M baltymo antikūnai ir jų reikšmė kraujyje

M baltymas – tai antikūnas arba jo dalis, kuri gali būti nustatoma kraujo ar šlapimo tyrimuose. Jo buvimas analizėse atskleidžia įvairias būkles, o ypač dažnai jis aptinkamas kraujo vėžiuose, pavyzdžiui, mielomoje. M raidė reiškia „monokloninis“ – tai rodo, kad baltymą gamina viena nenormali, savitą kloną sudaranti ląstelių grupė. Šie baltymai gaunami masiškai, tačiau savo pagrindinės funkcijos – apsaugoti organizmą nuo infekcijų – jie neatlieka.

Kaip susidaro M baltymas

Imuninėje sistemoje už antikūnų – imunoglobulinų – gamybą atsakingos plazminės ląstelės. Įprastai jos pagamina daug įvairių antikūnų, apsaugančių nuo skirtingų mikroorganizmų ar ligų. Tačiau kai šios ląstelės pakinta ir tampa vėžinėmis, visa jų armija pradeda gaminti tik vieną rūšį baltymą – M baltymą. Toks masinis, identiškų baltymų išskyrimas būdingas daugybinei mielomai bei kitoms kraujo ligoms. Tyrimuose galima fiksuoti ypatingą šio baltymo suaktyvėjimą ir susidarymo išskirtinumą – vadinamąjį „spygliu“ laboratoriniuose rodikliuose.

Plazminės ląstelės normaliomis sąlygomis gamina įvairius antikūnus (polikloninius), tačiau vėžio atveju išsivysto vienas klonas, kuris nebevaldomai dauginasi ir gamina vieno tipo, monokloninius baltymus. Dėl šios priežasties organizme staiga padaugėja būtent vienos rūšies baltymo – M baltymo.

M baltymo sudėtis: antikūnai ir jų fragmentai

Kiekvienas antikūnas, kurį pagamina plazminė ląstelė, turi sudėtingą struktūrą: iš dviejų ilgųjų grandinių (vidinių) ir dviejų trumpesnių grandinių (išorinių). Kartais vėžiniai plazminiai ląstelės išskiria visą antikūną, bet dažnai aptinkama tik jo dalis – lengvoji grandinė. Tokios laisvos grandinės vadinamos ir Bence Jones baltymais. Jos yra tokios mažos, kad lengvai iš organizmo pasišalina per inkstus, todėl jas galima aptikti šlapime, o kraujyje jų gali ir nelikti. Jei išskiriamas visas antikūnas, jis būna per didelis, kad patektų į šlapimą, todėl randamas tik kraujyje. Svarbu: per didelis šių baltymų kiekis gali pakenkti inkstams, nes dideli monokloniniai baltymai gali užkimšti inkstų filtrus ir sukelti inkstų ligą ar net jų nepakankamumą.

Kokias reikšmes turi M baltymas

• Diagnozė: M baltymas dažnai aptinkamas sergant mieloma ir kitomis kraujo ligomis.
• Inkstų pažeidimas: Jei M baltymų koncentracija labai didelė, jie gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus.
• Poveikis organizmui: Dėl baltymų ypatybių galimi ir kiti šalutiniai poveikiai.

Kaip dar vadinamas M baltymas

Medicinoje M baltymą galite išgirsti vadinant įvairiais terminais, priklausomai nuo situacijos. Tarp jų:

• Monokloninis baltymas
• Mielomos baltymas
• Laisvos imunoglobulino lengvosios grandinės
• Paraproteinas
• Bence Jones baltymai
• M-spyglys
• M-komponentas

Kiti medicininiai M baltymo pavadinimai

Nors kalbant apie kraujo ligas M baltymas pirmiausia reiškia monokloninius antikūnus, medicinoje šis trumpinys gali žymėti ir kitus baltymus – pavyzdžiui, virusų matricos baltymus (kaip gripo viruso M1 baltymas), tam tikrų bakterijų komponentus (streptococcus pyogenes M baltymas) ar net baltymą M, kuris svarbus mycoplasma genitalium bakterijoje.

Ligos, susijusios su M baltymo padidėjimu

Padidėjęs M baltymo kiekis dažniausiai aptinkamas sergant šiomis ligomis:

• Daugybinė mieloma: apie 50–80 % atvejų M baltymas randamas šlapime.
• MGUS (monokloninė gamopatija nežinomos reikšmės): gali būti padidėjęs M baltymo lygis, tačiau simptomų dažnai nebūna.
• Waldenström makroglobulinemija: šio tipo kraujo vėžys taip pat susijęs su M baltymo padidėjimu.

Esant tam tikroms vėžio formoms, M baltymą gaminantys ląstelių klonai gali plisti į kaulus, limfmazgius, kepenis, blužnį ar kitus organus. Tuo tarpu MGUS atveju – ląstelių klonas būna nedidelis, plinta lėtai, ligos nesukelia ir jokių simptomų dažniausiai nebūna.

Kada M baltymas pasireiškia ne vėžio atvejais?

Padidėjęs monokloninio baltymo lygis dar nereiškia vėžio diagnozės. Šis baltymas gali atsirasti sergant autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis arba psoriazinis artritas. Kartais tai pasitaiko sergant lėtinėmis virusinėmis infekcijomis (pvz., hepatitu C ar ŽIV infekcija), o taip pat retomis būklėmis, pavyzdžiui, įgyta von Vilebrando liga. Todėl svarbu ne pats M baltymo buvimas, o tikroji jį sukėlusi priežastis.