Ar natūralūs dezodorantai iš tiesų veiksmingi?

Pastaruoju metu kosmetikos lentynose vis daugiau dezodorantų pažymėti kaip „natūralūs“ ar „be aliuminio“. Tokių gaminių populiarumą lemia vartotojų susirūpinimas dėl galimos aliuminio žalos sveikatai. Tačiau, norint suprasti situaciją, verta žinoti, kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp dezodorantų ir antiperspirantų, bei kokiais moksliniais įrodymais remiasi kalbos apie aliuminio poveikį sveikatai.

Kuo skiriasi dezodorantai ir antiperspirantai?

Aliuminis iš tiesų naudojamas tik antiperspirantuose, o ne paprastuose dezodorantuose. Antiperspirantai veikia blokuodami prakaito liaukų angas – tam pasitelkiamos aliuminio druskos. Taip sumažinamas prakaitavimas. Šie produktai dažnai turi ir kvapą mažinančių medžiagų.

Dezodorantai veikia kitaip. Jie sumenkina nemalonų kvapą, kuris atsiranda, kai odos bakterijos skaido prakaitą. Natūralūs dezodorantai dažniau pasirenkami norint išvengti sintetinių ingredientų ar galimai kenksmingų priedų, tačiau svarbu suprasti, kad dezodorantai nėra skirti mažinti prakaito kiekį, o tik padeda kontroliuoti kvapą.

Aliuminio mitai: ar jis sukelia ligas?

Yra paplitusi nuomonė, kad antiperspirantuose esantis aliuminis gali būti susijęs su Alzheimerio liga arba krūties vėžiu. Tokios baimės kilo praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai tyrimuose nustatyti didesni aliuminio kiekiai Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse. Tačiau tokie rezultatai negalėjo įrodyti, jog būtent aplinkoje esantis aliuminis sukelia ligą.

Mokslininkai, tyrę aliuminio poveikį nervų sistemai, savo tiriamiesiems taikė ženkliai didesnes dozes nei tos, kurias galima gauti naudojant kūno priežiūros priemones. Vis dėlto, tyrimų, kurie patikimai įrodytų ryšį tarp antiperspirantų ir tokių ligų kaip Alzheimeris, nėra. Net jei šiek tiek aliuminio per odą patenka į organizmą, kiekis yra minimalus – žymiai mažesnis nei iš maisto produktų.

Panaši situacija ir su krūties vėžiu. Ankstesni tyrimai ieškojo sąsajų tarp ankstyvesnės vėžio diagnozės ir dažno antiperspirantų naudojimo, tačiau vėliau tokie ryšiai nenustatyti. Net jei kai kuriuose tyrimuose ryšys ir pasirodė, jis nebuvo stiprus ir nepatvirtintas priežastinio ryšio.

Kokius ingredientus rinktis natūraliame dezodorante?

Nusprendusiems vengti sintetinių kvapiklių, parabenų ar stiprių chemikalų, natūralūs dezodorantai gali būti patraukli alternatyva. Jie rečiau sukelia odos sudirginimą ar kontaktinį dermatitą, o kai kurie aerozoliniai antiperspirantai gali turėti ir benzolo – kenksmingo junginio.

Renkantis natūralų dezodorantą, verta atkreipti dėmesį į veikliąsias medžiagas, kurios iš tiesų prisideda prie efektyvumo. Geriausiai pasiteisina tokios sudedamosios dalys, kurios mažina bakterijų dauginimąsi pažastyse. Tarp jų – alfa hidroksi rūgštys (pavyzdžiui, glikolio arba mandelino rūgštis), kurios padeda šalinti negyvas odos ląsteles ir taip mažina bakterijoms palankią terpę. Arbatos medžio aliejus taip pat pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Kai kuo natūraliuose dezodorantuose pridedama ir probiotikų, padedančių palaikyti sveiką odos mikrobiotą.

Ar kokosų aliejus gali pakeisti dezodorantą?

Kokosų aliejus dažnai naudojamas kaip natūrali alternatyva dezodorantams ir yra mėgstamas socialiniuose tinkluose. Jis turi natūralių antibakterinių savybių, tačiau, palyginti su įprastais dezodorantais, veikia trumpiau, greičiau susigeria ar nusivalo nuo odos. Tad tikėtis ilgo poveikio, naudojant vien kokosų aliejų, neverta – jūs vis tiek galite pajusti nemalonų kvapą dienos eigoje.

Kaip maksimaliai išnaudoti natūralaus dezodoranto galimybes?

• Rinkitės priemones, turinčias AHAs (glikolio arba mandelino rūgštis), arbatos medžio aliejaus ar probiotikų.
• Jei prakaituojate stipriau, naudokite antibakterinį muilą pažastų sričiai ir dezodorantą tepkite du kartus per dieną.
• Nepamirškite, kad dezodorantas tik mažina kvapą, bet ne prakaito kiekį – todėl prakaitavimo požymių ant drabužių jis nesumažins.