Lupuso ir širdies ligų sąsaja

Vilkligė, arba sisteminė raudonoji vilkligė (SRV), yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali paveikti daugybę organizmo sistemų – įskaitant širdį. Širdies pažeidimai yra dažni vilklige sergantiems žmonėms ir gali pasireikšti įvairiomis formomis.

Kaip vilkligė veikia širdį

Maždaug pusei sergančiųjų vilklige anksčiau ar vėliau išsivysto viena ar kita širdies problema. Dažniausios iš jų – vainikinių arterijų liga, širdies vožtuvų pažeidimai, perikarditas arba perikardo ertmės skysčio kaupimasis, miokarditas bei įvairūs ritmo sutrikimai.

Vainikinių arterijų ligos rizika

Vilklige sergantieji dažniau kenčia nuo ankstyvos aterosklerozės – kraujagyslių „kietėjimo“ ir siaurėjimo, lemiančio vainikinių arterijų ligą. Tai dažnai pasireiškia dar jauname amžiuje, dažniausiai moterims. Didesntį pavojų vainikinių arterijų ligai lemia keli veiksniai:

• Padidėjusi kraujospūdžio, nutukimo, padidėjusio cholesterolio ir metabolinio sindromo rizika. Šias problemas skatina tiek pati liga, tiek sumažėjęs judėjimas ar gydymui naudojami vaistai.
• Lėtinė kraujagyslių uždegiminė reakcija, būdinga vilkligei, spartina aterosklerozės vystymąsi ir gali lemti staigius kraujagyslių pažeidimus.

Vainikinių arterijų ligos prevencija, atpažinimas ir gydymo principai yra tokie patys kaip ir kitoms gyventojų grupėms. Tačiau kadangi rizika didesnė nei įprastai, ypač svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, kaip spaudimas krūtinėje ar dusulys.

Širdies vožtuvų pažeidimai

Vilkligė dažnai sukelia uždegimą, kuris gali paveikti širdies vožtuvus. Ant jų dažnai susiformuoja nedideli uždegimo produktų, kraujo krešulių ir imuninės kilmės darinių lopinėliai – vadinamosios „vegetacijos“. Daugiausiai jos aptinkamos ant mitralinio vožtuvo.

• Nedidelės vegetacijos dažniausiai nekelia rimtų problemų, tačiau gali išaugti tiek, kad sukeltų vožtuvo nesandarumą (pvz. mitralinę regurgitaciją), širdies nepakankamumą ar net insultą, jei nuo vožtuvo atplyšęs darinys užkemša kraujagyslę.
• Kai vegetacijos sukelia ūžesį arba kyla įtarimas dėl didelės žalos, atliekamas širdies echoskopinis tyrimas. Esant didelei rizikai taip pat gali būti skiriami kraują skystinantys vaistai ar antibiotikai, siekiant užkirsti kelią infekcijai.

Perikardo ligos

Širdį gaubiantis perikardas taip pat yra dažnas taikinys sergant vilklige. Apie pusę ligonių bent kartą gyvenime susiduria su perikardo ertmės išsiplėtimu (perikardo efuzija), dažniausiai be pastebimų simptomų. Tokiu atveju papildomas gydymas dažniausiai nereikalingas ir perikardo skystis rezorbuojasi savaime.

Kita vertus, vilkligė gali sukelti ir perikarditą – aktyvų perikardo uždegimą. Perikarditas signalizuoja apie aktyvią ligos fazę ir dažnai pasireiškia kartu su kitų organų pažeidimais. Uždegimui mažinti dažniausiai tenka taikyti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar kitas simptominio gydymo priemones.

Miokardito atvejai

Miokarditas, arba širdies raumens uždegimas, vilklige sergantiems asmenims nustatomas retai. Dažniausiai jis nesukelia aiškių simptomų, bet laikui bėgant gali sutrikdyti širdies veiklą ir lemti širdies nepakankamumą ar ritmo sutrikimus.

• Dažniausiai liga nustatoma tada, kai tyrimų metu aptinkamas išsiplėtęs širdies šešėlis ar dažnas širdies plakimas, kuriam nėra aiškios priežasties.
• Miokarditas, kaip ir perikarditas, dažniausiai pasireiškia aktyvios vilkligės metu – kai pažeidžiama ir daugiau organų. Gydymas intensyvinamas taikant kortikosteroidus ar imunines sistemą slopinančius vaistus.

Širdies ritmo sutrikimai

Po vilkligės sukelto miokardito gali pasitaikyti širdies laidumo sutrikimai, vadinami širdies blokada. Paprastai šie sutrikimai yra lengvi ir praeina savaime, nereikalaujant papildomų intervencijų. Be to, sergantiesiems aktyvia vilklige dažniau būna padidėjęs ramybės širdies susitraukimų dažnis, kuris pasireiškia permušimais ir kitais nemaloniais pojūčiais.

Ką svarbu žinoti sergantiems vilklige

Kadangi širdies pažeidimas nustatomas maždaug pusei vilklige sergančių asmenų, svarbu nuolatos stebėti savo savijautą ir reaguoti į bet kokius pasikeitimus – ypač, jei pasireiškia dusulys ar spaudimas ties krūtine. Laiku konsultuojantis su gydytoju galima sumažinti rimtų komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.