziterapiją ar kitus mažiau invazyvius metodus. Augantis mokslinių tyrimų kiekis rodo, kad ir chirurginis, ir nechirurginis gydymas gali būti naudingas priklausomai nuo individualios situacijos.

Santrauka

Juosmeninės stuburo stenozė – tai ilgainiui progresuojanti būklė, kurią įveikti padeda nuolatinis rūpestis savijauta. Konsultuokitės su kineziterapeutu ar gydytoju, kad pasirinktumėte sau tinkamus pratimus ir stiprintumėte kūno mobilumą bei jėgą, taip pristabdydami ligos eigą.

Ilgalaikę naudą suteikia ne tik vaistai, bet ir taisyklingos laikysenos, kasdienių judesių keitimas. O chirurginis gydymas – tik vienas iš galimų sprendimų, kai kiti būdai nepadeda ar liga pažengusi. Daugeliui atvejų reguliarūs fiziniai pratimai ir gyvenimo įpročių pokyčiai yra saugesnis ir dažnai pakankamas kelias į geresnę savijautą.